- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-103-382-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- Ž. O.
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. O. gynėjo advokato Valdo Andrijausko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš Ž. O. E. Š. priteista 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. O. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 26 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pavartodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas keletą kartų kumščiu E. Š. į galvą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, jėga paguldė ją ant lovos, numovė kelnaites ir lytiškai santykiavo su E. Š. prieš jos valią ir taip ją išžagino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir Ž. O. išteisinti. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Ž. O. parodymai, kad jis prieš E. Š. smurto nevartojo, lytiniai santykiai tarp jo ir E. Š. buvę geranoriški, jis iš dalies sumokėjo E. Š. 40 Lt iš sutartų 100 Lt už lytines paslaugas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, pasirėmęs neva nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, konstatavo, kad Ž. O. sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvą, ją smaugė, tačiau šios aplinkybės prieštarauja 2008-02-28 specialisto išvadai G88/08(11), kurioje nurodyta, kad ant E. Š. kūno buvo rastas patinimas viršugalvio-pakaušio pusėje bei kraujosrūva kairiajame dilbyje. Specialisto išvadoje nėra kostatuotas nė vienas sužalojimas, kuris rodytų, kad buvo lytinis nusikaltimas. Akivaizdu, kad E. Š. išsigalvojo smaugimą bei kitus smurtinius veiksmus. Nukentėjusiosios versija dėl fizinio smurto prieš ją pavartojimo neįtikima ir dėl to, kad vienam Ž. O. nebūtų pavykę atlikti prievartinį lytinį aktą daugiabučio gyvenamojo namo bute pavakario metu, kai dauguma kaimynų būna namuose, jeigu E. Š. būtų nenorėjusi lytinių santykių, aktyviai tam priešinusis, šaukusis pagalbos. Nukentėjusioji savo veiksmais (kai ji 2008-02-26, apie 17.30 val., pati sutiko ir pakvietė, kad Ž. O. apsilankytų jos bute, patvirtinusi, kad jos kambario draugės I. U. tuo metu namuose nebus, atsižvelgus į tai, kad jie anksčiau gulėjo vienoje lovoje, o lytinių santykių tarp jų nebuvo dėl Ž. O. girtumo) leido Ž. O. suprasti, kad ji nori su juo lytinio artumo ir jų lytiniams santykiams niekas netrukdys. Teismas akcentuoja nukentėjusiosios E. Š. emocinės ir psichologinės būsenos pasikeitimus, neva patvirtinančius jos išžaginimo faktą, tačiau teisme pati E. Š. pripažino anksčiau turėjusi lytinių santykių, tad santykiuose su Ž. O. ji neturėjo sužinoti kažko nežinomo, o be to, byloje yra duomenų, kad E. Š. nuo gimimo „yra labai jautri“. E. Š. po lytinio akto iš Ž. O. gavusi tik 40 litų iš sutartų 100 Lt, dar kurį laiką laukė, kada Ž. O. atiduos trūkstamus 60 Lt, tačiau to nesulaukusi sumanė Ž. O. atkeršyti ir daugiau kaip po paros laiko, t. y. 2008-02-27 21.55 val., kreipėsi su pareiškimu į Tauragės r. PK nurodydama, kad buvo išžaginta. Apklaustų liudytojų parodymais nei patvirtintas, nei paneigtas Ž. O. susitarimas su E. Š. atlikti lytinius santykius už pinigus, kadangi toks susitarimas įvyko tik tarp judviejų ir niekas kitas to negirdėjo. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad byloje nesurinkta pakankamai Ž. O. kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl jis turi būti išteisintas.
Iš Ž. O. nukentėjusiajai priteista per didelė 10000 Lt neturtinė žala. Nukentėjusioji nepateikė jokių tokios neturtinės žalos įrodymų. Teisme E. Š. nurodė, kad ją išvargino tiek ikiteisminis tyrimas, tiek daugkartinis dalyvavimas bylos procese, o be to, ji ,,du kartus lankėsi pas psichologą“. Teismas tik iš dalies tenkindamas E. Š. civilinį ieškinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad prašomas žalos dydis yra aiškiai per didelis, o tai rodo, kad pagrindinis nukentėjusiosios siekis tiek po 2008-02-26 įvykių, tiek teisme buvo siekis bet kokia kaina gauti pinigų. Be to, nepakankamai atsižvelgta ir į Ž. O. turtinę padėtį. Bylos duomenimis jis jokio turto neturi.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino Ž. O. kaltu dėl E. Š. išžaginimo. Nuteistojo versija, kad jis prieš E. Š. smurto nevartojo, lytiniai santykiai tarp jo ir E. Š. buvo geranoriški, jis iš dalies sumokėjo E. Š. 40 Lt iš sutartų 100 Lt už lytines paslaugas, visiškai paneigta teismo ištirtais įrodymais. Nustatydamas įvykių aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios E. Š. parodymais, kad ji kartu su pažįstamais šventė viešbučio kambaryje, kai į kambarį atėjo Ž. O. su kitu vaikinu. Ž. O. prisėdo šalia jos ant lovos ir tuoj pat užmigo. Su juo tik apsikeitė keliais žodžiais, telefono numerio jam nedavė ir apie pasimylėjimą nekalbėjo. Kitą dieną Ž. O. pradėjo siuntinėti į jos telefoną SMS žinutes. Paskambinęs siūlėsi užeiti į svečius. Kadangi ji buvo su drauge I. U., sutiko su juo susitikti. Ž. O. užėjo pas ją apie 20 val., buvo neblaivus, tačiau elgėsi kultūringai. Apie 23 val. išėjo. Jokių kalbų apie lytinius santykius nebuvo. Kitą dieną, tai yra 2008 m. vasario 26 d., gavo žinutę. Klausė, ar gali užeiti į svečius, ar yra viena. Pasakė, kad draugė I. yra išvykusi. Jis atėjo apie 18 val. Iš pradžių gėrė arbatą, po to jis pradėjo prie jos lįsti, pasakė, kad nori pasimylėti, siūlė atlikti lytinį aktą oraliniu būdu. Ji atsakė, kad tai yra nesąmonė, jis nusišneka, nieko negaus. Tada Ž. O. pradėjo ją stumdyti, laužti rankas, sakė nevaidinti mandrą. Iš pradžių stumdėsi stovėdami, ji pradėjo šaukti, reikalauti viską baigti. Tačiau jis sakė tylėti, nes bus dar ne taip, paskambins draugui. Pastūmęs pradėjo smaugti, laikė užspaudęs burną, kad nešauktų. Daužė galvą kumščiu, davė du ar tris kartus. Ją nurengė, numovė sportines kelnes ir bliuzoną, lytinį aktą atliko greitai. Ji Ž. O. priešinosi, kiek galėjo, buvo labai išsigandusi ir verkė. Atlikęs lytinį aktą, jis pametė ant stalo 40 litų, pasakė nusipirkti kontraceptikų. Dar prigrasino apie tai nieko nesakyti draugei I., nes bus dar blogiau. Ž. O. išėjus, po kiek laiko paskambino mama iš Anglijos, jai viską papasakojo. Po to ji paskambino draugei I., kuriai taip pat viską papasakojo apie įvykį ir paprašė grįžti į namus, nes viena bijojo būti. I. liepė kreiptis į policiją. Kadangi po to įvykio buvo baisu būti, buvo labai susijaudinusi, ištikta šoko, galvojo niekam nesakyti apie tai, kas įvyko. Parašė žinutę draugui N. N.. Kai jis paskambino, pastarajam taip pat papasakojo apie įvykį. Jis atsiuntė savo draugą V. pabūti per naktį kartu. Kitos dienos ryte grįžo draugė I., po to atvažiavo teta iš Kelmės rajono ir išsivežė pas save. Tačiau kitos dienos vakare grįžo į Tauragę ir kreipėsi į policiją. Po to įvykio bijojo būti Tauragėje, todėl išsikraustė iš Tauragės. Po išžaginimo jai buvo didelis stresas, reikėjo kreiptis į psichologą pagalbos. Į psichologus kreipėsi apie du kartus. Šiuo metu jau gyvena ne Tauragėje, o Klaipėdoje.
Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, juos patvirtina specialisto išvada Nr. G88/08(11), kurioje nurodoma, kad E. Š. padaryti sužalojimai – audinių patinimas viršugalvio-pakaušio dešinėje pusėje ir poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje – galėjo atsirasti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Kolegija pažymi, kad gyvenimiška patirtis ir teismo medicinos ekspertų paaiškinimai rodo, jog ne kiekvienas smūgis palieka žymes ant kūno, todėl sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog nukentėjusioji, siekdama „sutirštinti“ Ž. O. neva atliktų smurtinių veiksmų egzistavimą prieš ją, išsigalvojo smaugimą bei kitus smurtinius veiksmus, kurių pasekmės neužfiksuotos specialisto išvadoje, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išsamiai parodė, kad ji Ž. O. priešinosi tiek, kiek galėjo, tačiau po fiziškai stipresnio nuteistojo pavartoto fizinio smurto bei jo grasinimų į pagalbą palaužiant pasipriešinimą pasikviesti dar ir draugą buvo ištikta šoko ir labai išsigandusi. Liudytojų I. U. bei M. K. parodymai neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios stresinę būklę ir baimę (teta kitą dieną po išžaginimo netgi išsivežė nukentėjusiąją gyventi pas save). Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiosios versija dėl neva fizinio smurto prieš ją pavartojimo neįtikima ir dėl to, kad vienam Ž. O. nebūtų pavykę atlikti prievartinį lytinį aktą daugiabučio gyvenamojo namo bute, pavakario metu, kai dauguma kaimynų būna namuose, jeigu E. Š. būtų nenorėjusi lytinių santykių, aktyviai tam priešinusis, šaukusis pagalbos ar atlikusi kitus priešinimosi veiksmus, yra pakankamai deklaratyvus ir grįstas vien teoriniais samprotavimais. Deklaratyvūs ir gynėjo samprotavimai, kad nukentėjusioji kreipdamasi į policijos įstaigą tik praėjus parai po išžaginimo, atkeršijo Ž. O. už tai, kad pastarasis prižadėjęs jai sumokėti už lytines paslaugas 100 Lt vietoj sutarto atlygio davė tik 40 Lt. Kolegijos nuomone, jei tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios būtų buvęs susitarimas palaukti 60 Lt sumokėjimo vėliau, neabejotinai nukentėjusioji nesulaukusi atlygio pirmiausia būtų paskambinusi telefonu ir bandžiusi įtikinti nuteistąjį sumokėti jai skolą, tačiau nuteistasis nei pirmosios instancijos teisme, nei jo gynėjas apeliaciniame skunde buvus tokioms aplinkybėms net neužsiminė, taip pat byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji po išžaginimo būtų skambinusi nuteistajam (po Ž. O. siunčiamų žinučių nukentėjusiosios telefone neabejotinai liko jo telefono numeris), todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuteistojo versiją, neva jis pinigus nukentėjusiajai davė kaip užmokestį už seksą, įvertino kaip jo pasirinktą gynimosi būdą. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 30000 Lt neturtinės žalos suma pagal šiuo metu besiformuojančią teismų praktika nėra tokia išskirtinė, iš kurios galima būtų daryti išvadas apie nukentėjusiosios norą pasipelnyti. Be to, pirmosios instancijos teismui priteisus tik trečdalį prašomos sumos, nukentėjusioji tokio teismo sprendimo neapskundė, todėl jokio pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiu, jog nukentėjusioji siekia bet kokia kaina gauti pinigų, nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo Ž. O. kaltę žaginus E. Š.. Apeliacinio skundo argumentai nuteistojo kaltės klausimu neleidžia daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.
Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai per didelį 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sumažino neturtinės žalos dydį nuo prašomos priteisti nukentėjusiajai 30000 Lt sumos iki 10000 Lt. Savo sprendimą dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio apylinkės teismas pakankamai išsamiai argumentavo nuosprendyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl padaryto nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, nepatogumus, keitė gyvenamąją vietą, praėjus keletui dienų po išžaginimo, 2 kartus kreipėsi į psichologą ir pastarasis nustatė, kad po būsenos įvertinimo leidžiama spręsti, jog ji turi emocinių ir adaptacijos problemų, ir nors kitų rašytinių įrodymų apie jos tolesnę būseną teismui nepateikta, iš jos paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jos būsena dar nėra visai gera, tačiau medikamentų ji nevartoja. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į Ž. O. turtinę padėtį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino sunkią nuteistojo Ž. O. turtinę padėtį (jokio turto nuteistasis neturi), yra nepagrįstas. Pirmiausia tuo atveju, kai žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, CK 6.282 str. 3 d. nuostatų, kurios numato galimybę sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, taikymas yra išvis negalimas, antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vien tai, kad nuteistasis yra jaunas bei neturi turto, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas būtų sumažintas kelis kartus. Iš aptartų apylinkės teismo motyvų akivaizdu, kad teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pakankamai atsižvelgė ir į nuteistojo Ž. O. turtinę padėtį, todėl dar labiau mažinti priteistą neturtinę žalą dėl nuteistojo turtinės padėties nėra pagrindo. Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių net 10000 Lt neturtinės žalos buvimą. Iš bylos akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų Ž. O. veiksmų patyrė fizinį skausmą ir didžiulį dvasinį sukrėtimą, buvo pažeminta ir išniekinta, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pasitikėjimas savimi ir kitais asmenimis, todėl jokių abejonių dėl patirtos moralinės žalos net negali būti ir tam nereikalingi jokie papildomi įrodymai. Taigi kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., mano, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai E. Š. priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Keisti šią nuosprendžio dalį dėl nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo Ž. O. gynėjo advokato Valdo Andrijausko apeliacinį skundą atmesti.