Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems G. S. M., F. F. B. B., V. G., A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista: 1) 2000-08-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 274 str. 3 d.,

2) 2003-10-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d., kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 2 d., padarymu, ir

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, J. G. turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: kaltinamoji turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiavo J. G. pasitikėjimu ir naudodama apgaulę, įtikino pastarąją dėl sėkmingo verslo galimybių investuojant lėšas į padėvėtų rūbų verslą. 2009 m. vasario 5 d., Maskvoje pasirašytos paskolos sutarties Nr. 99 II II 7655264 pagrindu, kurią patvirtino Maskvos m. notarė K. J. G. (Maskva, Andropovo pr. 22), paėmė iš J. G. 1 850 000 rublių (251.130,08 Lt), įsipareigojusi grąžinti iki 2009-02-24. G. K. gautų pinigų į verslą neinvestavo, nes tokio tikslo neturėjo, o juos panaudojo savo poreikiams tenkinti, t.y. apgaule juos įgijo savo naudai, padarydama J. G. 251 130,08 litų turtinę žalą.

G. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, F. F. B. B., turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir būdu: G. K. turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiavo F. F. B. B. pasitikėjimu. Naudodama apgaulę įtikino jį dėl sėkmingo verslo galimybių investuojant lėšas į padėvėtų rūbų verslą. Tuo tikslu 2009 m. sausio 16 d., Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė iš F. F. B. B. 20 000 litų. Pinigus panaudojusi savo reikmėms, melagingai nurodė F.F.B. B., kad juos tinkamai investavo, tačiau lėšų nepakanka Nukentėjusiojo pasitikėjimui sustiprinti, išrašė paskolos raštelius ir laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. liepos mėn. 10 d., Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš F. F. B. B. per kelis kartus paėmė 35 250 litų, kuriuos įsipareigo grąžinti iki 2009-07-13. G. K. gautų pinigų į verslą neinvestavo, kadangi neturėjo tokio tikslo ir realių galimybių, pinigus panaudojo savo poreikiams tenkinti.

Be to, G. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. Š., turtą. Kaltinamoji turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama A. Š. pasitikėjimu ir panaudodama apgaulę, įtikino jį dėl sėkmingo verslo galimybių investuoti lėšas į padėvėtų rūbų verslą. Pasitikėjimui sustiprinti išrašiusi paskolos raštelį, 2009 m. liepos 2 d. kaltinamoji Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusio 30 000 litų ir dar 20 000 Lt AB ,,Šiaulių bankas“ patalpose, Šeiminyniškių g. 1A, Vilniuje. Pinigus įsipareigojusi grąžinti iki 2009 m. spalio 2 d., G. K. gautų pinigų į verslą neinvestavo, kadangi tokio tikslo neturėjo, o juos panaudojo savo poreikiams tenkinti.

Nukentėjusioji G. S. M. teismui parodė, kad kaltinamąją A. M. pažįsta. Vieno iš susitikimų metu A. M. paklausė jos, ar ši nežinanti, kas galėtų paskolinti pinigų. Po kokios savaitės A. M. kartu su G. K. atėjo pas ją į darbą ir prašė paskolinti pinigų, nes reikia išmuitinti konteinerį iš Maskvos. A. M. pasakojo, kad Maskvos mafija grasina nužudyti K., jei ši nesumokės pinigų, todėl jai pasidarė gaila G. K.. Nuėjusi į banką ir iš savo sąskaitos paėmė 20 tūkstančių litų, o vėliau dar 5000 litų, kuriuos atidavė G. K.. K. parašė raštelį 25 tūkst. litų sumai ir dar žadėjo procentus – iš viso atiduoti 49 tūkstančius litų. Abi moterys jai sakė, kad turi išmuitinti rūbus ir dėl to joms reikia pinigų. Nukentėjusioji nesikreipė į teismą civiline tvarka. Teismo poėdžio metu iš abiejų kaltinamųjų prašė priteisti 300 000 litų neturtinei žalai, 49 000 litų turtinei žalai atlyginti.

Liudytoja G. M. M. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąsias A. M. ir G. K.. Žino, kad K. pasiskolino pinigų iš V. G., kad įkalbėjo G. užstatyti žemę, butą, sakė, kad tų pinigų reikia ne jai, o kažkam kitam. Žadėjo per tris- keturis mėnesius gražinti. Liudytoja turėjo būti V. G. laiduotoja, kai A. M. žadėjo gauti V. G. kreditą. Nurodė, kad G. norėjo atidaryti verslą ir jam reikėjo pinigų. Nurodė, supratusi, kad jei V. G. neatiduos skolos, ji ją turės atiduoti kaip laiduotoja.

Liudytoja L. N. nurodė esanti kaltinamosios G. K. dukra ir pasinaudojo BPK suteikta teise atsisakyti duoti parodymus prieš artimą šeimos narį.

Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš matymo pažįsta G. K.. Nurodė dirbanti UAB ,,S.“ direktore. Prieš keletą metų G. K. atvyko pas ją įsigyti dėvėtų drabužių, kalbėjosi apie didelį jų kiekį. G. K. apžiūrinėjo drabužius. Buvo sutarę, kad ji drabužius pirks, bet viena iš sąlygų – už drabužius reikia susimokėti iš anksto arba pirkimo metu. G. K. prekių nepardavė, nes negavo iš jos pinigų. G. K. keletą kartų buvo atvykusi su jauna mergina, kurios liudytoja nepažįsta. Kartą buvo atvykusi su atstovu iš Rusijos. Liudytoja atvykusiajam paaiškino, kad prekės yra jos įmonės, kad jis gali prekes apžiūrėti, užsisakyti, nusipirkti. Tuomet jis pranešė, kad G. K. yra sumokėjusi už prekes, kurių jis atvažiavo pasiimti. Liudytoja šiam asmeniui nurodė, kad ji jokių prekių G. K. nėra pardavusi. Tada jie tarpusavyje pradėjo kalbėti apie vekselius, kilo konfliktas, liudytoja ir jos įmonės darbuotojai iš konflikto pasišalino. Atstovas iš Rusijos pradėjo reikšti pretenzijas G. K..

