- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 1-211-1034/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49745-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. I.
- Civilinis ieškovas
- M. M.
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas 6 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. I. neteisėtai įgijo ir laikė nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 29 d. iki 2017 m. spalio 30 d., dienos metu apie 12.00 val., Vilniaus tabore Dariaus ir Girėno g., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, su tikslu suvartoti pačiam, už 10 Eur įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė pagal specialisto išvadą Nr. 140-(6690)-IS1-7605 yra 0,446 g, kurią laikė automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio F. I., priekinės panelės daiktadėžėje esančiame polietileniniame maišelyje iki tol, kol 2017 m. lapkričio 1 d., apie 11 val. 30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdydami savo tarnybinės pareigas, automobilio apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato policijos Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas T. P. ir specialistas V. C..
Šiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
J. I. neteisėtai įgijo ir laikė nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai savo asmeniniam vartojimui, įsigijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė pagal specialisto Nr. 140-(971)-IS1-1193 yra 0,800 g, kurią laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, kuris yra su balkonu, patalynei skirtoje dėžėje iki tol kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. R. neatidėliotinos kratos metu rado jas rado ir paėmė 2017 m. lapkričio 3 d.
Šiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
J. I. 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 01.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyrimo metu nenustatytu įrankiu sugadino pakabinamą, metalinę, spyną, kurios vertė yra 20 Eur, po ko įsibrovė į požeminį garažą Nr. 24, kuris priklauso M. M., ir iš garažo vidaus pagrobė 10 vnt. metalinių raktų, bendra vertė yra 20 Eur ir variklio paleidėją serijinis Nr. LE-PROF, kurio vertė 200 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą – M. M. priklausantį turtą 220 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. I. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad seniau vartojo narkotikus, dėl to narkotikai pas jį ir buvo. Dėl vagystės neprisipažįsta. Kai jį atvežė į komisariatą, pasakė, kad paleis, jeigu prisipažins, o jis, vartodamas, taip ir pasakė, kad čia jis, net nepagalvojęs. Žino, kad byloje yra jo prisipažinimas, rašė jį, bet tekstas ne jo, o pareigūno. Rašė dėl to, kad greičiau išleistų. Kai apklausinėjo tyrėja, apklausos protokolą pasirašė. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 99). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis parodė, kad parodymai teisingi. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, taip pat perskaityti kiti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 104). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis parodė, kad parodymai neteisingi, čia fantazijos. Tą pačią dieną, kai rašė prisipažinimą, po valandos davė šituos parodymus ir jie turėjo jį išleisti. Pareigūnai šantažavo, sakė, kad išleis, jeigu prisipažins. Skaitė apklausos protokolą, pasirašė. Norėjo greičiau išeiti, todėl taip ir sakė, ką pasakė pareigūnai, gal kažką ir jis pasakė. Anksčiau yra teistas už vagystes ir už narkotikus. Pareigūnų, kurie dalyvavo byloje, anksčiau nepažinojo. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas, dabar nebevartoja, gydėsi Aušros Vartuose. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Narkotines medžiagas įsigijo sau vartojimui už 10 eurų, įsigijo čigonų tabore, o laikė namie, ant spintos. Automobilyje buvę narkotikai irgi jo. Tas automobilis (Opel) tėvo, kartais jį pasiimdavo, čia šeimos automobilis. Gailisi, kad toks buvo gyvenimas, šiuo metu vykdo individualią apželdinimo veiklą. Neįsivaizduoja, kodėl automobilis buvo nusikaltimo vietoje, šeimos automobiliu galėjo tą dieną naudotis bet kas, bet jis tikrai nelaužė to garažo. Justiniškių g. garažą turi, tai sakė tyrėjai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad tą dieną gavo skambutį iš kaimyno, kad buvo įvykdyta vagystė, plėšimas, jo garažo durys yra išlaužtos. Atvažiavo į įvykio vietą, atvyko policija, apklausė, pirminės apžiūros metu pamatė išlaužtas duris ir sudėtus daiktus, jau paruoštus išnešti, davė parodymus ir viskas. Padaryta žala 245 Eur. Nerado paleidėjo, vieno raktų komplekto ir turbūt dar priskaičiuota už spyną. Jam paskambino garažo kaimynas M. arba V.. Žala neatlyginta. Jam buvo pasakyta, kad kaimynė viską matė ir iškvietė policiją, tai vienintelis vagystės atvejis iš jo garažo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. R. parodė, kad tą dieną, kai įvyko ta vagystė, ji dirbo priešais garažus. Apie dvyliktą valandą vakaro išjungė šviesą, užlipo į antrą aukštą miegoti ir šuo pradėjo labai garsiai loti, todėl priėjo prie lango pažiūrėti, kas vyksta ir pamatė, kad iš to mikroautobuso kažkas išlipa, buvo lyg trys vyriškiai, užsidėję gobtuvus ant galvos ir susirietę, kaip vagys, per gatvę bėga link tų garažų, o tie garažai jau seniai uždaryti, nes vaikinukai darbą baigia apie penktą valandą. Kai jie nuėjo, matėsi, kad už kažkuo pasišviesdami bando surasti spynas, prie vienų durų krapštėsi, paskui prie kitų, todėl pagalvojo, kad vagys. Bandė žiūrėti pro kitą langą, bandė įžiūrėti mikroautobuso numerius, bet nepavyko, todėl paskambino kaimynui, paprašė, kad pažiūrėtų automobilio numerių. Kaimynas paskambino policijai. Vienas vaikinukas sugrįžo į mikroautobusą, o du pasiliko. Po kažkiek laiko atvažiavo policija, bet jie pravažiavo pro tą mašiną. Kai tik policija pravažiavo, mikroautobusas staiga šoko iš vietos ir dideliu greičiu nuvažiavo. Kaimynas paskambino policininkams, pasakė, kad pravažiavo, grįžtų. Kai policija sugrįžo atgal, pasakė, kad dar du vagys yra garaže, tada jie nuvažiavo prie garažo, su prožektoriais lyg įėjo į garažą, apžiūrėjo, nieko nerado ir išvažiavo. Kai jie išvažiavo, praėjo gal 1-2 minutės ir iš garažo vienas žmogus pasileido bėgti jų gatve link Litexpo. Policija dar kartą buvo grįžus, pastovėjo kelias minutes, dar kartą apėjo, nieko nerado ir išvažiavo. Tada, kai jie išvažiavo, išėjo ir antras žmogus, bet jis užlipo į viršų, ant tilto. Vienas žmogus išvažiavo, o kiti du pasiliko garaže. Vėliau tie likę garaže po vieną išėjo iš garažo, vienas išėjo, kai tik policija išvažiavo, jis nubėgo Miškinių gatve, o kitas dar pasiliko, jis ilgokai, gal pusvalandį buvo garaže, bet vėliau išbėgo ir nubėgo į priešingą pusę. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti dalis liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 101). Perskaičius šiuos parodymus, liudytoja parodė, kad neprisimena, gal asmuo kažką mažo ir nešėsi rankose, tik matė, kad išbėgo kresnas ir praplikusia galva, tas antras, kuris nubėgo link Litexpo, o šiaip jie buvo tamsiai apsirengę ir su gobtuvais, bet jam bėgant jis nukrito. 10-20 metrų atstumu ji viską matė. Tas asmuo, kuris buvo autobuse arba kuris nuėjo į viršų, panašus į kaltinamąjį.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. B. parodė, kad jam paskambino kaimynė S. R. ir pasakė, kad mato, kaip iš transporto priemonės išėjo keli įtartini asmenys ir pradėjo krapštytis prie garažo spynos. Ji pasakė, kad galvoja, jog tai vagys ir paklausė, ar jis galėtų pranešti policijai. Jis pasižiūrėjo pro langą, pamatė stovintį autobusiuką, paskambino pagalbos numeriu, pasakė, kas vyksta, pasakė transporto priemonės valstybinį numerį. Po kurio laiko privažiavo policijos ekipažas. Kai skambino pagalbos telefonu labai trumpai ir aiškiai pasakė, kur stovi ta transporto priemonė. Policijos ekipažas pravažiavo metro atstumu nuo tos transporto priemonės ir nestabdęs nuvažiavo toliau. Tas „busas“ nuvažiavo, jis iš karto surinko pagalbos numerį ir pasakė, kad ekipažas ką tik pravažiavo pro tą įtartiną mašiną. Tik pravažiavus policijos ekipažui iš karto vairuotojas užvedė variklį, atbulas