Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei T. S., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys ir jo priedai buvo įteikti asmeniškai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tokį atsakovės elgesį (atsiliepimo nepateikimą) teismas vertina, kaip ieškinio reikalavimų pripažinimą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. ir T. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta – (duomenys neskelbtini). J. S. mirė (duomenys neskelbtini). T. S. su J. S. vaikų nesusilaukė, kiti J. S. įpėdiniai nėra, 1987-10-22 Ignalinos rajono „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokolu nutarta parduoti J. S. gyvenamąjį namą su tvartu (duomenys neskelbtini).

Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3. 89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą asmeninei nuosavybei. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

Ieškovė, siekdama, jog būtų pripažinta, kad po J. S. mirties likęs turtas buvo J. S. asmeninė nuosavybė, motyvuoja tuo, jog (duomenys neskelbtini) teismo sprendime dėl santuokos tarp J. S. ir T. S. nutraukimo, nurodyta kad santuokoje įgytas turtas pasidalintas, santuokoje įgyto dalijamo turto nėra, sutuoktiniai nenuslėpė kokio nors santuokoje įgyto turto. Taigi iš minėto sprendimo matyti, kad T. S. santuokoje su J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo Turto.

Atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog nurodytų duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog ginčo turtą – pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), J. S. buvo įgijęs ir valdė asmeninės nuosavybės teise. Suinteresuoti asmenys po palikėjos mirties nepareiškė valios paveldėti jo turtą. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos (7,93 Eur) neviršija 8 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.