Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-384/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-25
Bylos Nr.
2-384/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
UAB „SEB lizingas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-384/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3625-510/2009 pagal ieškovo V. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančios L. B. komercinei firmai, dėl turto pripažinimo trečiojo asmens nuosavybe.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriuo prašė uždrausti bankrutuojančios L. B. komercinės firmos administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ perduoti UAB „SEB lizingas“ butą, unikalus Nr. 1898-0000-2012-0001, esantį Kauno g. 60-1, Marijampolė; areštuoti atsakovui UAB „SEB lizingas“ priklausantį minėtą butą, uždraudžiant atsakovui jį perleisti tretiesiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmetė. Nurodė, kad pagal CPK 145 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik atsakovo atžvilgiu. Ieškovas prašo uždrausti bankrutuojančios L. B. komercinės firmos administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ perduoti atsakovui UAB „SEB lizingas“ priklausantį turtą, butą, unikalus Nr. 1898-0000-2012-0001, esantį Kauno g. 60-1, Marijampolėje, tačiau tokie bankroto administratoriaus veiksmai yra reglamentuojami Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovas ateityje ketina reikšti ieškinį atsakovui UAB „SEB lizingas“, nesudaro pagrindo uždrausti bankroto procedūrą vykdančiam administratoriui atlikti kokius nors veiksmus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nurodė, kad rengia ieškinį dėl viso arba dalies pagal lizingo sutartį išperkamo turto pripažinimo įmonės nuosavybe, o taip pat teigė, jog reikš reikalavimus dėl 2007 m. rugsėjo 13 d. finansinio lizingo sutarties Nr. M2007-090010 sąlygų pakeitimo, tačiau ieškovas nenurodė kaip būsimame ieškinyje prašys pakeisti lizingo sutarties sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas ketina ateityje pareikšti reikalavimą dėl buto pripažinimo įmonės nuosavybe, nesudaro pagrindo areštuoti šį butą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. B. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais įrodymais:

CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato draudimą kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog ieškovas ateityje ketina reikšti ieškinį atsakovui UAB „SEB lizingas“, nesudaro pagrindo uždrausti bankroto procedūrą vykdančiam administratoriui atlikti kokius nors veiksmus. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas nurodė, kad ruošiamo ieškinio reikalavimų pagrindas susijęs su finansinio lizingo sutarties Bendrosios dalies 19.2 punkto sąlyga, leidžiančia UAB ,,SEB lizingas“ nutraukus sutartį, neatsižvelgiant į įmonės sumokėtų įmokų dalį, bet kuriuo momentu atsiimti išperkamą turtą. Prašyme taip pat nurodoma, kad ieškovas prašys pagal lizingo sutartį išperkamą turtą pripažinti įmonės nuosavybe, nes sumokėta 47 proc. turto vertės. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytos priežastys, dėl ko ieškinys negali būti paduotas iš karto – įmonė 2009 m. rugsėjo 21 d. pranešimu informuota dėl lizingo sutarties nutraukimo ir jos atstovas privalėjo ne vėliau kaip per vieną mėnesį atvykti pas atsakovą pasirašyti turto grąžinimo aktą. Taigi, prašymas atitiko CPK 148 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, tokiu atveju pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, daikto savininkui tenka pasirinkimo teisė – arba išreikalauti visus daiktus ir pardavėjui grąžinti jo sumokėtą kainos dalį, arba reikalauti grąžinti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar pareikšti pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalauja grąžinti daiktą be išlygų. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3573-413/2009 ieškovui pareiškus analogišką prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB ,,Swedbank lizingas“ tenkino. Teismas nurodė, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo nenurodyta, koks bus reiškiamas reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, buto areštas gali pažeisti šalių interesų pusiausvyrą, tačiau neįvardijo, kokių šalių interesai bus pažeisti. Apelianto nuomone, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo tik formaliai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,SEB lizingas“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas neteisingai suvokia CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punkto normą. Ieškovo nurodymas, kad teisme būtų prašoma minėtą sutarties sąlygą pakeisti, yra nekonkretus ir nesuformuoja tiesioginio ryšio tarp prašomų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimų ieškinio reikalavimų. Iš atskirojo skundo nėra aišku, kodėl ieškinys negali būti paduotas iš karto. Įmonę su atsakovu siejo ne pirkimo-pardavimo santykiai, o finansinio lizingo santykiai. Ieškovo ieškinys kitoje byloje neįpareigoja nei to paties teismo, nei Apeliacinio teismo panaikinti skundžiamą nutartį. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinius dėl sandorių, kurie buvo sudaryti ne su juo, o su trečiuoju asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144str. 1d.).

Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 148 str. 2d .). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK 148 str. 3 d.).

Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad šiuo metu negali užbaigti rengti ieškinį, nes nedisponuoja trečiojo asmens bankrutuojančios L. B. komercinės firmos apskaitos duomenimis, kurie, kaip nurodo pats ieškovas, 2009 m. lapkričio 27 d. buvo perduoti įmonės bankroto administratoriui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apie galimai pažeistą teisę ieškovas, būdamas trečiojo asmens savininku, apie galimai pažeistą savo teisę sužinojo dar gavęs atsakovo 2009 m. rugsėjo 21 d. pranešimą Nr. 02-4656 dėl lizingo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta ne vėliau kaip per mėnesį atvykti pas atsakovą pasirašyti turto grąžinimo aktą. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių ieškiniui parengti bei paduoti ieškinį teismui. Be to, pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, jis tuo pačiu nustato terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų, todėl apeliantas pareikšdamas tokį prašymą privalėjo numatyti, kad per šį terminą turės patikrinti reikalingas aplinkybes bei surinkti trūkstamus įrodymus, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną toks ieškinys Kauno apygardos teismui vis dar nėra pareikštas.

Apeliantas taip pat nurodė, kad ruošiamo ieškinio reikalavimų pagrindas susijęs su finansinio lizingo sutarties Bendrosios dalies 19.2 punkto sąlyga, tačiau, paminėdamas, kad įstatymas numato, jog suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl minėtos sąlygos atsisakymo, pripažinimo negaliojančia (CK 6.228 str. 2 d.), nenurodė, koks konkrečiai prašymas bus išdėstytas ieškinyje ar bent jau kaip konkretaus reikalavimo negalėjimas išdėstyti pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo susijęs su ieškovo minimais L. B. komercinės firmos apskaitos duomenimis, kurių jis teigia neturįs. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, kad ieškovas nenurodė kaip būsimame ieškinyje prašys pakeisti lizingo sutarties sąlygas (CPK 185 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą apygardos teismo nutartį (CPK 338, 329, 330 str.).

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 338 str., 329, 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ganutė GasiūnienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė