Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2012-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-606/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
1-1140-606/2012
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01122-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kaltinamasis
T. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-606/2012Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01122-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.;1.2.26.2.1.; 2.10.1.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje - Statybininkų pr. 13 namo, Klaipėdos m., kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, pribėgęs prie motinos V. S. iš nugaros tyčia rankomis ją pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės, po ko kaltinamasis ne mažiau šešis kartus spyrė savo motinai į nugarą, ne mažiau tris kartus į galvą, bei du kartus kumščiu smogė jai į veidą.

Kaltinamasis T. S. dėl jam šios inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino. Parodė, kad jis gyvena kartu su motina V. S.. Nei jis, nei motina niekur nedirba, juos abu išlaiko tėvas ir užsienyje gyvenanti sesuo. Jo motina V. S. dažnai vartoja alkoholį ir būdama girta pastoviai jį įžeidinėja, vadina žeminančiais ir užgauliais žodžiais. 2012 m. rugpjūčio 6 d., ryte, jam tik atsibudus, motina pradėjo jį žeminti ir visaip įžeidinėti žodžiais, netylėjo ir jis, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po to, motina nuėjo į parduotuvę, parsinešė didelį plastmasinį butelį alaus, kurį gėrė ir toliau priekabiavo prie jo. Išgėrusi alų, motina iš namų išėjo ir grįžo apie 12.30 val. dar girtesnė, jis pamatęs, kad motina dėl girtumo vos eina, nusprendė neįleisti jos į butą ir laikė iš vidaus užsukamą spyną, dėl ko motina durų neatidarė ir išėjo iš laiptinės į lauką. Jis nežino kas jam atsitiko ir negali paaiškinti, jis išbėgo iš buto, pasivijo motiną ir stūmė ją iš už nugaros į prie namo esantį žolyną, dėl ko ji nugriuvo. Po to, būdamas labai susinervinęs dėl to, kad motina jau trečią dieną stipriai girta, o girta visuomet priekabiauja prie jo ir kaltina jį nebūtais dalykais, spyrė jai penkis –šešis kartus į nugarą ir kažkurį šoną, du arba tirs kartus spyrė į galvą, bei du kartus kumščiu sudavė į kairę veido pusę. Tuo metu pradėjo pro butų langus jį šaukti kaimynai vardu bei sakyti, kad iškvies policiją, todėl jis nustojo spardyti motiną ir iš kiemo išėjo. Jis labai nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi, kad sumušė motiną, jis motinos atsiprašė ir ji jam atleido, jis su motina susitaikė ir pasižadėjo jai, kad daugiau niekada prieš motiną nesmurtaus. (b. l. 13)

Liudytoja V. S. parodė, kad bute ji gyvena dviese su sūnumi T. S., butas priklauso jos buvusiam vyrui. Nei ji, nei sūnus, niekur nedirba ir yra išlaikomi buvusio vyro ir sūnaus tėvo. Sūnus T. S. turi psichikos sutrikimų, nuo pat mažens yra nervingas. 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val., jai grįžus namo, sūnus jos neįleido į butą, t.y. laikė iš vidaus duris, šaukė ant jos įvairiais keiksmažodžiais, supratusi, kad jam užėjo nervinis priepuolis ir jis jos į butą neįleis, išėjo į lauką, tačiau sūnus pasivijo ją ir stūmė iš už nugaros, dėl ko ji nugriuvo į žolyną ant kairio šono ir stipriai susižalojo kairę ranką. Nugriuvusiai jai sūnus ne mažiau šešis kartus spyrė į nugarą, ne mažiau tris kartus spyrė į galvą bei du kartus kumščiu smogė į veidą, į vieną veido pusę ir į kitą, todėl po abejomis akimis buvo patinimai, o ranką susižalojo griūdama. Pamatę kaimynai ją mušamą kieme, iškvietė policiją, pareiškimą dėl sūnaus smurtavimo rašyti ji atsisako, į medikus nesikreipė, į medicinos ekspertus kreiptis kategoriškai atsisako, kadangi nėra stipriai sužalota. Sūnaus suduoti smūgiai nebuvo stiprūs, kadangi sūnus fiziškai yra silpnas, todėl netgi negalėtų suduoti stiprių smūgių. Po šio įvykio sūnus labai apgailestavo, atsiprašė jos ir pasižadėjo daugiau niekada jos nemušti, todėl ji neturiu sūnui jokių pretenzijų nes ji su sūnumi susitaikė. Ji kategoriškai prieštarauja, kad sūnus būtų iškeldintas iš namų, kadangi sūnus yra nervingas ir jam būtina jos priežiūra, sūnus yra protiškai atsilikęs, dėl ko ji jam reikalinga, nes savarankiškai gyventi jis negali ir nesugeba.(b. l. 11)

Liudytoja R. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val., ji automobiliu grįžo į Statybininkų pr. 13 namo, Klaipėdos m., kuriame gyvena, kiemą ir tuo metu pamatė kaip kaimynas T. S. stūmė savo motiną V. S., kuri nugriuvo į prie namo esantį žolyną. V. S. buvo neblaivi. V. S. nugriuvus, T. S. kažką šaukė ir keikėsi, ką jis sakė ji nesuprato, tačiau girdėjo keiksmažodžius ir matė, kad T. S. buvo labai įpykęs. Ji matė kaip T. S. gulinčiai V. S. vieną kartą spyrė, tačiau į kurią kūno vietą, nematė. Eidama pro šalį į laiptinę, ji T. S. liepė ramintis ir liautis mušti motiną bei įspėjo jį, kad iškvies policiją. Jai matant, T. S. daugiau smūgių nesudavė, tačiau nuo motinos nenuėjo. Grįžusi į savo butą, ji paskambino policijai ir pro langą matė, kad kieme yra keletas jai iš matymo žinomų asmenų gyvenančių tame pačiame name, kurie ramino T. S. ir liepė liautis mušti motiną. Kieme buvę asmenys gyvena tame pačiame name, tačiau ji jų nepažįsta ir įvardinti negali, jų adresų tiksliai taip pat nežino. Kiek T. S. sudavė smūgių motinai, nežino, ji matė vieną smūgį. (b. l. 9).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.36 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies gautas pranešimas apie tai, kad sūnus spardo motiną. Nuvykus nurodytu adresu – Statybininkų pr. 13, Klaipėdos m., kieme, policijos pareigūnai pamatė ant žolyno gulinčią susijaudinusią moterį, kuri verkė, ant jos kairės rankos buvo guzas, veidas patinęs. Moteris policijos pareigūnams nurodė, kad ją sumušė jos sūnus. (b. l. 1).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. S. viešoje vietoje – kieme, matant kitiems žmonėms, įžūliu elgesiu, pasireiškiančiu fizinio smurto prieš savo motiną panaudojimu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pribėgo prie motinos V. S. iš nugaros ir tyčia rankomis ją pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvusi ant žemės, po ko kaltinamasis ne mažiau šešis kartus spyrė jai į nugarą, ne mažiau tris kartus į galvą, bei du kartus kumščiu smogė savo mamai į veidą. Tokiu būdu, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė tiesioginė tyčia - jis suprato, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertina savo elgesį, savo motinos atsiprašė, o ši jam atleidusi. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, tačiau 2011 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais. Kaltinamasis yra itin jauno amžiaus, nors ir niekur nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje. Be to, kaltinamajam T. S. diagnozuota neorganinė enkoprezė ir lengvas protinis atsilikimas (b. l. 23, 25).

Įvertinus visas šias aplinkybes, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo T. S. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą paskyrus jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytos šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam T. S. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skiriamas įpareigojimas – per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti - laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu T. S. įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė