- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-329-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-09860-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- UAB „CCM Baltic“
- Ieškovas
- UAB „Audoma“
- Trečiasis asmuo
- UAB „CCM Baltic“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „CCM Baltic“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11104-776/2014 pagal ieškovo UAB „Audoma“ (kurio teises perėmė I. G. – R.) ieškinį atsakovui UAB „CCM Baltic“, trečiajam asmeniui UAB „CCM Baltic“ direktoriui S. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Audoma“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „CCM Baltic“ 47755,55 skolą, 5348,56 Lt delspinigius, 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2014-12-06, bet ne daugiau kaip 8798,17 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka
Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „CCM Baltic“ priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo ne daugiau kaip už 47 755,55 Lt (13 830,96 Eur) sumą atsakovui UAB „CCM Baltic“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškovu UAB „Audoma“. Materialiu turtu leido naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės.
Teismas nurodė, kad nežinant atsakovo realios finansinės padėties, konstatuotina, jog reikalavimo suma yra didelė, o atsakovas vengia geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas, nereaguoja į ieškovo raginimus sumokėti skolą, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „CCM Baltic“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikia duomenis apie apyvartą su ieškovu už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, iš kurios matyti, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui 13503,96 Lt. Todėl tik gavęs teismo nutartį, atsakovas 2014-12-29 pervedė į ieškovo sąskaitą 13503,96 Lt.
2. Ieškovas nesikreipė į atsakovą su pretenzijomis, nors tai numatė tarpusavio sutartis, tarp šalių nebuvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, ieškovas neįspėjo atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą.
3. Atsakovui ieškinio suma nėra didelė, atsakovas yra didelė įmonė, vienu metu dirbama daugelyje objektų, įmonėje dirba 170 darbuotojų, skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Šiai dienai atsakovas yra pajėgus sumokėti visą ieškinio sumą, tačiau sumokėjo tai, kas yra užfiksuota dokumentuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. G. – R., kaip UAB „Audoma“ teisių perėmėja, prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo pateiktos apyvartos pažyma neatitinka tikrovės.
2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie turimą turtą. Pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovas nuolat vėluoja mokėti privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Mano, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė. Atsakovas gali sumokėti prašomą priteisti sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Todėl skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nenurodyta aplinkybė, kad teismas nutarties priėmimo metu vertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas apskritai netikrino, ar ieškovas nepareiškė akivaizdžiai nepagrįsto materialinio teisinio reikalavimo. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu, taip pat su ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas, konstatavus, kad pagal pateiktus įrodymus ieškinys pagrįstas.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 47755,55 Lt dydžio reikalavimas atsakovui yra didelis.
Pateikdamas atskirąjį skundą ir teigdamas, kad minėta suma atsakovui nėra didelė, apeliantas nepateikė savo argumentams pagrįsti tinkamų įrodymų (CPK 178 str.). Kartu su atskiruoju skundu nėra pateikta jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių matytųsi, duomenys apie atsakovo turtą 2014 metų pabaigoje, taip pat nėra pateikta ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2014 metus, VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra pažymų, iš kurių būtų galima spręsti apie turimą registruotiną atsakovo turtą bei taikytus jam apribojimus. Vien atsakovo vienasmeniškai surašyta apyvartos pažyma, liudijanti, jog tarp pirminio ieškovo UAB „Audoma“ ir atsakovo UAB „CCM Baltic“ 2014 metų bėgyje vyko atsiskaitymai (b. l. 63), ar, kad 2014 m. gruodžio 29 d. atsakovas sumokėjo UAB „Audoma“ 13503,96 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka už atliktus darbus objekte, (duomenys neskelbtini) (b. l. 64), negali būti pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui ieškiniu reikalaujama priteisti 47755,55 skola nėra didelė. Be to, vien tai, kad atsakovas nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nėra pagrindas daryti priešingą išvadą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose, kuriose nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti atsakovo UAB „CCM Baltic“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie suponuoja esant pagrindą taikyti ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones (yra grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba taikytas panaikinti, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį.