Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovo S. G. atstovei advokatei K. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. G., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. V. ieškiniu pareiškė reikalavimus: nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, periodinėmis išmokomos po 175,00 Eur kas mėnesį nuo 2016-06-01 iki vaiko pilnametystės ir paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų uzufrukto teise tvarkytoja, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos, tačiau nuo 2006 metų iki 2016-04-01 gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, 2006-05-23 susilaukė dukros E. G.. Atsakovas, pateikdamas Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriui prašymą dėl tėvystės pripažinimo, pripažino tevystę dukrai. Atsakovas nuo 2016-06-01 vaikui išlaikymo nebeteikia. Atsakovas yra darbingas, dirba, todėl privalo teikti dukrai išlaikymą. Dukra visada gyveno ir gyvena su ja, atsakovas pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiškė. Tarp šalių ginčo dėl bendravimo su dukra nėra.

Institucija, teikianti byloje išvadą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kad nepilnametės E. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams ir yra tikslingas. Kadangi E. G. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas, tai prašoma periodinio išlaikymo suma po 175 Eur kas mėnesį atitinka nepilnametės interesus. Mano, jog tikslinga nustatyta konkrečią šalių dukros ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. D. nurodė, jog šalių dukra išreiškė norą gyventi su mama, jas sieja tvirtas psichologinis ir emocinis ryšys, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatytas su ieškove. Tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, todėl bendravimo tvarkos nustatymas nėra būtinas. Nurodo, jog priteistinas vaikui išlaikymo dydis negali tenkinti tik minimalius jo poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnametė dukra E. G. iki 2016 m. balandžio mėnesio gyveno su abiem tėvais, atsakovui išvykus, šalių dukra liko gyvena kartu su motina – ieškove ir šiuo metu su ja gyvena. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu gyvena Mažeikiuose, dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovas sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog šalių dukra išreiškė norą gyventi su mama, jas sieja tvirtas psichologinis ir emocinis ryšys, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas neprieštarauja, kad dukra gyventu su ieškove, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnametės E. G. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.1-2 d.). Duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su dukra byloje nenustatyta, ieškovė nurodė, jog nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, atsakovo atstovė taip pat patvirtino, jog ieškovė nedraudžia bendrauti su dukra, vaikų teisių apsaugos institucijos atstovė taip pat pažymėjo, jog bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu nėra būtinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šiuo metu atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarka nenustatytina. Išaiškintina šalims, jog kilus nesutarimams dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, šalys gali kreiptis į teismą prašydamos nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 381,00 Eur. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovė nurodo, jog per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga skirti 350,00 Eur, pateikė nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotę. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko išlaikymui pakanka 200,00 Eur, t. y. maistui apie 70-80 Eur, 15 Eur mokymosi prekėms, 10 Eur higienos prekėms, 30 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur sveikatos prekėms ir 20 Eur šventėm, transportui. Bylos duomenimis šalių dukra šiuo metu yra 10 metų amžiaus, lanko mokyklą, duomenų, jog vaikas turi sveikatos problemų, jam būtų nustatyti specialūs poreikiai, nėra, šalių dukra jokių papildomų užsiėmimų nelanko. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 350 Eur suma vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti tėvų turinę padėti ir pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvena Mažeikių rajono savivaldybėje Šerkšnėnų seniūnijoje Ketūnų kaime, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas gyvena su tėvais, tėvams priklausančiame būste, dirba UAB „Leadex“ tolimųjų reisų vairuotoju, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 763,10 Eur, kreditorinių įsipareigojimų bei išlaikytinių neturi, sveikatos problemų neturi. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš VĮ „Regitra“ 2016-06-08 pažymos matyti, jog atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2016-05-30 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog atsakovas transporto priemonę pardavė už 2800 Eur.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra. VĮ „Regitra“ 2016-06-08 pažyma patvirtina, jog ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ieškovė dirbo UAB „Simlina“, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudarė 329,23 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nuo spalio mėnesio dirba kitoje įmonė ir gauna minimalų darbo užmokestį, gyvenamąjį būstą nuomojasi, už nuomą per mėnesį moka 100,00 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų, į mėnesį moka 50 Eur įmoką už išsimokėtinai įsigytą kompiuterį. Duomenų, jog ieškovė turi sveikatos problemų į bylą nepateikta.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo. Be to pažymėtina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei.

Teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, gauna pastovias pajamas, jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga, išlaikytinių bei kreditorinių įsipareigojimų neturi, taigi finansiškai pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą savo dukrai. Teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaiko išlaikymui lėšas ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika išlaikymo bylose, teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatuoja, kad iš atsakovo priteistina 175,00 Eur išlaikymo suma šiuo metu atitikta augančio vaiko interesus, atsakovo turtinę padėtį ir užtikrinta būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 str. 2 d.). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių dukros minimaliausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

Pagal CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 175,00 Eur išlaikymą nuo 2016-06-01, nes atsakovas išlaikymo dukrai nebeteikė nuo 2016 mėn. birželio mėnesio, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas už birželio mėnesį. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas, kai ji kreipėsi į teismą, dukros išlaikymui pervedė 150,00 Eur ir 80,00 Eur davė grynais. Nustačius, kad atsakovas savo vaikui teikė išlaikymą už birželio mėnesį, pagrindo priteisti išlaikymą iš atsakovo nuo 2016-06-01 nėra, todėl šalių dukrai E. G., gim. 2006-05-23, išlaikymas priteistina periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2016-07-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 str. 1 d.). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Nepilnametei E. G. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190 str., 3.202 str.).

Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 50 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas nuo pat pradžių sutiko, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti 31,00 Eur žyminį mokestį, nuo kurio buvo atleista ieškovė už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 96 str. 5 d..). Iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 189,11 Eur (CPK 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės E. G., gim. 2006-05-23, gyvenamąją vietą su ieškove L. V..

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2016-07-01 iki jos pilnametystės.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę L. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 189,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.