Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-07 · Administracinė byla Nr. I-517-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
I-517-426/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02278-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-517-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02278-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjui L. K.,atsakovo atstovui Denisui Riabcevui (Denis Riabcev),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2016-04-12 nutarimu Nr. 28-17(2) paskirtą nuobaudą, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2016-05-17 sprendimą Nr. 25-2720.

Skunde (b. l. 1–3) paaiškina, kad 2016-05-17 Departamentas išnagrinėjo jo skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016-04-12 nutarimo Nr. 28-17(2). Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Vilniaus pataisos namų direktorius nuobaudą skyrė pagrįstai, pagrindo panaikinti nuobaudos nėra. Su tokia išvada pareiškėjas nesutinka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog 2016-04-06 apie 11 val. darbų skirstytojas jam pranešė, kad turi prisistatyti pas Kriminalinės žvalgybos tarnybos pareigūną. Nuėjęs pas pareigūną, kaip ir priklauso pagal bendras piliečių etikos taisykles ir pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, pasibeldė, užėjo į vidų, su pareigūnu pasisveikino ir prisistatė. Pareigūnas pasiūlė atsisėsti, dar kartą paklausė vardo, pavardės, gimimo metų ir iš kurio būrio. Visus duomenis užsirašė ant kalendoriaus lapelio ir pasakė, kad surašys „raportą“, kad užėjęs, neva, jam neprisistatė ir vartojo necenzūrinius žodžius. Pareigūnas padavė popieriaus lapą ir liepė parašyti, ką pareiškėjas žino apie nuteistąjį Juodikį. Pareiškėjas aiškina, kad nurodymą įvykdė ir grįžo į darbo vietą. Tvirtina, kad bendraujant jokio konflikto nebuvo, nors iš pareigūno pareiškimo pokalbio pradžioje suprato kaip bandymą išprovokuoti. Tačiau pareiškėjas aiškina nesureagavęs, tik buvo nustebęs.

Tą pačią dieną, apie 17.30 val. buvo iškviestas pas tą dieną dirbusį atsakingą budėtoją, kurio kabinete dar buvo ir Kriminalinės žvalgybos tarnybos pareigūnas, su kuriuo jis bendravo dar dieną. Pareigūnas padavė jo surašytą tarnybinį pranešimą ir liepė susipažinti. Tarnybiniame pranešime buvo parašyta, jog atvykęs pas jį, pareiškėjas neprisistatė, bendraudamas vartojo necenzūrinius žodžius. Budėtojas liepė parašyti paaiškinimą, ką ir padarė.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Į Vilniaus pataisos namus (toliau – Vilniaus PN) atvyko 2015 m. lapkričio mėn. Jau pirmo susitikimo su Kriminalinės žvalgybos tarnybos pareigūnu metu, šis liepė pranešti apie pataisos namuose kitų nuteistųjų daromus drausmės, vidaus tvarkos ir kitus teisės pažeidimus. Kitų susitikimų su Kriminalinės žvalgybos tarnybos pareigūnu atvejais, šis primygtinai klausinėdavo, ar pareiškėjas žino apie kitų nuteistųjų daromus pažeidimus. Pareiškėjas aiškina, kad jis mažai su kuo bendrauja, nuo ryto iki vakaro būna darbe, per visą bausmės laiką nefiksavo jokių pažeidimų, todėl pareigūnui neturėdavo ką pasakyti. Matė, kad jį tai erzina, o pokalbiai dažnai būdavo grasinančio pobūdžio, pašaipūs ir įžeidžiantys jo orumą.

Tą pačią dieną, t. y. 2016-04-06 Vilniaus PN direktoriui pareiškėjas parašė skundą, prašė išnagrinėti Kriminalinės žvalgybos tarnybos pareigūno veiksmų teisėtumą. Vilniaus PN direktorius, jo manymu, labai šališkai, neatlikęs tarnybinio patikrinimo, nusprendė, kad Kriminalinės žvalgybos tarnybos vyr. specialistas J. D. (D.) su nuteistaisiais visada elgiasi mandagiai ir korektiškai, nežemindamas garbės ir orumo. Direktoriaus nuomone, pareigūnas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad tiek Vilniaus PN direktorius, tiek Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas nepalankius sprendimus priėmė vadovaudamiesi tik Kriminalinės žvalgybos tarnybos pareigūno neišsamiu tarnybiniu pranešimu.

Vilniaus PN direktoriaus šališkumą rodo ir tai, kad jis net nesistengė patikrinti pareiškėją charakterizuojančią medžiagą. Objektyviausia ir nešališka medžiaga, pareiškėjo manymu, yra 2016-02-02 nutarimas Nr. 59-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Šis nutarimas, pasak pareiškėjo, yra labai konkreti socialinio tyrimo išvada, įvertinusi jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo.

Su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu ir pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis pareiškėjas tvirtina susipažinęs ir nepriekaištingai jų laikėsi. Nė karto nebuvo baustas, visada mandagus ir drausmingas. Šiuo melagingu tarnybiniu pranešimu, pareiškėjo nuomone, ir po to sekusia nuobauda Kriminalinės žvalgybos tarnybos pareigūnas siekė daryti psichologinį spaudimą, morališkai palaužti ir sužlugdyti, priversti daryti dalykus, kurių nemoka ir nežino, kaip daryti. Skunde aiškina, jog toks pareigūno nepagarbus ir melagingas poelgis nedaro garbės nei jam, nei visai sistemai.

Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 21–24) nurodo, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius J. D. (J. D.) 2016-04-06 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-25(2) pranešė direktoriui A. I., jog 2016-04-06, 11.24 val. į tarnybines patalpas užėjęs 12-ojo būrio nuteistasis L. K., gim. 1970 m., neprisistatė, o pokalbio metu vartojo necenzūrinius žodžius. Į pareigūno teisėtus nurodymus nusiraminti bei nevartoti necenzūrinių žodžių nuteistasis nereagavo bei jų nevykdė.

Pareiškėjas 2016-04-06 Vilniaus PN direktoriui pateikė pasiaiškinimą, kuriame neigė, kad jis pareigūnui neprisistatė ir vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas tvirtino, jog neva pareigūnas J. D. iš jo reikalavo informacijos apie kitą nuteistąjį.

Vilniaus PN direktorius, įvertinęs tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, 2016-04-12 nutarimu pareiškėjui, už pažeidimus skyrė nuobaudą – draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Atsiliepimas

Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016-05-17 sprendimu konstatavo, kad Vilniaus PN direktoriaus paskirta nuobauda pagrįsta. Atsiliepime tvirtina, kad Vilniaus PN direktorius, priimdamas ginčijamą nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir, įvertinęs surinktą medžiagą, pagrįstai paskyrė pareiškėjui adekvačią nuobaudą.

Atsakovas nurodo, jog su ginčijamu atsakovo nutarimu pareiškėjas buvo supažindintas tą pačią dieną, patvirtino parašu.

Pareiškėjo teiginiai dėl pareigūno neva daromo psichologinio spaudimo, atsakovo tvirtinimu, yra abstraktaus pobūdžio, nepateikia jokių pagrindžiančių įrodymų. Atsiliepime pabrėžia, jog Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius J. D. savo pareigas atlieka nepriekaištingai, yra labai pareigingas, ramus ir mandagus, drausmine tvarka niekada nebaustas. Pareigūno stažas pataisos įstaigoje – 14 metų.

Atsakovas pabrėžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą. Nuteistajam paskirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui. Nuobaudos rūšis parinkta tinkama, nėra per griežta.

Teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 34–36) atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti nutarimo skirti nuobaudą pagrįstumą ir teisėtumą. Įvertinus nustatytų nurodytų aplinkybių ir juos patvirtinančių įrodymų visumą, trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad skundžiamas Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Atsiliepime paaiškina, jog, išnagrinėjęs skundą, pateikė atsakymą 2016-05-17. Pažymi, kad į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN 2016-04-12 nutarimo Nr. 28-17(2) ir Departamento 2016-05-17 rašto Nr. 2S-2720 teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016-04-06 tarnybiniu pranešimu (b. l. 25) informuota, kad 2016-04-06 11.24 val. 12-ojo būrio nuteistasis L. K. užėjęs į tarnybines patalpas neprisistatė, tai yra nepasakė savo pavardės. Pokalbio metu pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius.

Pareiškėjas 2016-04-26 paaiškinimu (b. l. 26) nurodė, jog nuvykęs pas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, pasibeldė į duris, pasisveikino, prisistatė. Paaiškino, kad galėjo per tyliai pasakyti vardą ir pavardę. Pataisos namuose yra kultūringas ir sąžiningas, tai gali patvirtinti kiti nuteistieji. Tvirtina, kad jokių necenzūrinių žodžių nevartojo.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad nuteistieji privalo laikyti nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 142 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 73.2 p. numatyta, kad įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę. Nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių (73.4 p.).

Kaip minėta, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime buvo užfiksuota, jog pareiškėjas 2016-04-06 11.24 val. neprisistatė, nepasakė savo pavardės, vartojo necenzūrinius žodžius.

Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. D. nurodė, kad pareiškėjas, įėjęs į tarnybines patalpas, neprisistatė, vartojo necenzūrinius žodžius, ne kartą buvo įspėtas, tačiau įspėjimo nepaisė.

Teismo vertinimu, tarnybinis pranešimas, liudytojo paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, neprisistatė, todėl padarė Taisyklių 73.2 p. ir 73.4 p. pažeidimus. Byloje nėra jokių duomenų dėl pareigūno, kurio tarnybinis pranešimas tapo skundžiamo nutarimo pagrindu, nusistatymo prieš pareiškėją, nenustatyta, kad šis pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu buvo neobjektyvus ar suinteresuotas bylos baigtimi, todėl atsakovas ir teismas neturi pagrindo nesiremti tarnybiniame pranešime pateikta informacija. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas iš esmės buvo teigiamai charakterizuojamas, neturėjo drausmės pažeidimų, paprastai nevartodavo necenzūrinių žodžių (vadovaujantis pareiškėjo ir liudytojo R. K.) teiginiais, tai nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad užėjęs pas pareigūną J. D. pasisveikino, prisistatė ir nevartojo necenzūrinių žodžių.

Taigi darytina išvada, kad Vilniaus PN direktoriaus 2016-04-12 nutarimas Nr. 28-17(2) ir Departamento 2016-05-17 sprendimas Nr. 2S-2720 yra teisėti ir pagrįsti, o jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėMilda Vainienė