Liudytoja J. K. teismui paaiškino, kad iš matymo pažįsta V. G. ir moterį E., kurios pavardės neprisimena. Ši ateidavo su V. G., visus dokumentus pasirašydavo V. G.. G. K. ir Eugenija yra tas pats asmuo. Liudytoja nurodė dirbanti įmonėje UAB ,,S.“, kuri užsiima finansiniu tarpininkavimu. Pas firmos vadovą ateidavo V. G. ir G. K.. Skolinosi ne vieną kartą. G. K. pati liudytojai skambino ir prašė pagal vekselį paskolinti 3000 Lt. J. K. greitai surinko reikiamą sumą ir jos vardu buvo išrašytas vekselis. Skolino asmeniškai, ne firmos vardu. Pagal vekselį, kuris išrašytas J. K. vardu, paskolino pinigų V. G., nors telefonu to prašė G. K.. Buvo forminta paskola, kurioje įkeistas V. G. butas R. T. naudai. Po kiek laiko V. G. pasakė, kad tai buvo paskola ne jam, o G. K.. 3000 Lt dydžio vekselį pasirašė V. G., tačiau pinigų negrąžino. Dėl skolos išieškojimo iš V. G. nesikreipė, tikisi išsiaiškinti geruoju. Nurodė nesupratusi, kokiems tikslams V. G. skolinosi pinigus, kam buvo sumokėti pinigai ir kas jais pasinaudojo, liudytoja nežino. Dokumentus pasirašė V. G., kuris visada ateidavo kartu su G. K.. Atsakydama į papildomus proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad tuo metu dirbo buhaltere-sekretore, todėl atspausdindavo tik paskolos sutarties tekstą, bet visas detales surašydavo kiti darbuotojai. Tiesiogiai su tais asmenimis nebendravo, bet įmonė buvo maža ir matydavo, kas vyksta aplinkui. Anksčiau nei V. G. nei G. K. nepažinojo. Kai V. G. ir G. K. staiga prireikė pinigų ir kreipėsi į bet ką, tuo metu ji turėjusi pinigų, todėl paskolinusi.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta G. K., juos siejo darbiniai santykiai. Maždaug prieš ketverius metus lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje jis dirbo transporto kompanijoje. Kaimynė A. S., atėjusi kartu su G. K., jo paprašė pervežti drabužių siuntą iš Klaipėdos į Maskvą. Pasakė adresus, iš kur paimti ir kur nuvežti. Buvo pasirašyta prekių gabenimo sutartis, pinigus už paslaugą gavo nuvežęs prekes. Prekes vežė iš Klaipėdos įmonės ,,A.“. Vilniuje, Panerių muitinės poste, sutvarkęs eksporto deklaraciją išvežė prekes į Maskvą. Maskvoje krovinys buvo sulaikytas maždaug savaitę, nes gavėjas nepateikė reikiamų dokumentų, prekės buvo iškrautos sandėlyje. Liudytojas savaitę laiko praleido Maskvoje. Atsakydamas į prokurorės klausimą, nurodė, kad jam yra žinomos tolesnės krovinio pristatymo aplinkybės: krovinys pralaikytas muitinės sandėlyje iki sausio 20-21 d., kol buvo sumokėtas muito mokestis ir kiti mokesčiai. Kainos tiksliai negali pasakyti, bet formali kaina 0,7 euro už kilogramą. Liudytojas nurodė važiavęs į Maskvą 4-5 kartus, nes jo prašė padėti spręsti problemą dėl prekių. Vieną kartą važiavo su G. K., kitus kartus – vienas. Prekių gabenime dalyvavo ir firmos direktorius A. su žmona ar sugyventine L. Yra kelis kartus buvęs pas G. K. draugę L., bandė ieškoti pirkėjų tai drabužių siuntai. Sandorio antroji šalis buvo A. Jis nesusimokėjo muito mokesčio, nes buvo didelė pinigų suma. Kas sumokėjo už krovinį, liudytojas nežinojo. Prekės buvo išparduodamos ir taip atsiskaitoma už sandėliavimą bei sumokamas muito ir kiti mokesčiai. Liudytojas teigė buvęs tarpininku, prekių ,,išmuitinimui“ buvo davęs savo pinigų, todėl turėjo finansinių interesų išparduodant prekes. Pinigus už ,,išmuitinimą“ perdavė G. K.. Po prekių išpardavimo savo pinigų dalį, kurią sumokėjo už ,,išmuitinimą“, atsiėmė. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas paaiškino, kad 5000 eurų į Maskvą nevežė. Maskvoje pinigus gavo iš L. arba iš G. K. ir vežė L. Suprato, kad tai skola. Už prekes buvo sumokėta jas dalimis išparduodant. Ar buvo atsiskaityta su pardavėju, liudytojas nežinojo.

Liudytojas R. T. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąją G. K., asmeniškai jokie reikalai nesieja. Pinigų kaltinamosioms nėra skolinęs. Pinigus skolino V. G. 2007-2008 metais. Su V. G. iki to nebuvo pažįstamas, juos supažindino M. K.. Galutinė suma, kurią paskolino V. G. per kelis kartus yra 215 000 Lt. Tuo metu jis turėjo daugiau lėšų, pirko butą ir turėjo galimybę daugiau pinigų pasiskolinti iš banko. Įkeitė savo nekilnojamąjį turtą ir pasiėmęs paskolą iš banko, dalį pinigų paskolino V. G.. Nežino, ką V. G. ketino su tais pinigais daryti, tada manė, kad jis nori remontuoti butą ar pradėti verslą. Visų paskolintų pinigų neatgavo, todėl kreipėsi į hipoteką. Vėliau sužinojo, kad V. G. jo paskolintus pinigus perskolino G. K.. Kai V. G. pasakė, kad tie pinigai yra pas G. K., liudytojui teko bendrauti ir su pačia G. K.. Jie kelis kartus buvo susitikę, nes ši žadėjo už V. G. atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė. Jokios naudos dėl paskolintų pinigų negavo, tik tiek, kad už paskolą buvo numatyti delspinigiai ir G. K. žadėjo grąžinti visą sumą – 215 000 Lt. Pinigų jis nėra atgavęs, tik perėmęs V. G. butą, kuris įkainotas maždaug 172 000 Lt. Tokiu būdu liudytojas yra atgavęs apie 50 procentų paskolintos sumos.

Liudytojas A. A. teismui nurodė, kad pažįsta G. K. ir A. M.. G. K. buvo firmos UAB ,,Augida“ klientė. Pirma su G. K. susipažino jo kompanionė, pas kurią G. K. atėjo ir prašė paskolos. Paskolą suteikė įkeičiant kaltinamosios sodo sklypą su nameliu. Sodo sklypą su nameliu UAB „A.“ pardavė ir taip atsiėmė paskolintus pinigus. A. M. buvo atėjusi su V. G., taip pat prašė paskolos, bet jai paaiškino, kad paskola suteikiama turint nekilnojamojo turto. Tuo pažintis su A. M. ir baigėsi. Po to G. K. vėl atėjo ir prašė paskolinti pinigų. Jai paaiškino, kad ši nebeturi jokio nekilnojamojo turto ir pinigų, todėl jai nebeskolins. Tuomet G. K. atsivedė V. G., rekomendavo jį kaip patikimą žmogų, sakė, kad jam labai reikia pinigų buto remontui. Liudytojas nurodė, kad pinigus paskolino, nes V. G. turėjo nekilnojamojo turto. V. G. įkeitė turtą, liudytojas buvo įsitikinęs, kad skolinam pinigus būtent jam. Paskolintų pinigų neatgavo, turtas įkeistas iki šiol. V. G. ragindavo palaukti, atrodė patikimas žmogus. Pasakojo savo gyvenimo istoriją, sakė, kad turi dar daugiau turto. Po poros metų paaiškėjo, jog tie pinigai buvo skolinami ne jam, o G. K.. Bendra skolos suma yra 112 000 Lt. A. A. nurodė, kad įkeistas turtas kol kas dar neperimtas, ruošiami dokumentai civiliniam ieškiniui.

Liudytoja J. G. teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi ji nuolat gyvena Rusijos Federacijoje ir į teismo posėdį atvykti negalinti. Neprieštaraujant proceso dalyviams teismas tenkino liudytojos prašymą ir pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Aplinkybę, kad 2009 m. vasario 5 d. G. K. iš J. G. gavo l 850 000 rublių (251 130, 08 Lt) patvirtina liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei byloje esantys dokumentai: paskolos sutartis Nr. 9911 II 7655264, patvirtinta Rusijos Federacijos notarės, 2009-04-10 paprastasis vekselis 203 794 Lt sumai. Liudytoja J. G., ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, aiškino, kad l 850 000 rublių G. K. perdavė Lietuvoje nupirkti bei į Maskvą pristatyti 40 tonų padėvėtų rūbų krovinį. Kadangi rūbai nebuvo nupirkti, o pinigai negrąžinti, 2009 m. balandžio 10 d. G. K. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo gautą sumą įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. balandžio mėn. 17 d. Iš esmės priešingus parodymus davė G. K.. Ji nurodė, kad iš J. G. ji gavo tik 100 000 Lt, be to, 5 000 eurų yra gražinusi. Šiuos pinigus, pasak G. K., ji skolinosi siekiant sumokėti 100 000 rublių Aleksandrui už prekių išmuitinimą ir šis tikslas J. G. buvo žinomas. Tokius G. K. parodymus paneigia liudytojos J. G. parodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kurie yra logiški, nuoseklūs, patvirtinami pateiktais dokumentais - paskolos sutartimi bei vekseliu, taip pat liudytojos R. D. parodymais. R. D. nurodė, kad savo įmonėje „S." girdėjo pokalbį tarp G. K. ir vyro iš Rusijos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. aiškino, kad tai buvo J. G. vyras. Liudytoja R. D. nurodė, kad šis vyras, kaip ji suprato, atvyko su G. K. apžiūrėti pastarosios rezervuotų prekių UAB „S.", tačiau ji paaiškino jam, kad jokių prekių G. K. nėra rezervavusi, todėl jo prekių sandėlyje nėra. Tai patvirtina, kad G. K. parodymai, jog pinigus J. G. paskolino pastarajai muito mokesčiams sumokėti, t.y. A. ir apie tai žinojo J. G., yra neteisingi. Lygiai taip pat neteisingi parodymai, kad iš J. G. G. K. skolinosi tik 100 000 Lt, nes šis G. K. teiginys nėra paremtas jokiais byloje esančiais įrodymais ar dokumentais. G. K. jokių sandorių, gavusi pinigus tiek iš J. G., tiek iš kitų nukentėjusiųjų, nesudarė, pinigus naudojo savo reikmėms. Aplinkybę, kad G. K. 2009 m. liepos mėnesį per kelis kartus iš F. F. B. B. 35250 Lt, patvirtina nukentėjusiojo F. F. B. B. parodymai, kuris nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kokiomis aplinkybėmis perdavė pinigus G. K. ir A. M.. Nurodė, kad 2009 m. gegužės mėn. pas jį į darbovietę atvyko A. M. ir G. K., kurios prašė paskolinti 80 000 Lt, siekiant plėtoti padėvėtų rūbų verslą Lietuvoje ir Rusijoje. Kadangi jis turėjo santaupų, sutiko paskolinti. Nuėjęs į banko, „Swedbankas" filialą, esantį Basanavičiaus g., iš sąskaitos nuėmė 20 000 Lt, kitą dalį pinigų jis turėjo seife, todėl grįžęs į darbą G. K. paskolino 32500 Lt, o A. M. 1700 Lt. Patvirtindamos pinigų gavimą, jos parašė paskolos raštelius, kuriuose nurodė, kad pinigus įsipareigoja grąžinti iki spalio 2 d. G. K. įsipareigojo skolą grąžinti su palūkanomis, š viso 60 200 Lt. G. K. skolos grąžinimą garantavo nekilnojamuoju turtu - sklypu ir namu Žvėryne, kurio vertė 1,5 mln. litų, o A. M. garantavo skolos grąžinimą butu, esančiu I. K. al. 6-11, Vilniuje. Be to, F. F. B. B. 2009-07-10 G. K. papildomai davė 2750 Lt, o A. M. 100 Lt. Tokiu būdu G. K. iš pastarojo gavo 35250 Lt, o A. M. 1800 Lt. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina paskolos rašteliai, kuriuos išrašė A. M. bei G. K. bei pateiktas banko kvitas, patvirtinantis, kad F. F. B. B. 2009 liepos iš banko paėmė 20 000 Lt sumą. Tokiu būdu yra matyti, kad G. K. gavusi 35250 Lt, o A. M. 1800 Lt, išrašė dokumentus, patvirtinančius pinigų gavimo faktą ir šių pinigų negrąžino. Aplinkybę, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį G. K. per du kartus gavo iš S. G. M. 25 000 Lt, kurių kaltinamoji taip pat negrąžino, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, taip pat pačių kaltinamųjų parodymai bei paskolos raštelis, kurį pasirašė G. K. ir A. M.. Nukentėjusioji G. S. M. nurodė, kad skolinamus pinigus G. K. garantavo nekilnojamuoju turtu, t.y. nurodė turinti sklypą ir namą Žvėryne, kurio vertė 1,5 mln. Lt, A. M. teigė turinti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. G. K. žodžiu pažadėjo mokėti kas mėnesį po 5000 Lt palūkanų. Nukentėjusioji pažymėjo ir tai, kad G. K. negrąžinusi skolos 2009-10-22 parašė naują raštelį, kuriame nurodė esanti skolinga jau 40 000 Lt. 2009-12-15 šis raštelis buvo pakeistas kitu įsipareigojimu, t.y. pinigus grąžinti iki 2010-01-15, padidinant sumą iki 49 290 Lt. Aplinkybę, kad 2009 m. liepos mėnesį padėvėtų rūbų verslui plėtoti per du kartus G. K. iš A. Š. gavo 30 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. spalio pradžios, patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei pateikti skolos rašteliai, pasirašyti G. K.. Aplinkybę, kad nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio padėvėtų rūbų verslui vystyti G. K. iš V. G. gavo 337 300 Lt, kuriuos įsipareigojo gražinti iki 2011 m. spalio 13 d., patvirtina nukentėjusiojo V. G. parodymai bei 2007-04-13 vekselis, pasirašytas G. K..

Esminis kriterijus, būtinas kaltininko veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui ir užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį, yra apgaulė. Teismų praktikoje išskiriami tokie apgaulės kriterijai: 1. objektyvios tiesos iškraipymas, 2. tikslo suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą) turėjimas, 3. tyčia – kaltininko suvokimas, kas jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją (LAT nutartis Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, o jis dėl suklydimo, t.y., suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia savo turtą kaltininkui. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu kaltininkui (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų). Teismas, BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, ištyręs ir patikrinęs įrodymus, išklausęs liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios G. K. veikoje pasireiškė apgaulė: G. K., siekdama iš nukentėjusiųjų išvilioti kuo daugiau pinigų, ėmėsi aktyvių veiksmų pasitikėjimui įgyti – kreipdavosi į asmenis, su kuriais buvo pažįstama, su kuriais ją siejo darbo ar asmeninės draugystės ryšiai. Nusikalstamos veikos iš J. G. atveju G. K. buvo paskolos davėjos J. G. motinos draugė; su nukentėjusiuoju V. G. pažįstama nuo 1996 metų ir pan. Siekdama sudaryti įspūdį, kad yra patikima, kad ja galima pasikliauti, kad gali būti tinkama verslo partnerė, G. K. visiems nukentėjusiesiems skleidė apie save tikrovės neatitinkančią informaciją. Pasakojo apie sėkmingus verslo sandorius, kurdama iliuziją, kad yra pelningai dirbanti verslininkė, daug uždirbanti iš padėvėtų rūbų verslo, su rusais verslo partneriais turinti keletą parduotuvių Maskvoje, žadėdėjo už paskolintus pinigus sumokėti nemažas palūkanas, ir taip suteikti nukentėjusiems galimybę praturtėti. Nors visais atvejais G. K. pasirašydavo paskolos sutartis, skolos lapelius ar vekselius nurodydama tikrus savo asmens duomenis, tačiau jos ketinimai nesilaikyti sutarčių sąlygų ir taip užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą buvo maskuojami apgaule. Nukentėjusieji buvo sistemingai klaidinami dėl G. K. ketinimų , o būtent: iš nukentėjusiųjų F.F. B. – B., V. G., G. S. M. ir A. Š. kaltinamoji pinigus skolinosi per kelis kartus. Po pirmųjų paskolos epizodų ji vėl kreipdavosi į tuos pačius nukentėjusiuosius prašydama dar kartą paskolinti arba surasti asmenų, kurie gali jai paskolinti, teigdama, kad turimos pinigų sumos nepakanka. Kurdama jokiais faktais nepagrįstas istorijas apie ją persekiojančią rusų mafiją (G. S. M. teisme duoti parodymai, t.7, b.l.138-139), G. K. kiekvieną kartą žadėdavo pinigus grąžinti per ypatingai trumpą laiką. Toks pažadas turėjo skolintojams sudaryti įspūdį apie kaltinamosios gerai investuojamus pinigus ir greitai gaunamą pelną. Tai potencialius skolintojus įtakodavo apsispręsti nedelsiant, nes kaltinamoji reikalaudama pinigus duoti iš karto, neleisdavo logiškai apgalvoti sprendimų, pasitarti, o jei asmuo prašomos sumos neturėdavo, nueidavo su juo kartu į banką ir pan. Šios aplinkybės įrodo G. K. tyčios kryptingumą, tai, kad ji sąmoningai ir tikslingai siekdavo savo nusikalstamų ketinimų įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad visi keturi nukentėjusieji yra garbaus amžiaus žmonės. G. K. manipuliacijos kuriant jos, kaip sėkmingos verslininkės įvaizdį, pažadai už paskolas sumokėti dideles palūkanas, pasakojimai apie turimą vertingą nekilnojamąjį turtą buvo esminė sąlyga, dėl kurios nukentėjusieji apsispręsdavo suteikti jai paskolas. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y., kai kaltininkas suvokia, kad apgaule iš esmės suklaidinęs nukentėjusįjį savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, to nori ir siekia. G. K. aktyvūs ir tikslingi veiksmai, siekiant įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir jį įgijus užvaldyti svetimą turtą, vertintinti kaip veikimas tiesiogine tyčia: kaltinamoji suvokė, kad ji skolinasi pinigus neturėdama ketinimų jų grąžinti ir to siekė. Kaltinamoji teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių skolintų pinigų investavimą į padėvėtų rūbų ar audinių verslą. G. K. negalėjo teismui paaiškinti, kur išleido visus iš nukentėjusiųjų gautus pinigus, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų išleidimo faktą. Nors kaltinamoji nepripažino savo kaltės dėl jai įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau neneigė, priešingai, neginčijo fakto, kad skolinosi pinigus nukentėjusiųjų. Nežiūrint to, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu, nesiėmė jokių veiksmų, kad nukentėjusiesiems F.F.B. B., G. S. M., A. Š. ir V. G., grąžintų skolas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir bylos medžiagą konstatuotina, kad G. K. nusikalstamos veikos J. G., F. F. B. B., A. Š., V. G. atveju kvalifikuotos tinkamai.

