Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas keturis kartus, paskutinį kartą teistas 2019 m. rugpjūčio 28 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėn. laisvės apribojimu, kuris 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pakeistas 76 paromis arešto, bausmė atlikta 2021 m. lapkričio 17 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2023 m. liepos 16 d., apie 00.10 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas sunkus 2,67 promilių neblaivumas, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas savo šeimos narį - sugyventinę V. V., sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. antro aukšto miegamajame kambaryje, konflikto metu, dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą sudavė V. V. į dešinę akį, po to, rankos delnu tyčia vieną kartą sudavė jai į dešinę ausį. V. V. ginantis ir rankų nagais nubraižius V. K. veidą ir krūtinę, V. K. rankomis tyčia ją pastūmė bei koja vieną kartą tyčia spyrė jai į nugaros sritį.

Kaltinamasis V. K. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltę visiškai prisipažįsta. Su sugyventine V. V. kaip sugyventiniai kartu gyvena kiek mažiau nei metus laiko. Kartu gyvena mamai D. B. priklausančio gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. Bendrų vaikų neturi. Šio mėnesio pradžioje, galėjo būti liepos 3 d., tarp jo ir sugyventinės V. buvo kilęs konfliktas dėl ko ji telefonu išsikvietė policijos ekipažą. Atvykę policijos pareigūnai jam išdavė orderį draudžiantį lankytis jos gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) kur ji gyveno anksčiau ir išvyko gyventi po įvykusio konflikto. Išduotas orderis galiojo iki 2023 m. liepos 18 d. Pagal išduotą orderį buvo draudžiama artintis prie jos namų 100 metrų atstumu. Šio draudimo laikėsi ir pas V. nevažiavo. Jos iniciatyva jie palaikė telefoninį ryšį. Ji skambindavo, rašė žinutes. Panašiai dieną iki šio konflikto V. V. atvyko į jo namus. Tai ji padarė savo iniciatyva. Liepos 15 d., kieme, pavėsinėje dviese su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė alkoholinį 6 procentų stiprumo alų plastikiniuose buteliuose. Viso per dieną išgėrė 4-5 litrinius butelius alaus. Sugyventinė gėrė sidrą taip pat 6 procentų stiprumo. Viso jo turėjo visą įpakavimą, 6 plastikinius litrinius butelius, kuriuos ji išgėrė per dieną. Nuo suvartoto alkoholio jautėsi apsvaigęs, bet visiškai girtas nesijautė. Prieš 24.00 val., tiksliai laiko nežino, jie grįžo į namą ir palipo į antrą aukštą, į jo kambarį ruošėsi eiti miegoti. Nusirengė ir atsigulė, o sugyventinė dar nebuvo atsigulusi. Ji kambaryje užsidegė cigaretę ir pradėjo rūkyti. Dėl to supyko ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jie garsiai apsižodžiavo vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Ji jo neklausė, šaukė ant jo, kad jai neaiškins ką jai daryti. Šio konflikto metu jis nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, galėjo pataikyti į dešinę akį. Taip pat vieną kartą sudavė delnu per dešinę ausį. Ji taip pat puolė ant jo ir rankų nagais nubraižė veidą ir krūtinę, todėl jis ją pastūmė ir vieną kartą koja spyrė kažkur į nugaros sritį. Kambaryje ant stalo buvo padėtas statybinis peilis, kurį paėmusi ir nukreipusi į jį sugyventinė pagrasino, kad papjaus. Jis išsigando ir pro duris išbėgo į lauką. Su savimi turėjo telefoną, todėl paskambinęs į bendrosios pagalbos centrą, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykstančių policijos pareigūnų laukė už namo. Kai atvyko policijos pareigūnai, nuėjo į kambarį, V. V. namuose nebebuvo, ji buvo pasišalinusi. Prie policijos pareigūnų jai skambino. Ji atsiliepė ir į jo klausymą, kur ji randasi, atsakė, kad Latvijoje. Policijos pareigūnus kvietė, nes išsigando dėl jos tokio elgesio ir grasinimu su peiliu. Atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matavimo prietaisu jam nustatė neblaivumą. Sugyventinė taip pat buvo stipriai neblaivi, gal net girtesnė už jį, tačiau jai girtumas nebuvo nustatytas. Dėl savo elgesio labai gailisi. Esant progai sugyventinės V. būtinai atsiprašys. Nori su ja susitaikyti ir gyventi kartu. Sutiktų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam švelnesnę viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmę. Problemos ir konfliktai tarp jų kyla dėl besaikio alkoholio vartojimo. Kai yra blaivūs, sutaria gerai ir net nekonfliktuoja. Kartu padirba visus darbus (b. l. 72-75).

Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 15 d., apie 20.00 val., jai būnant (duomenys neskelbtini) pas sugyventinio V. K., namo kiemo pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus V. K. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (nurodyti protokole), kadangi mano, kad ji jam neištikima. Sugyventiniui būnant pavėsinėje, garsiai klausėsi muzikos, pasakius, kad pritildytų muziką, nes yra vėlyvas paros metas. Tada jis vėl pradėjo ją įžeidinėti bei vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji nebegalėdama klausytis įžeidinėjimų, apie 23.30 val., išėjo į namus. Pavalgiusi išėjo į miegamąjį kambarį, kuris yra namo antrame aukšte ir atsigulė į lovą. Po kurio laiko į miegamojo kambarį parėjo sugyventinis. Būnant miegamojo kambaryje, sugyventinis vėl pradėjo sakyti, kad ji jam neištikima ir dešinės rankos kumščiu daužė į kairę veido pusę, ko pasėkoje sužalojo akį. Po kurio laiko rankos delnu daužė į dešinės pusės ausį, o ji gindamasi nuo jo, su nagais nubrėžė veidą ir krūtinę. Sugyventinis tuo metu ją pastūmė ir koja įspyrė į nugaros sritį ir išėjo į namo pirmą aukštą, eidamas žemyn pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. V. K. tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Kai sugyventinis išėjo į namo apačią ji susirinko daiktus ir išėjo pas kaimyną, kad parvežtų namo (b. l. 1-7, 16-18).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2023 m. liepos 16 d. V. K. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas (b. l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis V. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. V. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistas, taip pat ir už analogišką veiką, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Kaltinamajam yra buvusi paskirta ir arešto bausmė. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime siūlomą arešto bausmę, kurio terminas trumpesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 49 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėnesių laikotarpį po arešto bausmės atlikimo (BK 72² straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnio 3 dalį Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą (BVK 24 straipsnio 4 dalis). Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija (BVK 24 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas sąrašo bei Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų paskyrimo sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo vietų priskyrimo sąrašas. Pagal minėto sąrašo 2.2 punktą nuteistieji areštu, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi atvykti patys. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Nuteistieji areštu atvyksta: pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Telšių apskrityse esantys teismai, – į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 8 414 35502).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. faktinio sulaikymo.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.