Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-30 · Byla Nr. ATP-79-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
ATP-79-593/2015
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00796-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-79-593/2015
Proceso Nr. 4-19-3-00796-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d., surašytas dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 26 d. 15.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,3 promilių girtumas. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu K. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde, Institucija prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą skiriant nuobaudą numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje. Skunde teigiama, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną atsižvelgė į tai, kad teismo posėdyje K. S. kaltės nepripažino, teigė automobilio nevairavęs, taip pat, jog liudytoja L. K. teismo salėje negali atpažinti asmens, kurį matė išlipant iš automobilio. Skunde taip pat nurodoma, kad Institucijoje buvo gautas L. K. telefoninis pranešimas apie tai, kad keliu Raseiniai-Jurbarkas važiavo VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, kuris pavojingai manevravo. Ties (duomenys neskelbtini) kaimu automobilis sustojo ir išlipo neblaivus vairuotojas. Pranešėja nurodė, jog laukia policijos pareigūnų, baiminosi, kad neblaivus vairuotojas vėl gali važiuoti ir sudaryti avarines situacijas. Skunde taip pat nurodyta, kad Institucijos patrulių būrio patruliai D. T. ir A. B. parodė, jog nuvykus į įvykio vietą pranešėja L. K. parodė į K. S., t. y. kad automobilį vairavo jis.

Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas K. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 257 str. nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, o teismo išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu.

Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas K. S. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ne visas ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, nevisiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, neapklausė visų asmenų ir tokiu būdu nepašalino apklaustų asmenų parodymų prieštaravimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kartu su L. K. buvusios jos dukros I. K., nors iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad būtent ji nurodė, jog iš mašinos išlipo ,,Keša iš Raseinių“, o įvykį mačiusi ir apie jį pranešusi liudytoja L. K. pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino (41-42 b. l.), kad mašinoje žmogus buvo vienas, matė, kaip vairuotojas išlipo iš automobilio. Taip pat posėdžio metu neapklaustas G. S., kurį 2014 m. spalio 6 d. pirmos instancijos teismo posėdyje liudytojas D. A. paminėjo, kaip asmenį, kurį sutiko važiuodamas K. S. automobiliu ir galimai važiavusį kartu paimti K. S..

Apygardos teismo vertinimu, būtent tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai G. S. ir I. K., sutrukdė teismui tinkamai įvertinti K. S., D. A., D. T., A. B., L. K. paaiškinimus, juos patvirtinti ar paneigti bei nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir K. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir K. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė