Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kalvarijos policijos komisariato patrulis 2008 m. balandžio 25 d. surašė T. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnyje ir 123 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kadangi jis 2008 m. balandžio 25 d., apie 13.00 val., Kalvarijoje, S.Neries g., vairuodamas nustatyta tvarka neįregistruotą motociklą, leido praslysti galiniam ratui ir suktis motociklui ratu vietoje, taip gadindamas kelio dangą bei keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui iš chuliganiškų paskatų. Savo veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53 ir 274 punktų reikalavimus.

Kalvarijos policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimu T. P. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta 1000 Lt. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 145 straipsnį – 500 Lt bauda. Galutinai subendrinus nuobaudas T. P. paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

II.

III.

Byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 31), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 37) patvirtina, kad T. P., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, vairuodamas motociklą, važiavo gatvės viduriu, keletą kartų pakėlė motociklo priekinį ratą ir važiavo vien tik ant galinio rato, leido praslysti galiniam ratui ir suktis motociklui ratu vietoje. Teismas padarė išvadą, kad toks motociklo vairavimas yra neleistinas, kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių bei eismo saugumui. Tiesioginiu pažeidimo liudytoju buvo policijos pareigūnas, kuris ir užkirto kelią tolimesniam teisės pažeidimo darymui (b.l. 27). Iš esmės su pažeidimo padarymu sutiko ir pareiškėjas (b.l. 33). Todėl abejoti aptartų įrodymų patikimumu nėra pagrindo (ATPK 257 str.). Teismas konstatavo, kad T. P. pažeidė KET 53 punkto reikalavimus, jo veika pagal ATPK 124² straipsnio 2 d. buvo kvalifikuota teisingai, nuobauda už šį pažeidimą paskirta nepažeidžiant jos skyrimo tvarkos ir atsižvelgiant į ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio reikalavimus, todėl naikinti šią policijos nutarimo dalį nėra pagrindo.

IV.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Šiuo atveju T. P. tyčios padaryti ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nebuvo, nes jis, vairuodamas motociklą, nesuprato priešingo teisei savo veikimo, nenumatė žalingų jo pasekmių ir jų nenorėjo, bei sąmoningai joms kilti neleido, jokių žalingų pasekmių ir nekilo.

Teismas nepagrįstai konstatavo įrodytu, kad T. P., vairuodamas motociklą, važiavo gatvės viduriu, keletą kartų pakėlė motociklo priekinį ratą ir važiavo vien tik ant galinio rato, nors tokiais veiksmais T. P. niekada nebuvo kaltinamas, tokios aplinkybės nėra nurodytos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei policijos nutarime. Konstatavęs šias aplinkybes kaip įrodytas, teismas nepagrįstai ir neteisėtai T. P. netyčinius veiksmus kvalifikavo kaip chuliganišką vairavimą pagal ATPK124² straipsnio 2 dalį.

Teismas, konstatuodamas T. P. kaltę dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūno R. K. tarnybiniu pranešimu, nors šis policijos pareigūnas byloje net nebuvo apklaustas liudytoju. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai neatsižvelgė į T. P. paaiškinimus, paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių nutarime neaptarė ir jų neatmetė.

Tarp teismo nutarimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies yra esminių prieštaravimų. Teismas nurodė, kad mano T. P. veika pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai, nuobauda už šį pažeidimą paskirta nepažeidžiant jos skyrimo tvarkos ir atsižvelgiant į ATPK 30 str. 2 d. ir 30² straipsnio reikalavimus, bei kad todėl naikinti šią policijos nutarimo dalį nėra pagrindo. Tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje teismas nutarė panaikinti Kalvarijos policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos i teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis į teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tik tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas ir teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Tačiau šioje byloje teismas nenustatė, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas nutarimo dalyje dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalies ir nepakeitė šio teisės pažeidimo kvalifikavimo.

Teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje yra priimti keli skirtingi, prieštaraujantys vienas kitam sprendimai. Teismas iš pradžių nutarė panaikinti visą policijos komisariato nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo pripažino T. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Po to teismas dar kartą panaikino nutarimo dalis, kur T. P. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį, o galutinai bylą nutraukė.

Teismas paskirdamas nuobaudą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nevertino atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybės, šeiminės ir turtinės padėties. Teismas neatkreipė dėmesio, kad šių reikšmingų bylai aplinkybių neištyrė ir į jas neatsižvelgė ir nutarimą priėmęs policijos pareigūnas.

