Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė T. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), 2) pripažinti, kad piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB banko nurodytoje sąskaitoje T. P. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovo mama T. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Po mamos mirties liko nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Būdamas vienintelis įpėdinis, mirus mamai 2021-11-16 priėmė palikimą, paduodamas pareiškimą notarų biurui. Paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, nes notaras nurodė, kad T. P. mirė būdama santuokoje su V. P., todėl jam priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto. Ieškovui nebuvo žinoma, kad motinos santuoka nebuvo nutraukta. Apie motinos sutuoktinį yra žinoma labai nedaug, t. y. mama buvo užsiminusi, kad ji su sutuoktiniu V. P. gyveno labai trumpai, tik keletą mėnesių, o po santuokos sudarymo jis išvyko, tačiau nei kur, nei kada nežinoma. Vienintelė žinoma aplinkybė, kad jis su mama tą trumpą laikotarpį galėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad visą turtą jo mama įgijo asmeninės nuosavybės teise, nes su V. P. negyveno ir bendro ūkio nevedė. Įmonė, kurioje dirbo T. P., 1962 m. skyrė butą, kuriame 1962-02-05 buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta ir ji čia gyveno iki mirties. 1991-11-03 pirkimo - pardavimo sutartimi butą T. P. savo piniginėmis lėšomis privatizavo. Ji buvo vienintelė šio buto savininkė, butas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB banke taip pat yra jos asmeninė nuosavybė. Buto privatizavimui lėšas davė ir ieškovo tėvas D. K., su kuriuo ji faktiškai gyveno. Tėvas miręs, tačiau visą laiką faktiškai iki mirties gyveno kartu su motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas V. P. ne tik neprivatizavo, bet jame niekada ir negyveno. Kur šiuo metu gyvena V. P., nėra žinoma, nėra duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą ir Gyventojų registre.

Atsakovas V. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovo V. K. atstovė advokatė Lina Tamošaitienė teismo posėdžio metu ieškovo reikalavimą prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog butą, kurį privatizavo ieškovo mama, prižiūrėjo, jį išlaikė ir privatizavimo sutartį sudarė vienintelė T. P.. Jos sutuoktinis V. P. su ja gyveno labai trumpą laiką, kur išvyko ir kur dabar yra, nežinoma. Ieškovo mama tik prieš 10 metų užsiminė apie V. P.. Akivaizdu, jog turtas T. P. priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovo buvusi žmona, santykiai su ieškovu išliko normalūs. Su ieškovu kartu studijavo Kaliningrado institute, į Klaipėdą grįžo kartu gyventi apie 1980 metus. Su ieškovu ir jo šeima (mama bei tėvu) gyveno kartu 4,5 metų adresu (duomenys neskelbtini), iki gavo savo butą Poilsio gatvėje. Niekada negirdėjo ir nežinojo, kad buvo toks V. P.. Niekada neklausė, kodėl T. tokia pavardė. Po tėvo D. K. mirties ieškovas gyveno kartu su mama, ja rūpinosi, prižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.

Gyventojų registro išrašo duomenimis, T. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką su V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra T. P. sūnus.

1962-02-05 savininkei T. P. I. išduota buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla, fondas – privatus. Iš gyvenamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), techninio paso matyti, jog 1992-11-03 pirkimo pardavimo sutartimi (notaro registro Nr. 5-38478) T. P. I. įsigijo minėtą butą.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas T. P. nuosavybės teise pagal 1992-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. Iš 2022-05-18 Swedbank, AB pažymos matyti, jog T. P. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 15 897,81 Eur.

Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. K. 2012-04-12 patvirtino T. P. sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. K1AK-2807), kuriuo T. P. visą turtą, priklausantį jai mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnui V. K..

T. P. (duomenys neskelbtini) mirė, paskutinis gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota jos gyvenamoji vieta nuo 1962-02-05.

2021-11-16 ieškovas V. K. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuriuo pareiškė priimantis palikimą, atsiradusį po mamos T. P. mirties.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, 2000 m. civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami 2000 m. CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt. Nr. 3K-3-280/2008).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovo mama T. P. santuoką su atsakovu V. P. sudarė (duomenys neskelbtini). 1962-02-05 T. P. išduota buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla, kur nurodyta, jog fondas – privatus. Butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise T. P. įgijo pagal 1992-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. Taigi minėtas butas ieškovo mamai buvo suteiktas, o vėliau ir įgytas (privatizuotas) nuosavybės teise, esant santuokoje su atsakovu V. P..

Be to, 2022-05-18 Swedbank, AB pažyma patvirtina, jog po T. P. mirties jos banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis yra 15 897,81 Eur. Duomenų apie tai, jog santuoka tarp T. P. ir V. P. būtų nutraukta, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad butas T. P. buvo privatizuotas esant santuokoje su V. P., yra pagrindas pripažinti, jog butas ir piniginės lėšos esančios banko sąskaitoje įgyti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog T. P. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1962-02-05 iki mirties (2021-06-04) buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo mama T. P. minėtu butu naudojosi, rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius nuo pat jo gavimo, o atsakovo V. P. niekada nebuvo matęs, nuo ieškovo gimimo jis gyveno su savo tėvais. Apie atsakovą ieškovui tapo žinoma tik nuo 2012 metų, kai mama ieškovui užsiminė, jog seniau buvo susituokusi su V. P., bet po mėnesio santuokos jis nežinia kur išvyko ir niekada su juo daugiau nebendravo. Ieškovo teigimu, V. P. neprisidėjo prie buto įsigijimo, priežiūros, juo nesirūpino ir neišlaikė. Už privatizuotą butą ieškovo mama sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis ir dalimi prisidėjo jo tėvas D. K.. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - oficialūs dokumentai - buto techninės apskaitos byla; gyvenamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), techninis pasas patvirtina, kad visus dokumentus, susijusius su turto privatizavimu, tvarkė ieškovo mama – T. P.. Liudytojos G. (buvusi ieškovo sutuoktinė) parodymai patvirtina, kad su ieškovu ir jo tėvais apie 4,5 metų (nuo 1980 metų) gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apie V. P. nieko negirdėjusi. Taigi, vertinant ieškovo paaiškinimus, liudytojos parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, labiausiai tikėtina, jog privatizavimo metu T. P. ir V. P. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Duomenų, jog V. P. būtų prisidėjęs prie buto įsigijimo, ar būtų rūpinęsis butu ir jį prižiūrėjęs, byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog V. P. nuo 1992 metų būtų pareiškęs pretenzijas T. P. į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. P. jokiomis lėšomis neprisidėjo prie buto įsigijimo ir neketino nei jo įgyti, nei naudotis, o T. P. butą įsigijo už asmenines lėšas, įsigydama butą neturėjo ketinimo sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę ir viena sudarydama sandorį bei įregistruodama turtą savo vardu aiškiai išreiškė valią dėl būto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas T. P. asmenine nuosavybe pripažinti nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-10-19 sprendimu ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta pažyma patvirtina, kad išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 291,70 Eur. Teismo pažyma patvirtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).

Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį tenkinus, pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo valstybei taisykles (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) šios išlaidos valstybei turėtų būti atlyginamos atsakovo. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas ginčo turto pobūdžio neginčijo, į tai, kad atsakovo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, o priežastys, dėl kurių susidarė minėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje, atsirado ne dėl atsakovo teisei priešingų veiksmų ir (ar) elgesio, o iš esmės dėl ieškovo motinos T. P. neveikimo, t. y. santuokos nutraukimo neiniciavimo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovo žyminio mokesčio, išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pašto išlaidų valstybei (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė T. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė T. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.