- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- I-2440-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07569-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Atsakovas
- Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. Ž. padavė teismui skundą (b. l. 1–8), kuriame prašė: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-25 sprendimą Nr. 1D-10553(11); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 247,72 eurus (14 666,54 Lt), susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančių Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. nuostatų taikymo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, po 50,81 eurų (175,43 Lt) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010-01-01 jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatomis, todėl kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjui paskirta pensija, prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas pagal šias teisės aktų nuostatas yra neteisėtas, todėl jis įgijo teisę į susidariusią pensijos nepriemoką.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 51–52) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad, mokėdama pareiškėjui perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsakovė veikė teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Nuo 2014-01-01 pareiškėjui yra mokama tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kokia buvo paskirta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatas.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. pakeitimai, kuriais remiantis buvo perskaičiuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo pagrįstas ir teisėtas. Pensijos gavėjų konstitucines teises pažeidė paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, taikant iki 2012-08-31 galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.
LVAT 2014-01-22 nutartimi atnaujino pareiškėjui K. Ž. praleistą skundo padavimo terminą ir skundo priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, teismas 2014-02-03 nutartimi nusprendė teisme 2013-12-09 gautą skundą nagrinėti visa apimtimi, t. y. dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios 2010–2013 metais, priteisimo.
Teismui priėmus pareiškėjo skundą ir jo pagrindu pradėjus nagrinėti administracinę bylą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šiuo įstatymu įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir nustatoma praradimų, atsiradusių, be kita ko, dėl valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime Laikinojo įstatymo 5 str. prieštaravimas Konstitucijai nesiejamas su įstatymo leidėjo pareiga nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjo teisė į dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.
Savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pareiškėjas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad pareiškėjas pasirinko teisminį savo pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusios pensijos nepriemoką gynimo būdą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2013-11-22 pažyma Nr. 11PP(P)-6954 (b. l. 26–27) tvirtina, kad dėl ginčui aktualiu laikotarpiu (2010-01-01–2012-08-31) taikytų Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų pareiškėjui buvo neišmokėta 4 247,72 eurų (14 666,54 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Atsižvelgus į tai, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, likusi pareiškėjo reikalavimo dalis netenkintina.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį – 4 247,72 eurų – įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.
Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi būti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobūdį, priteistinos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-25 sprendimą Nr. 1D-10553(11).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.
Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2013-11-25 sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias pensijų gavėjams buvo sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-25 sprendimo Nr. 1D-10553(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo. Likusi sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Taip pat pareiškėjas prašo teismą įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.
Šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nuo 2014-01-01 Laikinojo įstatymo nuostatos perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas nėra taikomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-25 sprendimo Nr. 1D-10553(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti K. Ž. 4 247,72 eurų (keturių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 72 euro centų) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.