Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, trečiajam asmeniui R. A. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiajam asmeniui R. A. apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, jis į posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl jos laikytinos nesvarbiomis, nėra gauto prašymo atidėti bylos nagrinėjimo ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad 2010-04-05 tarp ieškovės ir R. A. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovė R. A. paskolino 14000 Lt (4054,68 Eur) grynaisiais pinigais. Paskolos sutartis nėra nuginčyta. Nenustatyta kokiu tikslu R. A. skolinosi pinigus. Šią paskolą R. A. įsipareigojo grąžinti per tris metus, t.y. iki 2013-04-05. Paskolos gavėjas R. A. 2014-03-04 mirė, paskolos sutartyje nustatytu terminu ieškovei negrąžino. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas bei teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visos apimties ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.62 straipsnio nuostatomis, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Remiantis bylos duomenimis, mirusiojo R. A. turto įpėdinių neatsirado, trečiasis asmuo R. A. palikimo taip pat nepriėmė, todėl mirusiojo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Byloje esantis turto perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, jog ieškovės skolininko turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, kuri iš viso paveldėjo 4697,62 Eur sumą. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybės, kaip įpėdinio, subjektiškumas yra specialus, kadangi valstybė neturi teisės vertinti palikimo priėmimo tikslingumo ir atsisakyti jį priimti, be to, skirtingai nei kiti įpėdiniai, valstybė negali inicijuoti palikimo perėmimo nepraėjus įstatyme nustatytam terminui.

Nagrinėjant bylą kilo abejonė ar paskolos sutartį tikrai pasirašė mirusysis R. A.. Teismas paskyrė rašysenos ekspertizę, kurią atlikus, nustatyti ar paskolos sutartis buvo surašyta ir pasirašyta mirusiojo R. A. nepavyko. Be to, pinigai buvo skolinti grynaisiais, todėl ieškovės argumentas, jog pinigai į mirusiojo banko sąskaitą nebuvo įnešti, o turtas atitinkamai sumai nepadidėjo, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad pinigai mirusiajam iš viso nebuvo skolinti. Atsižvelgiant į išdėstytą bei įvertinus aplinkybes, jog sudaryta paskolos sutartis atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, o atsakovė sudarytos paskolos sutarties neginčijo, teismas daro išvadą, jog paskolos sutartis yra teisėta ir nenuginčyta, todėl valstybė, paveldėjusi R. A. turtą, įgijo įpėdinio teises ir pareigas, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 dalyje numatytą atsakomybę - atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, priteisiant 4054,68 Eur skolą iš atsakovės, ieškovės naudai.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Lietuvos Respublikos CPK 6.37 straipsnio 2 dalis suteikia kreditoriui teisę reikalauti palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tai, kad ieškovės ieškinio pareiškimu metu įpėdiniai dar nebuvo aiškūs, neatima iš ieškovės teisės į procesines palūkanas, nes ieškovė tuo metu jau turėjo teisę reikalauti paskolos grąžinimo (Lietuvos Respublikos CK 5.63 str. 2 d.). Kaip jau minėta, valstybės atsakomybė už palikėjo skolas negali viršyti paveldėto turto tikrosios vertės. Toks reguliavimas užtikrina tiek palikėjo kreditorės, tiek valstybės interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civ. byloje 3K-3-283/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad įpėdiniui neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d.). Taigi galima daryti išvadą, jog atsakovės pareiga atsakyti pagal mirusiojo R. A. prievoles apima ir jos pareigą mokėti Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. nustatytas procesines palūkanas, neviršijant Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 d. nustatytų valstybės atsakomybės ribų. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog civilinė byla teisme buvo iškelta jau po palikėjos mirties nagrinėjamu atveju nepašalina atsakovės pareigos mokėti procesines palūkanas, nes šių palūkanų mokėjimas tapo palikėjo ieškovei vykdytinos prievolės dalimi. Dėl šių priežasčių ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d.).

CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalys nepateikė įrodymų apie atstovavimo išlaidas, ieškovė šioje byloje buvo sumokėjusi 315 Lt žyminį mokestį (91,23 Eur), kuris jai priteistinas iš atsakovo. Byla buvo iškelta kaip elektroninė byla, todėl nėra tokio dydžio teismo proceso išlaidų, kurias reikėtų atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tekinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, 4054,68 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus ir 68 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant valstybei perėjusio ir paveldėto turto tikrosios vertės, ieškovės A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, bylinėjimosi išlaidas 91,23 Eur A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.