Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas S. Remeika Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2008 m. lapkričio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

dalyvaujant atsakovo A. Č. įstatyminei atstovei L. Č., išvadą teikiančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei V. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. Č., išvadą teikiančioms institucijoms Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Nurodo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnametės dukros poreikiams, jos tėvų turtinei padėčiai bei fizinei būklei, kuri lemia galimybę kurti materialines gėrybes ir teikti dukrai tinkamą išlaikymą. Tuo tarpu atsakovui nustatyta visiška negalia ir 100 proc. darbingumo netekimas, jis yra komos būsenoje, todėl ištisą parą reikalinga priežiūra.

2. Nurodo, kad atsakovas jokio turto neturi, išskyrus priekabą, jam skirta 395,62 Lt netekto darbingumo pensija, transporto išlaidų 32,50 Lt kompensacija, 790 Lt slaugos išlaidų kompensacija. Be įstatyminės atstovės pagalbos ir lėšų atsakovo priežiūrai ir gyvenimui valstybės skirtų lėšų nepakanka.

3. Nurodo, kad slaugos išlaidų negalima laikyti atsakovo pajamomis, o išlaikymo priteisimas yra lygiavertis tokio išlaikymo priteisimui iš atsakovo įstatyminės atstovės. Atsakovui skirtas advokatas nederino išlaikymo priteisimo sumos su atsakovo įstatymine atstove.

1.Nurodo, kad apelianto nurodomos pinigų sumos buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Buvo nustatyta, kad atsakovo įstatyminė atstovė valstybės skirtas lėšas naudoja neracionaliai.

2. Nurodo, kad prašymas atidėti išlaikymo išieškojimą iki atsakovas pasveiks yra nelogiškas, nes tokiu būdu darytina išvada, kad nepilnametė dukra turėtų nevalgyti, nesirengti ir kt.

3. Nurodo, kad atsakovas neginčija priteistos išlaikymo sumos dydžio, bet prašo išlaikymo sumos visiškai nepriteisti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo įstatyminė atstovė L. Č. sutiko, kad būtų priteistas išlaikymas po 60 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be to, LR CK 3.199 str., kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Pažymėtina, kad netekto darbingumo pensija, transporto išlaidų kompensacija, slaugos išlaidų piniginė kompensacija yra laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja.

Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna vidutiniškai 672,80 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų per mėnesį ( I tomas b.l. 167), o atsakovas, kadangi yra neįgalus, gauna 363,12 Lt nedarbingumo pensiją, 32,50 transporto išlaidų kompensaciją, 790 Lt slaugos išlaidų kompensaciją, t.y. vidutiniškai 1185,62 Lt per mėnesį (I tomas b.l. 170, II tomas b.l. 26). Pirmosios instancijos teismo konstatuotos vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos 600 Lt per mėnesį atsakovas neginčijo. Tačiau, kaip anksčiau minėta, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui, būtina atsižvelgti ir į tėvų turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat objektyvias tėvų galimybes ir pajėgumą teikti išlaikymą tokio dydžio, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė V. S. turi nekilnojamojo turto (I tomas b.l. 159-164), tuo tarpu atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (I tomas b.l. 158). Tačiau svarbiausias šioje byloje aspektas yra tai, jog atsakovui yra nustatyta visiška negalia, nustatytas 100 proc. netektas darbingumas (I tomas b.l. 19-20), po daugybinių sužeidimų autotransporto įvykio metu jis yra komoje, būklė vegetacinė (I tomas b.l. 54), todėl darytina išvada, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti išlaikymą dukrai K. S. tokia pat apimtimi kaip ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, prašė priteisti 130 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai (I tomas b.l. 2-3), vėliau, atsižvelgiant į vaiko tėvo padėtį, ši suma buvo sumažinta iki 60 Lt per mėnesį (I tomas b.l. 100), o vėliau, kaip nurodė ieškovės atstovas, atsižvelgiant į valstybės priimtus naujus teisės aktus, prašoma priteisti išlaikymo suma padidinta iki 200 Lt per mėnesį (I tomas b.l. 140). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 str. 1 d. fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Fondo išmoka vienam vaikui per mėnesį yra ne didesnė negu 1,5 MGL dydžio (LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 str. 8 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu fondo administratorius įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko (LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 1 d.). Todėl akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovui objektyviai esant nepajėgiam teikti išlaikymą dukrai K. S. po 200 Lt per mėnesį, 195 Lt per mėnesį išmoka būtų mokama LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovas taptų potencialiu skolininku, o tai pažeistų ne tik LR CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintas nuostatas, bet ir LR CK 1. 5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad 2007 m. liepos 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus M. Č., gim. 1999-08-23, išlaikymui priteista suma nuo 125 Lt sumažinta iki 60 Lt dydžio kas mėnesį iki vaiko pilnametystės mokamų periodinių išmokų (I tomas b.l. 65-67), o išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių yra būtina nukrypti nuo lygybės principo (LR CK 3.198 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, abu atsakovo vaikai yra panašaus amžiaus, sūnus M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), o dukra K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 5). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nepilnametė K. S. turėtų ypatingų poreikių, kuriems esant būtų tikslinga nukrypti nuo lygybės principo. Todėl apeliacinė instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdama į tai, kad atsakovui nustatyta visiška negalia, jam reikalinga nuolatinė slauga, jis negauna darbinių pajamų, nekilnojamojo turto neturi, o ieškovė yra darbinga, gauna nuolatines pajamas, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 200 Lt dydžio išlaikymo suma sumažintina iki 60 Lt.

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (LR CK 3.201 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas keistinas, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sumą nepilnametės dukters K. S. išlaikymui sumažinant iki 60 Lt.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant dukters išlaikymui priteistos sumos dydį, todėl atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.).

Iš atsakovo A. Č. valstybei priteistina 71,60 Lt žyminio mokesčio ir 22,49 Lt pašto išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu.

Atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 122 Lt (II tomas b.l. 84), tačiau bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p.), o už apeliacinius skundus mokamas tokio pat dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (LR CPK 80 str. 4 d.), todėl atsakovas privalėjo sumokėti 72 Lt žyminį mokestį.

Todėl iš ieškovės V. S. atsakovui A. Č. priteistinos 50,40 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (I tomas b.l. 10), todėl iš ieškovės V. S. valstybei priteistina 4,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.,).

Iš atsakovo A. Č. valstybei priteistina 3,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pakeisti, priteistą iš A. Č. jo nepilnametės dukters K. S. išlaikymui sumą sumažinti iki 60 Lt (šešiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Iš atsakovo A. Č. valstybei priteisti 71,60 Lt (septyniasdešimt vieną litą, 60 ct) žyminio mokesčio ir 22,49 Lt (dvidešimt du litus, 49 ct) pašto išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. S. atsakovui A. Č. 50,40 Lt (penkiasdešimt litų, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 4,13 Lt (keturis litus, 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo A. Č. valstybei 3,54 Lt (tris litus, 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.