G. K. nusikalstama veika G. S. M. atžvilgiu buvo kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule savo naudai. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad G. K. iš nukentėjusiosios G. S. M. pasiskolino ir jai negrąžino 25 000 Lt. Pagal BK 190 str. 1 d. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Sukčiavimo iš G. S. – M. atveju G. K. apgaule įgytas turtas neviršijo baudžiamojo įstatymo numatytos ribos, nuo kurios turtas vertinamas kaip didelės vertės, todėl G. K. veika G. S. – M. atžvilgiu perkvalifikuotina iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis F. F. B. B. pateikė 62 000 Lt dydžio civilinį ieškinį. G. S. – M. - 49290 Lt dydžio civilinį ieškinį, A. Š. – 100 800 Lt dydžio civilinį ieškinį, V. G. pateikė 370 000 Lt civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas visiškai: byloje nustatyta, kad G. K. iš V. G. gavo 370 000 Lt ir šių pinigų jam negrąžino. G. S. M., F. F. B. B., A. Š. civiliniai ieškiniai dėl G. K. padarytų veikų tenkintini iš dalies. F. F. B. B. perdavė G. K. 35 250 Lt, šių pinigų G. K. jam negrąžino, prašydamas priteisti kitą ieškinio dalį (26 750 Lt) nurodė, kad tai yra palūkanos už skolą. Byloje nustatyta, kad G. S. M. G. K. perdavė 25 000 Lt, kuri šių pinigų nuekntėjusiajai negrąžino. Prašydama priteisti kitą ieškinio dalį (24 290 Lt) nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad tai yra palūkanos už skolą. Nukentėjusysis A. Š. perdavė G. K. 50 000 Lt, šių pinigų ji jam negrąžino. Prašydamas priteisti kitą ieškinio dalį (50 800 Lt) nukentėjusysis A. Š., kaip ir kiti nukentėjusieji, paaiškino, kad tai yra palūkanos už skolą. Minėtose dalyse dėl palūkanų G. S. M., F. F. B. B., A. Š. ieškiniai atmestini. Byloje nėra pateikta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių susitarimo dėl palūkanų dydžio tarp G. K. ir nukentėjusiųjų buvimą ir susitarimo dėl palūkanų mokėjimo pagrindą. Nesant šios informacijos, teismas neturi jurdinio pagrindo ir galimybės apskaičiuoti, kokio dydžio palūkanos turi būti sumokėtos ir ar egzistavo palūkanų mokėjimo pagrindas.

