Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro Roberto Kasnausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šilutė, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. B. 2021-02-22, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), Šilutėje, tėvų namų kambaryje, tarpusavio konflikto su J. B. metu, tyčia rankas įrėmęs J. B. į krūtinę šį vertė ant lovos, o pastarajam bandant nenugriūti ir įsikibti į jo (R. A. B.) rūbus, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau du kartus J. B. į veidą ir šiam nugriuvus ant lovos, rankomis suėmė J. B. rankas ir jas užsuko už nugaros bei suėmęs J. B. dešinės rankos didįjį pirštą stipriai spaudė 5 minutes, kas nukentėjusiajam J. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-02-22 vakare į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo mama J. B., kuri verkė, sakė, kad tėvas blūdija ir prašė ateiti, padėti. Jis nieko nelaukęs, galimai apie 21.30 val., nuėjo į tėvų namus Šilutėje, (duomenys neskelbtini). Atėjęs matė, kad jo tėvas J. B., būdamas neblaivus, namuose kėlė triukšmą, šūkavo ant mamos, o pamatęs, kad atėjo jis, R. A. B., tėvas pradėjo šūkauti ir ant jo. Jis, R. A. B., neapsikentęs nesusivaldė ir nutarė tėvą apraminti - rankas įrėmė tėvui į krūtinę ir šį pastūmė į lovą, ko pasekoje tėvas nugriuvo ir vėl stojosi šūkaudamas, todėl jis rankomis stipriai suėmė tėvo rankas ir jas užsuko už nugaros. Po to viena ranka suėmė tėvo dešinės rankos didįjį pirštą ir stipriai spausdamas palaikė apie 5 minutes, kol tėvas nurimo ir nebevartojo necenzūrinių žodžių. Tėvas bandydamas nenugriūti kibosi jam už rūbų, todėl jis kumščiu sudavė tėvui į veido sritį du kartus. Pripažįsta, kad tėvui jo veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą, nes tėvas kelis kartus sudejavo. Pasielgė blogai, nesusivaldė ir reikėjo nesikišti ir iš tėvų namų išeiti. Tėvo yra atsiprašęs, šis jam yra atleidęs.

Be kaltinamojo Remigijaus A. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

Nukentėjusysis J. B. nurodė, kad 2021-02-22, apie 21.00 val., jam ir jo žmonai J. B. būnant savo namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Konflikto metu žmona paskambino sūnui R. A. B., kuris ne už ilgo, apie 21.30 val., atėjo ir ėmė šaukti ant jo ir konflikto metu sūnus jį parvertė ant sofos-lovos, dėl ko jis pajuto skausmą kairės rankos srityje ties pečių juosta. Sūnus jį ant lovos nuvertė rankas įrėmęs jam į krūtinę, o virsdamas jis pats aktyviai gynėsi, bandė įsikibti į sūnaus rūbus, kad nenuvirstų. Tuomet sūnus jam kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, dėl ko liko kraujosruva po kaire akimi, o jis nugriuvęs ant lovos. Smūgiai buvo tiesioginiai, kumščiu, tai nebuvo sudavimas netyčia. Nugriuvęs bandė stotis, šaukė, tuomet sūnus rankomis suėmė jo rankas, jas užsuko už nugaros ir ranka suėmęs dešinės rankos vidurinį pirštą stipriai suspaudė ir laikė apie 5 minutes. Pastūmimas, smūgių sudavimas į veidą, rankų užsukimas ir piršto spaudimas jam sukėlė stiprų fizinį skausmą, kurį jautė kelias dienas, tačiau medikų pagalbos atsisakė iš karto, į juos nesikreipė ir vėliau. Sūnus jam, J. B., aprimus ir baigus šaukti jo pirštą paleido ir daugiau fizinio smurto nenaudojo. Civilinio ieškinio nereiškia, sūnui atleido ir jokių pretenzijų neturi. Iš karto policijos nekvietė, nes planavo sūnui atleisti, o policija į jų namus atvyko kitą dieną, dėl žodinio konflikto su žmona, kai ši juos išsikvietė pati. Policijos pareigūnės pamatė jo sužalojimą ir jis viską papasakojo. Tarp jo ir jo žmonos konfliktas buvo tik žodinis, vienas kito atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2021-02-23 iškvietė policijos pareigūnus dėl konflikto su sutuoktiniu J. B.. Atvykę policijos pareigūnai pamatė, kad vyras buvo su kraujosruva po akimi ir pradėjo aiškintis sužalojimo aplinkybes. Vyrą 2021-02-22 vakare sumušė jų sūnus R. A. B., kuris kartu negyvena. Ji tada matė, kad sūnus rankomis suėmė vyrui rankas ir jas laikė, vėliau šį nuvertė į lovą. Vyras aktyviai priešinosi, muistėsi, tačiau kuriuo metu sūnus sudavė tėvui į veidą ji išskirti negali, taip pat negali atsakyti, kiek smūgių buvo suduota. Kad vyrui buvo sukeltas fizinis skausmas ji suprato pagal tai, kad šis garsiai šaukė ir jam ant veido liko kraujosruva. Pati įvykio metu nenukentėjo nei nuo sūnaus, nei nuo sutuoktinio.

Iš 2021-02-23 J. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kurio pagrindu Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05703-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš 2021-02-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priedų - fotolentelių, kuriose užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini), Šilutėje, kur apžiūrėtas nukentėjusysis J. B., atlikta įvykio vietos apžiūra.

Iš įvykio vietoje policijos pareigūnų naudojamos „Body“ vaizdo kameros įrašo bei įrašo daryto policijos komisariato patalpose, kuriose matyti, kaip atvykę policijos pareigūnai bendrauja su J. B., kuris nurodo jam sukelto fizinio skausmo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie pripažintini įrodymais, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. A. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Remigijaus A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – tėvui J. B..

Remigijaus A. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. A. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai būdamas nebaustas administracine tvarka ir neteistas.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvima ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prokuroro prašymą, į tai, kad R. A. B. sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo ją sumažinti, bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, teismas mano, kad R. A. B. bausmės tikslai bus pasiekti paskirus 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. A. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, R. A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 72² straipsniu,

nusprendžia:

R. A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. A. B. bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį ir 72 (2) straipsniu, paskirti R. A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bus pradėtas vykdyti baudžiamasis įsakymas.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.