išvažiavo į asfaltą, pasuko į kairę ir greitai nuvažiavo į viršų, link Parodų gatvės. Kai tik išvažiavo policijos ekipažas, iš garažo išbėgo pilietis ir leidosi bėgti Miškinių g. gilyn. Tada paskambino trumpuoju numeriu, viską papasakojo, vėl atvažiavo ekipažas, bandė važiuoti tuo keliuku. Trečias žmogus išbėgo po poros minučių, kai išvažiavo policija, kuris nubėgo po Lazdynų tiltu. Jis matė ir automobilio markę ir valstybinį numerį, dabar jau nebeprisimena. Prie jo pastato automobilis stovėjo maždaug 4 metrų atstumu. Buvo paėmęs ir žiūronus, kad įskaitytų numerį, nes buvo naktis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, kad vykdė kaltinamojo apklausą. Kiek prisimena, jis buvo sulaikytas, turėjo jam pranešti pirminį įtarimą ir apklausti. Jam buvo pareikšti įtarimai ir jis buvo apklaustas, jis tuo metu buvo sulaikytas. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 106). Perskaičius šiuos parodymus, liudytoja parodė, jog viskas teisingai surašyta, spaudimo kaltinamojo atžvilgiu nedarė. Žinojo tik tiek, kai buvo nurodyta bylos medžiagoje. Neprisimena, ar kaltinamasis pasirašė apklausos protokolą, prisiminė, kad jam pasidarė bloga ir iškvietė greitąją.
Šalies argumentai
2017 m. rugsėjo 26 d. protokole-pareiškime M. M. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išlaužus požeminio garažo Nr. 24, vartus iš jo pavogtas raktų komplektas, automobilių prikūrėjas. Kas galėjo įvykdyti vagystę nežino ir nieko neįtaria. Padarytą žalą galės patikslinti po detalesnės apžiūros (1 t., b. l. 8).
2017 m. rugsėjo 26 d. įvykio apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra požeminių garažų masyvas, įvažiavimo vartai atidaryti, ant vartų nėra pakabinamos spynos. Priėję prie garažo Nr. 24 mato, kad vartai praviri, šalia vartų dešinėje ant žemės padėtas raktų komplektas, mašininis oro kompresorius, praviru variklio dangčiu stovi automobilis. Garažo gale už automobilio praviras medinis dangtis į duobę, ant dangčio saga ir pakabukas, kurie paimti, supakuoti į voką. Šalia guli pakabinama spyna. Taip pat ant grindų sudėti įrankiai atrinkti ir sudėti į vieną vietą. Gale garažo ant sienos padarytos lentynos, ant kurių įvairūs įrankiai. Įvykio vieta nefilmuojama. Miškinių gatvėje, ant pastatų yra vaizdo stebėjimo kamerų. (1 t., b. l. 66-78). Ant sagos ir pakabuko rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, kurie netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Daiktai perduoti saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2 t., b. l. 42-45).
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 26 d. apklaustas M. M. nurodė, kad jis turi požeminį garažą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jo garažas Nr. 24. 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 10.00 val. jam paskambino garažo kaimynas ir pasakė, kad galimai apvogtas jo garažas. Jis atvykęs į vietą pastebėjo, kad nulaužta pakabinama vartų spyna, o iš garažo pavogtas raktų komplektas, automobilinis prikūrėjas. Kas galėjo įvykdyti vagystę nežino ir nieko neįtaria. Padarytą žalą galės patikslinti po detalesnės apžiūros (1 t., b. l. 80). Papildomai apklaustas M. M. parodė, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų, papildomai nori nurodyti, kad iš jo garažo adresu Miškinių g. Vilnius, buvo pavogtas Variklio paleidėjas (Serijos Nr. LE- PROF), kurio kaina yra 200 eurų. Jis buvo juodos spalvos su užrašais, kokie tiksliai užrašai buvo jis įvardinti negali, jis buvo kvadratinės formos su rankena, iš abiejų šonų yra gnybtai, kurie yra skirti prijungti prie automobilio akumuliatoriaus, kažkokių daugiau specifinių požymių apie variklio paleidėją negali nurodyti. Taip pat iš garažo buvo pavogtas raktų komplektas, kuris buvo pritvirtintas ant sienos, kiek pamena buvo apie 10 raktų jų vertė yra 25 Eur ir sugadinta garažo spyna, kurios vertė 20 Eur. Jam yra padaryta 245 eurų turtinė žala. Nori nurodyti, kad civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu reikš, kadangi jam padaryta yra turtinė žala. Daugiau aplinkybių apie įvykį negali nurodyti (1 t., b. l. 85).
2018 m. balandžio 24 d. dokumentų pateikimo protokolu M. M. pateikė pirkimo kvitą (kopija), kuriame nurodyta 2017 m. rugsėjo 25 d. jis UAB „Diurablis-prekyba“, Naugarduko g. 97, Vilniuje, įsigijo variklio paleidėją 200 Eur vertės (1 t., b. l. 87).
2017 m. spalio 16 d. liudytojas F. I. parodė, kad jo vardu yra registruotas automobilis Opel Vivaro, juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu naudojasi jis pats jo žmona V. I. kuriai 58 metai ir jo brolis, kuris šiuo metu yra miręs. Kas 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 01.10 val. su minėtu automobiliu buvo atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsikūrusių garažų kurie vėliau buvo apvogti nežino ir pasakyti negali. Su juo kartu bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena ir jo du sūnūs J., kuris yra 1982 gimimo ir J., kuris yra 1979 gimimo. Raktai nuo automobilio yra atvirai padėti bute ir automobiliu gali naudotis visi bute gyvenantys asmenys. Abu sūnūs yra bedarbiai. Kur buvo 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 01.10 val. jo sūnūs buvo jis nežino ir pasakyti negali, kadangi jie abu yra suaugę žmonės. Minėtas automobilis yra septynvietis ir buvo pirktas asmeniniam naudojimui (1 t., b. l. 92).
2017 m. lapkričio 15 d. apžiūrėtas automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis stovi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato, esančio Vilniuje Laisvės pr. 80, aptverto vidinio kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio kairės pusės durelėse guli 6 atsuktuvai ir žnyplės. Ant dešinės automobilio sėdynės guli žibintuvėlis (markė nežinoma). Prie galinės automobilio sėdynės guli žnyplės su raudonos spalvos rankena ir du trosai su metaliniais tvirtinimo mechanizmais. Ant automobilio salono priekinės panelės guli MRT „Nokia“, įvairios kortelės ir raktų ryšulys, tuščias lankstinukas. Automobilio salono priekinės dalies daiktažėje guli tuščias švirkštas, vienkartiniai maisto įrankiai. Automobilio dešinės pusės durelėse guli 13 atsuktuvų ir 2 peiliai. Prie galinės automobilio sėdynės guli taip pat mėlynos spalvos kuprinės, kurios viduje yra kirvis, atsuktuvai, žnyplės replės, pakabinam spyna, laužimo įrankiai, pirštinė. Minėti daiktai nepaimti (1 t., b. l. 113-120).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl kaltinimų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį
BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. I. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl šių nusikalstamų veikų pripažino. Kaltinamasis J. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo sau vartojimui už 10 Eur, įsigijo čigonų tabore, o laikė namie, ant spintos. Automobilyje buvę narkotikai irgi jo. Tas automobilis tėvo, kartais jį pasiimdavo, čia šeimos automobilis. Tokie jo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 99, 108-109). Be kaltinamojo prisipažinimo, kuriuo abejoti nėra pagrindo, jo kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų R. A., J. R., J. M., S. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvados, kratos protokolas, automobilio apžiūros protokolas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. I. kaltė dėl disponavimo narkotinėmis medžiagos neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti visiškai įrodyta aptartais įrodymais.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, J. I. veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, nes jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nustatė, kad J. I. su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyrimo metu nenustatytu įrankiu sugadino pakabinamą, metalinę, spyną, kurios vertė yra 20 Eur, po ko įsibrovė į požeminį garažą Nr. 24, kuris priklauso M. M., ir iš garažo vidaus pagrobė 10 vnt. metalinių raktų, bendra vertė yra 20 Eur ir variklio paleidėją serijinis Nr. LE-PROF, kurio vertė 200 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą – M. M. priklausantį turtą 220 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis J. I. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad dėl vagystės neprisipažįsta. Kai jį atvežė į komisariatą, pasakė, kad paleis, jeigu prisipažins, o jis taip ir pasakė, kad čia jis, net nepagalvojęs. Žino, kad byloje yra jo prisipažinimas, rašė jį, bet tekstas tai ne jo, o pareigūno. Rašė dėl to, kad greičiau išleistų. Kai apklausinėjo tyrėja, apklausos protokolą pasirašė. Tyrėja pakvietė į kabinetą ir apklausė jį. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, taip pat perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 104). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis parodė, kad parodymai neteisingi, čia fantazijos. Tą pačią dieną, kai rašė prisipažinimą, po valandos davė šituos parodymus ir jie turėjo jį išleisti. Pareigūnai šantažavo, sakė, kad išleis, jeigu prisipažins. Apklausos protokolas buvo surašytas iš fantazijų. Skaitė apklausos protokolą, pasirašė. Norėjo greičiau išeiti, todėl taip ir sakė, ką pasakė pareigūnai, gal kažką ir jis pasakė.