Kaltinamoji G. K. anksčiau teista, administracine tvarka nebausta, į narkologinę įskaitą neįrašyta, psichiatrinėse įstaigose negydyta (6 t., b.l. 110-113, 186-189).

Teismas, skirdamas bausmę G. K., atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji tiesiogine tyčia padarė keturis sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, anksčiau jau buvo teista už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, kaltinamajai paskyrus prokuroro prašomą bausmę, kuri yra artima sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrinta jos paskirtis.

A. M. buvo kaltinama apgaule savo naudai įgijusi svetimą turtą: ji, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama F. F. B. B. pasitikėjimu, ir naudodama apgaulę pastarojo atžvilgiu, įtikino jį dėl sėkmingo verslo galimybių investuoti lėšas į padėvėtų rūbų verslą, pasitikėjimui sustiprinti išrašė paskolos raštelį bei įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009-05-19. 2009-04-30 Basanavičiaus g. 29A, Vilniuje, A. M., paėmė iš F. F. B. B. 1 700 litų, o 2009-10-23 - 100 litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti kitą dieną, A. M. gautų pinigų į verslą neinvestavo, kadangi tokio tikslo neturėjo, juos panaudojo savo poreikiams tenkinti, t.y. apgaule juos įgijo savo naudai, tuo padarydama F. F. B. B. 1 800 Lt litų turtinę žalą. A. M. buvo kaltinama šiais savo veiksmais A. M. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. Nukentėjusysis F. F. B. B. teisiamojo posėdžio metu pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad A. M. 1800 litų dydžio skolą jam atlygino; nukentėjusysis ir kaltinamojo susitaikė, F.F.B. B. pretenzijų A. M. neturi, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. M. buvo kaltinama padariusi nesunkų nusikaltimą, kaltinamoji anskčiau nebuvo teista, teimui pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina nukentėjusiojo ir kaltininkės susitaikymo faktą, kaltinamoji prisipažino padariusi jai įkaltintą nusikaltimą, davo teismui nuoseklius ir išsamius parodymus. Nenustatyta BK numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymas. Teismo vertinimu, A. M. atveju taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos ir ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamajai G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Kaltinamajai A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BK XX straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. (veika J. G. atžvilgiu) ir skirti jai 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą.

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. (veika F. F. B. B. atžvilgiu) ir skirti jai 3 metų laisvės atėmimą.

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. (veika A. Š. atžvilgiu) ir skirti jai 3 metų laisvės atėmimą.

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. (veika V. G. atžvilgiu) ir skirti jai 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą.

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. ir skirti jai 2 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę G. K. skirti 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tenkinti nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį ir iš G. K. priteisti 370 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo F. F. B. B. civilinį ieškinį ir iš G. K. priteisti 35 250 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusios G. S. – M. civilinį ieškinį ir iš G. K. priteisti 20 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį ir iš G. K. priteisti 50 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajai G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykt, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį kaltinamajai irr nukentėjusiajam susitaikius.

Išaiškinti A. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.