Teismas be pagrindo nepripažino išskirtine atsakomybę švelninančia aplinkybe to, kad T. P. turtinė padėtis yra labai sunki. Paskirta nuobauda nėra teisėta ATPK 20 ir 30 straipsnių prasme. Teismas nesivadovavo teisingumo bei protingumo kriterijais. Taigi, jei T. P. ir būtų pripažintas kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tai administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta, neatitinkanti administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.), ji paskirta nepaisant pažeidimo ir skiriamos nuobaudos proporcingumo principo ir nesivadovaujant nuobaudų skyrimo bendrųjų taisyklių (ATPK 30 str.), nesvarsčius ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybės.

1000 Lt baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių paskyrimas, žymiai pablogintų T. P. šeimos padėtį ir dėl to nukentėtų jo šeimos narių interesai. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti man ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. LVAT 2006 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N6 -84-06 nurodyta, kad „teismo išskirtine švelninančia aplinkybe pripažinta pareiškėjos turtinė padėtis galėtų sąlygoti švelnesnės nei žemutinė sankcijos riba baudos paskyrimą, nustačius, kad didesnės baudos paskyrimas, žymiai pablogintų pareiškėjos šeimos padėtį ir dėl to nukentėtų kitų išlaikomų šeimos narių interesai.

Apeliantas sutinka su teismo nutarimu dalyje dėl ATPK 145 ir 123 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos administracinio teismas nutarimu panaikino Kalvarijos policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą, kuriuo T. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį ir priėmė naują nutarimą. Teismas pripažino T. P. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Administracinio teisės pažeidimo bylą T. P. atžvilgiu dėl ATPK 145 straipsnio 1 dalies ir 123 straipsnio 2 dalies, nutraukė.

Apeliantas, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, dalyje, kuria teismas pripažino jį kaltu, padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, ir pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.

ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas nustatė, kad T. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, kadangi 2008 m. balandžio 25 d., apie 13.00 val., Kalvarijoje, S. Neries g., vairuodamas motociklą, važiavo gatvės viduriu, keletą kartų pakėlė motociklo priekinį ratą ir važiavo vien tik ant galinio rato, leido praslysti galiniam ratui ir suktis motociklui ratu vietoje. Teismas padarė išvadą, kad toks motociklo vairavimas yra neleistinas, kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių bei eismo saugumui. Šiais veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie T. P. veiksmai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas. Apelianto nurodytą aplinkybę, kad motociklo ratas prasisuko netyčia, dėl paties T. P. neatsargumo, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2008 m. balandžio 25 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad T. P., važiuodamas gatvės viduriu keletą kartų pakėlė motociklo priekinį ratą bei važiavo vien tik galiniu motociklo ratu. Vėliau įsukus į S. Nėres gatvę, T. P. tęsė chuliganišką vairavimą, kuris pasireiškė gatvės viduryje sukant motociklą ratu prasisukant ratams. Toks T. P. vairavimas vertintinas kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas iš chuliganiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. P. pripažino kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai T. P. paskyrė minimalią pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą.

Administracinė nuobauda galėtų būti mažinama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tačiau administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pažeidėjo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. kad dėl paskirtos nuobaudos nukentės T. P. šeimos narių interesai, yra charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. T. P. chuliganiškai vairavo, keldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas jam kilsiančias pasekmes, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.

Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką galima perkvalifikuoti veiką tuomet, jei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta teisės pažeidimo, į kurį asmens veika perkvalifikuojama, esmė ir ji nereikalauja papildomo tyrimo.

Iš 2008 m. balandžio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas T. P. buvo surašytas ir dėl to, kad jis vairavo motociklą, neįregistruotą įstatymų nustatyta tvarka. Šis pažeidimas protokole kvalifikuotas pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį. Tačiau šis T. P. padarytas pažeidimas turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta pažeidimo esmė ir ji nereikalauja papildomo tyrimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pakeisti nuorodą iš ATPK 123 straipsnio 2 dalies į ATPK 123 straipsnio 1 dalį.

Tačiau administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-2857/09). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą teikia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu non reformatio in peius principu, T. P. veikos kvalifikacija nekeičiama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas panaikino Kalvarijos policijos komisariato 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą, todėl padaryti rašytiniai apsirikimai priimant nutarimą institucijoje buvo pašalinti.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.