Vertindamas tokius J. I. parodymus teismas nustatė, kad jie neatitinka kitos byloje surinktos medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu J. I. parodė, jog 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai datos neprisimena, įsilaužė į požeminį garažą, esantį Vilniuje, Miškinių g. Būdamas garaže pastebėjo, kad atvažiavo policijos pareigūnai, jis uždarė garažo duris ir pasislėpė garaže, todėl policijos pareigūnai jo nepamatė. Kai pareigūnai išvažiavo, jis išėjo iš garažo ir išsinešė iš jo automobilį prikūrėją, jį paslėpė Justiniškių g. esančiame garaže, vėliau pardavė nepažįstamam asmeniui (3 t., b. l. 104).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. I. negalėjo nurodyti įtikinamos parodymų pakeitimo priežasties. Nors pirminė kaltinamojo J. I. apklausa ikiteisminio tyrimo metu atlikta nedalyvaujant gynėjui, kaltinamajam išaiškinta teisė turėti gynėją, jis gynėjo atsisakė. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje J. I. pakeitė anksčiau duotus parodymus, o parodymų pakeitimo priežastį nurodė tai, kad čia fantazijos, pareigūnai šantažavo, sakė, kad išleis, jeigu prisipažins. Tokia J. I. versija vertintina kritiškai, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas policijos pareigūnams dar nežinant visų įvykio aplinkybių, be to, iš pranešimo apie įtarimą turinio matyti, kad įtarimo tekstas itin lakoniškas. Be to, kaltinamojo apklausą atlikusi tyrėja J. N. teisiamajame posėdyje paneigė, kad kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) J. I. buvo daroma kokia nors įtaka ar spaudimas, be to, ji pripažino, kad J. I. pasidarius bloga buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ji, be kita ko, parodė, kad pati žinojo apie nusikalstamą veiką tik tiek, kai buvo nurodyta bylos medžiagoje. Pirmosios apklausos metu kaltinamojo J. I. duotus parodymus patvirtino ir kiti byloje surinkti bei aukščiau aptarti įrodymai, taigi jais netikėti nėra jokio pagrindo. Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, gyvenimiškai nelogiška ir neįtikėtina, kad J. I., būdamas praeityje ne kartą teistas, galėjo nevisiškai suprasti su juo atliekamų proceso veiksmų esmės ar davė parodymus dėl neva jam padarytos įtakos ar spaudimo.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. I., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnei, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, o vėliau šiuos parodymus pakeitė. Teisiamajame posėdyje perskaičius minėtus kaltinamojo parodymus, J. I. nurodė, kad pareigūnai jį šantažavo. Teisme liudytoja apklausta J. N., t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnė, apklaususi J. I. bei atlikusi kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, parodė, kad jokios įtakos ir spaudimo niekas kaltinamajam nedarė. Vėlesnė J. I. iškelta versija, pareigūnai jam sakė, jog jis bus išleistas, jeigu prisipažins, yra neįtikinama, nepagrįsta bylos duomenimis. Ši kaltinamojo J. I. gynybinė versija neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jos nepatvirtina ir byloje surinkti faktiniai duomenys.
Taip pat pažymėtina, kad kaltinamąjį J. I. su nusikalstamos veikos padarymo vieta susieja ir liudytojų S. R., T. B. matytas automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamojo tėvui F. I.. Kaip matyti iš policijos registro išrašo, 2017 m. rugsėjo 26 d., 01.23 val., pranešėjas nurodė, jog kieme tarp 6 ir 21 namo stovi automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia namų bėgioja įtartini žmonės su žiebtuvėliais, pranešėjas prašo pagalbos (1 t., b. l. 44).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tiek kaltinamojo tėvas F. I., tiek jo brolis J. I., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas F. I. parodė, kad raktai nuo automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvirai padėti bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena ir du sūnus J. bei J., automobiliu gali naudotis visi bute gyvenantys asmenys (1 t., b. l. 92). J. I. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė.
Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių šių asmenų dalyvavimą ar galimas sąsajas su nusikalstama veika. Visgi, pažymėtina, kad kaltinamasis J. I. pats pripažino, jog minėtu automobiliu naudojosi, taigi tai leidžia susieti kaltinamąjį būtent su nagrinėjamu įvykiu, t. y. padaryta vagyste.
Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja S. R., be kita ko, parodė, kad asmuo, kuris buvo automobilyje, stovėjusiame prie garažų, arba kuris nuėjo į viršų, yra panašus į kaltinamąjį J. I.. O liudytojas T. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad matė ir automobilio markę, ir valstybinį numerį, buvo paėmęs ir žiūronus, kad įskaitytų numerį, nes buvo naktis. Liudytojas taip pat pripažino, jog galėjo apsirikti dėl vienos automobilio valstybinio numerio raidės. Atsižvelgus į tamsų paros metą bei tą aplinkybę, jog liudytojas T. B. teigė į automobilį žiūrėjęs iš viršaus, vertintina, jog liudytojas netiksliai nurodė tik pirmąją automobilio valstybinio numerio raidę, tačiau teisingai identifikavo kitas raides, skaičius bei automobilio markę. Tokiais liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti, be to, juos papildo ir kiti aukščiau aptarti įrodymai.
Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiojo M. M. bei liudytojų S. R., T. B. parodymais vadovaujasi kaip teisingais. Priešingai, kaltinamojo J. I. parodymus apie tai, jog jis vagystės neįvykdė, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus bei kitų asmenų parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir nuoseklią grandinę, kurios pakanka padaryti išvadai, jog visiškai įrodyta kaltinamojo J. I. kaltė įvykdant vagystę.
Nors asmuo (ar asmenys), su kuriuo (kuriais) veikė J. I., nenustatyti, tačiau teismas neabejoja jų pakaltinamumu ir amžiumi, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Pakaltinamumą pagrindžia jų racionalus bei apgalvotas veikimas pagal iš anksto suderintą veiksmų planą, kuriam realizuoti būtinas ne tik atitinkamas suvokimas, bet ir tai, jog buvo veikta nakties metu vairuojant automobilį, naudojant gobtuvus, kas savo ruožtu pagrindžia jų baudžiamajai atsakomybei reikiamą amžių. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstamas bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).
J. I. neteisėti veiksmai, atsižvelgiant į jo kaltės formą ir tikslą užvaldyti turtą, neteisėtą patekimą, t. y. įsibrovimą į patalpas ir pagrobto turto vertę, teisingai kvalifikuoti kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl J. I. skirtinos bausmės
Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą: padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, pagrobto turto rūšį bei vertę (245 Eur), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 82-87), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, kreipęsis dėl mokymosi Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre (3 t., b. l. 155), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b. l. 92-93). Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad po 2017 m. lapkričio mėnesio J. I. padarė naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis pradėjo dirbti, stengiasi pasitaisyti, kritiškai vertina savo elgesį, kreipėsi dėl mokymosi, jam gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę pasitaisyti būnant laisvėje, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose – neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, kuomet J. I. buvo sulaikytas pagal BPK 140 straipsnį (3 t., b. l. 120, 123) įskaitytinas į bausmės laiką. Kaltinamajam J. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis M. M. byloje pareiškė 245 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 88).
Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Atsižvelgus į tai, kad M. M. nusikalstamais J. I.veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų S. R., T. B. parodymais, kaltinamasis J. I. privalo šią žalą atlyginti.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017 m. rugsėjo 26 d. įvykio apžiūros protokolu paimti saga ir pakabukas (2 t., b. l. 44-45), vokas su tyrimo objektais (2 t., b. l. 52), vokas su tyrimo objektais (1 t., b. l. 123-125), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,
nusprendžia:
J. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 mėnesių.
J. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto.
J. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 09.05 val. iki 2017 m. lapkričio 3 d. 18.38 val.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš J. I. nukentėjusiojo M. M. naudai 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio apžiūros protokolu paimtus sagą ir pakabuką (2 t., b. l. 44-45), voką su tyrimo objektais (2 t., b. l. 52), voką su tyrimo objektais (1 t., b. l. 123-125), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.