- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-279-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. T.
- Pareiškėjas
- L. T.
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-279-492/2008
34.4.3.; 128.2.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. kovo 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-958-424/2007 pagal pareiškėjo L. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. T. dėl juridinę reikšmė turinčio fakto, kad palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. T. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, L. T. , savo tėvo J. T. , mirusio 2005-10-06, mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas bei nustatyti jam 3/8 dalių dydžio privalomąją palikimo dalį nuo viso palikimo, atsiradusio po jo tėvo J. T. mirties. Nurodė, kad jo tėvas J. T. mirė 2005 m. spalio 6 d., (duomenys neskelbtini) Jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Bagdononių kaime, Trakų r. Mirus tėvui J. T. , liko turtas, kurį sudaro: 0,37 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., 0,7 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., 1,48 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, pastatas – tvartas, pastatas – sandėlis/garažas, esantys, (duomenys neskelbtini) sav., 0,43 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav.. Nurodė, kad po tėvo mirties per CK 5.50 str. nustatytą terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo, likusio po tėvo mirties, priėmimo, tačiau Trakų rajono notarų biure buvo informuotas, jog tėvas visą savo turtą testamentu yra palikęs savo antrajai sutuoktinei J. T. , kuri notarų biurui pateikė raštišką nesutikimą, kad iš tėvo turto jam būtų išskirta privalomoji palikimo dalis. Paaiškino, kad 2001 m. pareiškėjui buvo nustatyta invalidumo II grupė, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įvertinusi jo darbingumo lygį, nustatė, kad nuo 2005-08-01 jo darbingumas sudaro tik 50 proc. Nurodė, kad tėvo mirties dieną dėl savo sunkios sveikatos būklės buvo invalidas, iš dalies nedarbingas bei gavo pajamas, kurios yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Be to, jis tėvo mirties dieną nuosavybės teise neturėjo jokio nekilnojamojo turto, banko indėlių, vertybinių popierių ar kokių nors kitų pajamų bei kito turto, o registruotinas kilnojamasis turtas – automobilis – dėl jo judėjimo negalios yra įsigytas už lėšas, kurias jam kompensavo VSDFV Trakų skyrius.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo J. T. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad nors L. T. 50 proc. darbingas, tačiau jis gavo socialinio draudimo išmokas, tuo pat metu dirbo statybos remonto darbų įmonėje „Altitudė“. Jo tėvas iki mirties neteikė jokio materialinio išlaikymo sūnui. Pareiškėjas pretenduoja į palikimą, kurį jo tėvas J. T. testamentu paliko jai, savo žmonai J. T. . Nurodė, kad apie šį faktą pareiškėjas žinojo nuo 2005-11-18, todėl mano, kad turėjo galimybę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo, tačiau šį terminą praleido. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido senaties terminą. 2006-08-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. L. ir pareiškėjas L. T. priėmė palikimą atsiradusį po jų motinos V. T. mirties 1988-10-05 ir, kadangi pareiškėjo motina kartu su pareiškėjo tėvu turėjo bendrą turtą, tai priimdamas palikimą pareiškėjas įgijo to paties turto, kurio prašo šiuo pareiškimu, dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ginčas byloje yra ne dėl pažeistos teisės, o dėl fakto buvimo ar nebuvimo, todėl ieškinio senatis tokiam reikalavimui netaikoma. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tėvo mirties dieną dirbo statybos remonto darbų įmonėje „Altitudė“, gavo invalidumo pensiją bei transporto išlaidų kompensaciją. Iš viso L. T. pajamos J. T. mirties dieną vidutiniškai sudarė apie 1 124 Lt per mėnesį (l. 30-31). 2006-08-22 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-212-424/2006 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. L. ir L. T. priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos V. T. mirties 1988-10-05, tačiau pareiškėjas savo turtinių teisių nerealizavo. Priėmęs motinos palikimą, pareiškėjas tėvo mirties dieną turėjo ir turi bylos nagrinėjimo metu galimybes realizuoti savo teises į motinos palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą ir panaudoti jį savo poreikiams tenkinti (CK 1964m. 587 str. 5 d.). Teismas pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog tėvo mirties dieną pareiškėjas neturėjo turto (sudarančio motinos palikimą). Teismas nurodė, kad CK 5.20 str. prasme, išlaikymas reikalingas įpėdiniams, kurie neturi lėšų arba gauna jų nepakankamai savo būtinoms reikmėms. Pareiškėjo tėvo mirties dieną galiojo 2005-04-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 361 nustatyta 550 Lt minimali mėnesinė alga. Pareiškėjas savo tėvo mirties dieną gaudavo apie 1 124 Lt grynųjų pajamų per mėnesį. Atskaičius automobilio pirkimui skirtą 4 000 Lt išmoką, pareiškėjo grynosios pajamos vidutiniškai sudarė 724,51 Lt per mėnesį, o tai žymiai viršijo minimalų darbo užmokestį. Be pareiškėjo gautų pajamų, įvertinus tai, kad pareiškėjas turėjo nuolatinį darbą, kad pareiškėjo poreikis transportui buvo patenkintas įsigyjant automobilį, tai kad pareiškėjas turėjo galimybę naudoti motinos palikimo dalį, teigti, kad pareiškėjui J. T. mirties dieną 2005-10-06 buvo reikalingas išlaikymas, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d, sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad teismas objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su apelianto turtine padėtimi bei sveikatos būkle. Nors teismas ir konstatavo, kad pareiškėjo negalia riboja jo galimybes susirasti darbą, tačiau neatsižvelgė, ar pareiškėjo materialinė padėtis, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, buvo pakankama save išlaikyti. Teismas nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės nustatytu MMA dydžiu, nes apelianto poreikiai dėl sveikatos problemų yra didesni. Byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas privalėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į tai, kad apeliantui yra reikalingi brangiai kainuojantys medikamentai, įvairios procedūros, taip pat galimi sveikatos sutrikimai, komplikacijos, susijusios patirta trauma, todėl tam reikalingos papildomos išlaidos. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino jo gaunamų pajamų dydį, nurodydamas, jog šis gauna 724,51 Lt per mėnesį, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad faktiškai apelianto pajamos 2005 m. sausio – spalio mėnesiais buvo 490,50 Lt per mėnesį, todėl teismo argumentai, jog ieškovo mėnesinės pajamos yra didesnės nei minimalus darbo užmokestis yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. L. T. nurodė, kad automobilis buvo įsigytas už valstybės tam specialiai skirtas lėšas, jo eksploatacija per mėnesį kainuoja apie 200 Lt, pareiškimo pateikimo dieną apeliantas jokio įregistruoto turto neturėjo, todėl teismo išvados, kad jis patenkino savo poreikius turėti automobilį, turi nekilnojamojo turto ir sugeba save materialiai išlaikyti yra nepagrįstos, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Ieškovė J. T. prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apelianto materialinė padėtis yra pakankamai gera. Pareiškėjas 1988 m. kartu su seserimi paveldėjo nekilnojamąjį turtą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo teismo sprendimą keisti ar naikinti.
Pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. T. yra J. T. sūnus (l. 8). J. T. mirė 2005-10-06 (l. 7). 2001-03-11 L. T. patyrė politraumą (l. 23-27). 2001-06-12 L. T. paskirta invalidumo pensija, konstatuotas dalinis darbingumas iki 2007-09-30 (l. 22). 2005-09-06 pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumas iki 2007-09-30, jis gali dirbti lengvą fizinį darbą 5 – 6 val. per dieną, negali dirbti tik kilnojant ir (ar) nešiojant sunkesnius nei 5 kg svorio daiktus (l. 28, 29).
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. T. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su pareiškėjo turtine padėtimi, jo gebėjimu patenkinti būtinąsias savo reikmes tėvo mirties dieną, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo sunkią sveikatos būklę.
