Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-534-826/2016

Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-01637-2015-0)

2016 m. kovo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl iškeldinimo iš būsto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-09-17 ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovą iš ieškovui priklausančios valdos, priteisė ieškovui iš atsakovo 221 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-08 pakartotinai priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį dėl iškeldinimo tenkino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų šalinimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje teismas du kartus priėmė sprendimą už akių, t. y. 2015-09-17 ir 2015-12-08, abu kartus atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas 2015-12-22 pateikė teismui pareiškimą dėl 2015-12-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau teismas 2016-01-04 nutartimi nurodė pareiškėjui pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus. Atsakovas 2016-01-13 pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, tačiau teismas konstatavo, jog 2016-01-04 nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti, ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Atsakovas mano, kad trūkumus pašalino, kad nurodė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, be to, teismas neteisingai vertino procesinių dokumentų įteikimo atsakovui aplinkybes.

Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas pašalino teismo nurodytus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus. CPK 287 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas 2016-01-04 nutartyje nurodė pašalinti paminėtą trūkumą ir nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį ir pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame atkartojo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo neatvykimu į teismo posėdį, taip pat pažymėjo, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas 2016-01-04 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Atsakovas teigė, kad esminė aplinkybė, turinti įtakos 2015-12-08 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, yra ta, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, t. y. jis ginčija varžytynių aktą, kurio pagrindu ieškovas įsigijo atsakovui priklausiusį turtą ir dabar prašo iškeldinti atsakovą. Tačiau teismui nepateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutartis, kuria atsakovo (kitoje byloje – ieškovo) ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu paliktas nenagrinėtas, yra įsiteisėjusi. Atsakovas teigia, kad atskirasis skundas dėl šios nutarties yra nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, tačiau nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi palikta nepakeista Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-29 nutartis, kuria atsakovo atskirasis skundas dėl 2015-11-26 nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Byloje nėra jokių duomenų apie šiuo metu nagrinėjamas bylas dėl atsakovo turto, kurį nusipirko ieškovas, įsigijimo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad atsakovas nei paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei šalindamas jo trūkumus nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių naujų papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir juo buvo pažeistos atsakovo teisės (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 288 straipsnio 4 dalis), dėl to pagrįstai konstatuota, jog trūkumai, išskyrus sumokėtą žyminį mokestį, nepašalinti.

Šioje byloje svarbu pažymėti, kad sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas byloje kėlė klausimą ir dėl to, kad jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir jis apskritai negalėjo pateikti paaiškinimų dėl ieškovo reikalavimų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti dviem adresais, t. y. Parko g. 8, Taurų k., Tauragės r., ir įteikti jo seseriai atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Trakininkų k. 3, Tauragės r. Atsakovas teigė, kad su seserimi negyvena, procesinių dokumentų negavo ir dėl to negalėjo pateikti paaiškinimų dėl bylos esmės. Tačiau iš atsakovo du kartus teiktų pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo akivaizdu, jog jam buvo žinoma bylos esmė ir ieškovo reikalavimai, nes atsakovas nurodė aplinkybes, susijusias su jo iškeldinimo teisėtumu. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo perduoti (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovas nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai jo neatvykimo į teismo posėdį dėl komandiruotės nelaikė svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Šiuo atveju atsakovas teigia, kad jis fiziškai negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, nes buvo komandiruotėje nuo 2015-11-15 iki 2015-12-20. Tačiau, būdamas komandiruotėje, jis sugebėjo pateikti 2015-12-07 jo paties pasirašytą prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Nors atsakovas teigia nuo 2015-11-15 buvęs komandiruotėje ir pridėjo darbovietės įsakymą dėl komandiruotės, tačiau jam asmeniškai 2015-11-27 buvo įteiktas šaukimas į 2015-12-08 teismo posėdį. Tokie atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip sąmoningas veikimas prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą. Atsakovas neatvyksta į teismo posėdžius, teigia negaunantis procesinių dokumentų, tačiau tampa aktyvus proceso dalyvis po jam nepalankių teismo sprendimų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, siekdamas įrodyti sprendimo už akių neteisėtumą bei užtikrinti savo pozicijos išdėstymą teisme, galėjo pasirūpinti ir atstovavimu (CPK 56 straipsnis). Apibendrinęs tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jokių priežasčių, realiai sutrukdžiusių atsakovui atvykti į teismo posėdį, nebuvo. Teismo nuomone, atsakovas be pateisinamų priežasčių procese elgėsi nerūpestingai, pasyviai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad dėl atsakovo priimtas sprendimas už akių neprieštarauja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintiems reikalavimams, t. y. teismas galėjo priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, teisingai remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia dokumento laikymą nepaduotu nepašalinus trūkumų, netiksliai suformulavo rezoliucinę dalį ir nurodė, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, tačiau ši klaida neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl priimtos nutarties rezoliucinė dalis tikslintina.

Atsakovui grąžintinas 28 Eur už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 308 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad atsakovo L. K. 2015-12-22 pareiškimas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui L. K. 28 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016-01-12 įmokos kvitu Nr. 055169.