Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos F. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2019 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2019 administracinio nusižengimo byloje (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėja F. U. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda. Šiuo skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėja, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Adresu – (duomenys neskelbtini), direktorė, būdama atsakinga už įmonės veiklą, šią veiklą vykdė, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, o būtent: 2018 m. spalio 2 d. perdavė atliekų vežėjui išvežti 5.36 tonos statybinių atliekų (atliekos kodas 170904), nesudariusi rašytinės formos sutarties su atliekų tvarkytoju, turinčiu teisę tvarkyti atliekas, dėl šių atliekų naudojimo ar šalinimo. Todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimai („atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. <...> Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas...>“) ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 7 punkto nuostatas („atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti“. Taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl buvo priimtas sprendimas pareiškėjai skirti minimalios ir maksimalios baudos vidurkį.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. liepos 1 d. gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo ji atsiprašo dėl nusižengimo, kuri jį padarė per savo žioplumą ir neišmanymą, todėl prašo teismo įvertinti jai skirtos baudos pagrįstumą ir skirti jai minimalią baudą, įvertinus tai, kad toks jos nusižengimas padarytas pirmą kartą. Pareiškime papildomai nurodė, kad ji tik trumpą laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktorės pareigose, kadangi po studijų tėvai tiesiog pasiūlė padirbėti jų įmonėje. Tačiau jai nepatiko toks darbas, nes nesigaudo aplinkos apsaugos srityje, taip pat nelabai suprato, kas ten kokios dėžės, kam jos nepastatytos. Kaip tėvai jai sakė, tai specialusis transportas, dėl kažko supyko ir iš pykčio paskundė gamtos apsaugai. Ji jau keturis mėnesius nebeina minėtų pareigų ir šiuo metu dirba valstybės tarnyboje. Pažymėjo, kad ankstesnius raštus jos vardu rašė teisininkas, o ji tik pasirašydavo. Todėl praneša, kad į bylos nagrinėjimą ji neatvyks, nes neturi ką paaiškinti ir nelabai suprato, ką padarė.

Kadangi pareiškėja kviečiama į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką jai yra žinoma, yra gautas jos rašytinis prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 34), todėl ši byla nagrinėtina, pareiškėjai nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateikė atsilepimą teismui, kuriuo institucija prašo teismo priimti sprendimą atsisakyti atnaujinti skundžiamo nutarimo apskundimo terminą, kadangi pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos svarbiomis, skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, juolab nuo 2019 m. vasario 22 d. iki kovo 5 d. buvo pakankamai laiko paduoti skundą.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėja jam susitikti tiesiogiai neteko, į bylos nagrinėjimą institucijoje ji neatvyko. Patvirtino skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, sudarančias nusižengimo sudėtį. Todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundą prašo teismo atmesti, tame tarpe ir dėl jai paskirtos baudos dydžio sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Visų pirma išspręstinas klausimas dėl pareiškėjos praleisto termino skundui dėl skundžiamo nutarimo atnaujinimo. ANK 673 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundus dėl nutarimus skirti administracines nuobaudas vykdančių institucijų ir dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų veiksmų nagrinėja apylinkės teismai, laikydamiesi šio kodekso XXXIV ir XXXVI skyriuose nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Taigi, teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos skundas teisme gautas praleidus įstatyme numatytą terminą tik dvejomis dienomis, t. y. labai nežymiai, palyginus su visu apskundimo terminu, juolab vertintina tai, kad pareiškėja nėra teisininkė, kaip nurodo, jai įstatyme nurodyta apskundimo tvarka nėra aiški. Todėl tokios aplinkybės negali užkirsti kelią pareiškėjai iš esmės tik formaliais pagrindais įgyvendinti teisę apskųsti priimtą procesinį sprendimą. Remiantis tuo, skundžiamo nutarimo apskundimo terminas atnaujintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos skundu buvo prašoma teismo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tačiau vėliau, 2019 m. liepos 1 d. teisme buvo gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo ji jau iš esmės sutinka su padarytu nusižengimu, tik prašo teismo įvertinti jai paskirtos administracinės nuobaudos – baudos pagrįstumą. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Esant tokioms aplinkybėms, pastarasis pareiškėjo prašymas apibrėžia šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas ir šioje apimtyje yra priimama ši teismo nutartis.

Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ANK 235 straipsnio 1 dalis, kurioje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą ir naudojimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, t. y. ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą ar kitus aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus leidimas neprivalomas, užtraukia baudą <...> juridinių asmenų vadovams – nuo 150 iki 300 eurų <...>. Šioje ANK sankcijoje numatyti skirti nuobaudos ribų dydžiai yra vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių, todėl parenkant nuobaudos dydį už šio numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjai buvo paskirta vidutinio dydžio bauda, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitus byloje esančius duomenis.

Analizuojant detaliau bylos duomenis, reikšmingus pareiškėjai paskirtos nuobaudos pagrįstumui įvertinti, matyti, kad tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir priimant skundžiamą nutarimą, pareiškėja nedalyvavo, tik buvo gautas jos prašymas nutraukti bylą jos atžvilgiu, todėl ir nebuvo nustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau 2019 m. liepos 1 d. teisme gautame pareiškėjos pareiškime ji jau iš esmės sutinka su padarytu nusižengimu, gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, tik prašo teismo įvertinti jai paskirtos baudos pagrįstumą, paaiškindama, kad ankstesnė jos nepritarianti pozicija dėl nusižengimo padarymo buvo išdėstyta jos teisininko, o ji tik pasirašydavo raštus. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas pripažinti pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi), į ką turėtų būti atsižvelgiama, iš naujo vertinant nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos taikymo būtinybę. Taip pat pastebėtina ir tai, kad priimant skundžiamą nutarimą, institucija visiškai nevertino pareiškėjos asmenybę apibrėžiančių reikšmingų duomenų apie ankstesnius jos galimus baustumus administracine tvarka, o iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog pareiškėja 5 metų laikotarpiu apskirtai nėra bausta administracine tvarka, kas teigiamai apibrėžia pareiškėjos asmenybę, kaip nelinkusios daryti teisės pažeidimus. Todėl į visą tai bei kitas skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama, skiriant pareiškėjai mažesnę baudą nei paskirta skundžiamu nutarimu, t. y. teismas mano, jog nuobauda pareiškėjai individualizuota netinkamai ir akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, o ANK 42 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, pareiškėjai skiriant minimalią ANK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kas teismo vertinimu yra laikytina adekvačia sankcija padarytam nusižengimui. Todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas.

Kadangi pareiškėja teismui pateiktame pareiškime išdėstė prašymą įvertinti, ar jai pagrįstai yra paskirta bauda, teismas papildomai įvertina ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos nuostatos taikymo galimybę, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant. Vis dėl to, teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytus teiginius bei byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjos teisinei padėčiai tokiu būdu švelninti nepakanka aplinkybių, apibrėžiančių padaryto nusižengimo pobūdį ar pareiškėjos asmenybę, kurios pastarosios jau yra prieš tai įvertintos, sumažinant skirtinos baudos dydį, taip pat jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikomos minėtos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, nenurodo ir pati pareiškėja. Todėl teismas priima sprendimą netaikyti šių ANK nuostatų.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjai neturint finansinių galimybių sumokėti paskirtos baudos, teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja tokio prašymo nebuvo pateikusi, po skundžiamo nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamą nutarimą pakeičiant ir skiriant pareiškėjai minimalią ANK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos F. U. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-417-2019 administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują sprendimą: už ANK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

Kitoje dalyje šį nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.