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra specifinė. Ja siekiama apsaugoti įstatyminio įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Taigi, įstatymas garantuoja įstatyminiam įpėdiniui, kuriam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, privalomąją palikimo dalį nepriklausomai nuo testamento turinio. Šioje byloje svarbu nustatyti faktinę aplinkybę ar J. T. mirties dieną apeliantui buvo reikalingas išlaikymas. Išlaikymą reikia suprasti kaip materialinių išteklių, reikalingų asmens pragyvenimui, teikimą. Ištekliai turi būti teikiami pastoviai ir sudaryti pagrindinę asmens pragyvenimo poreikių dalį. Palikėjas J. T. mirė 2005-10-06 (l. 7). Apeliantui testatoriaus mirties dieną buvo konstatuotas dalinis darbingumas iki 2007-09-30 (l. 22). 2005-09-06 pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumas iki 2007-09-30, nurodant, kad jis gali dirbti lengvą fizinį darbą 5 – 6 val. per dieną, negali dirbti tik kilnojant ir (ar) nešiojant sunkesnius nei 5 kg svorio daiktus (l. 28, 29). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tėvo mirties dieną apeliantas dirbo statybos remonto darbų įmonėje „Altitudė“ (nuo 2005-05-04 iki 2007-01-19), kur jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 465 Lt (l. 30), gavo invalidumo pensiją bei transporto išlaidų kompensaciją, kurios skaičiuojant pagal pajamas, pareiškėjo gautas 2005 metais iki J. T. mirties (2005 sausio – spalio mėnesiai), sudarė 257,94 Lt per mėnesį (l. 31). VSDFV 2005 metų vasario mėnesį pareiškėjui išmokėjo 4 000 Lt transporto išlaidų kompensaciją, kuri, kaip nurodė pats pareiškėjas, buvo panaudota jo negaliai pritaikytam automobiliui įsigyti (l. 31). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2006-08-22 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-424/200 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. L. ir L. T. priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos V. T. mirties 1988-10-05 (l.55-56). Kaip matyti iš šio sprendimo, pareiškėjai siekė gauti paveldėjimo teisės liudijimą į tuos pačius statinius, į kuriuos pareiškėjas pretenduoja siekdamas privalomosios dalies šioje byloje. Iš 2007-01-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (l.17, 18), VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriaus rašto (l.32) matyti, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, ir laikotarpyje nuo 2005-09-01 iki 2005-10-31 ir šiuo metu L. T. vardu neįregistruotos, tačiau priėmęs motinos palikimą, pareiškėjas tėvo mirties dieną turėjo ir turi galimybes realizuoti savo teises į motinos palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą ir panaudoti jį savo poreikiams tenkinti (CK 1964 m. 587 straipsnio 5 dalis). Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantui jo tėvas iki savo mirties išlaikymo neteikė. Apeliantas savo skundą grindžia ta aplinkybe, jog dėl savo fizinės negalios, nuolatinių papildomų išlaidų medikamentams ir sveikatos priežiūrai, tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Su tokia pareiškėjo pozicija sutikti negalima. Sprendžiant dėl išlaikymo būtinumo, yra vertinami visi būtini asmens poreikiai, tame tarpe ir sveikatos priežiūros, santykyje su asmens galimybe turėti pajamas, realiai gaunamomis pajamomis, turtine padėtimi ir palikėjo teikiamu išlaikymu. L. T. , jo tėvo J. T. mirties dieną, turėjo nuolatinį darbą, gaudavo invalidumo pensiją, turėjo transporto poreikiams tenkinti nuosavą automobilį. Svarbi ir ta aplinkybė, jog apeliantui tėvas iki mirties išlaikymo neteikė, t.y. neteikė jokios paramos, kuri būtų pripažinta esmine ir nuolatine pareiškėjui, nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į savo tėvą dėl tokio išlaikymo teikimo, nei kad tėvas būtų turėjęs objektyvią galimybę tokį išlaikymą teikti. Apeliantas nėra visiškai nedarbingas, todėl turi galimybę susirasti darbą. Be to, jau aukščiau minėta, kad pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tuos pačius statinius, į kuriuos pareiškėjas pretenduoja siekdamas privalomosios dalies šioje byloje, todėl įgyvendinęs savo turtines teises, pastarasis pagerintų savo turtinę padėtį. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad apelianto gaunamos lėšos (darbo užmokestis 465 Lt + invalidumo pensija + transporto išlaidų kompensacija 257,94 Lt per mėnesį + 4 000 Lt vienkartinė išmoka už automobilį) ir turimas turtas leido jam patenkinti būtinuosius gyvenimo poreikius, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantui reikalingas išlaikymas, o teismas objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 443 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą veikti aktyviai nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, yra nepagrįsti, atmestini. Apeliantas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų teismas nesiėmė ir kaip pažeidė minėtame straipsnyje įtvirtintą reikalavimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir priimtas pagrįstas bei teisėtas sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, susijusius su pareiškėjo turtine padėtimi bei sveikatos būkle, išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su išlaikymo teikimo būtinumu, todėl pripažintina, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.