Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. B. paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžius.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. V. paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį, ir K. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant jai, jog tai neužkerta kelio reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta G. B., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V., M. B. ir G. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą ir kitaip atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: 2019 m. rugsėjo 04 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), G. B. laikė nepilnametę R. A., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, ir tokiu būdu neleido pastarajai padėti tuo metu M. B. mušamam nepilnamečiui nukentėjusiajam M. B., taip atėmė galimybę priešintis. K. V. pagrasino R. A. fiziniu susidorojimu, jei ši padės nukentėjusiajam priešintis, o tuo metu K. V. tris kartus pastūmė M. B.. Po to M. B., nusiėmęs savo sportinį batą, juo vieną kartą smogė nukentėjusiajam M. B. į galvą, du kartus kumščiu smogė į veidą, pataikydamas vieną kartą į lūpas, dešine koja spyrė į pilvą ir vieną kartą smogė kumščiu į kairės pusės žandikaulį, po to, pakišęs koją ir nustūmęs, pargriovė M. B. ant žemės. Taip bendrais veiksmais padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio žando sumušimu, muštine žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimais apatinėje lūpoje, krūtinėje bei šiais bendrais veiksmais pagrobė M. B. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy A6“, įdėtą į atverčiamą dėklą, su telefone buvusia UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortele, pinigus – 1,40 eurų, išmaniąją apyrankę ,,FitBit“, geltonos spalvos grandinėlę apyrankę ir sidabrinės spalvos grandinėlę nuo kaklo.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad K. V. ir M. B. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl jie pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą ir jiems paskirtos aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės.

3. Prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendį ir prašo pakeisti jo dalį dėl M. B. ir K. V. paskirtos bausmės atlikimo įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 50 straipsnio redakcija nenumato teismui galimybės parinkti nuteistajam pataisos įstaigos rūšies. Pagal 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymą, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, numatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. BVK 65 straipsnyje numatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės manymu, nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vietas ir sąlygas turi teisę ir pareigą parinkti ir nustatyti tik pataisos įstaiga.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių individualizavimo, jų veikų kvalifikavimo ar kaltės įrodytumo. Prokurorė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistiesiems M. B. ir K. V. buvo nustatyta bausmės atlikimo vieta.

7. Sutinkant su prokurorės argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą jiems parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus 2019 m. birželio 27 d. BVK pakeitimo įstatymui Nr. XII–2264, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietos.

8. Vis tik, susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu matyti, kad nei jo aprašomojoje, nei rezoliucinėje jo dalyje nėra nurodyta konkreti bausmės atlikimo vieta, tai yra pataisos įstaigos rūšis. Paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmes M. B. ir K. V. ir nenustačius pagrindo atidėti jų vykdymo, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė tik aplinkybę, kad bausmės turi būti atliekamos pataisos įstaigoje, tokiu būdu neapribodamas bausmės vykdymą organizuojančių institucijų diskrecinės teisės ir pareigos parinkti konkrečią bausmės atlikimo vietos rūšį (pataisos namus, atvirąją koloniją ir pan.). Nei nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK, nei BVK nuostatos nenustato imperatyvaus draudimo bausmę skiriančiam teismui nurodyti, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos įstaigoje (nedetalizuojant jos rūšies), tokiu būdu, be kita ko, ir išvengiant dviprasmiškų situacijų, kuomet galėtų kilti neaiškumų dėl realaus bausmės atlikimo būtinybės.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir keisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.