Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Rasai Ganienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui A. S. dėl permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 638,72 Eur permokėtos kompensacijos už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu.

Pareiškėjo atstovas prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno AVPK pareigūnas A. S. 2017 m. rugsėjo 1 d. sulaikydamas teisės pažeidimą darantį asmenį patyrė sužalojimą tarnybos metu. Vadovaudamasis surinkta informacija, tarnybinio patikrinimo bei medikų išvadomis, Kauno AVPK viršininkas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (pakeistu 2017-12-15 įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo") pripažino, kad A. S. sveikata 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sutrikdyta tarnybos metu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII - 1855 redakcija) (toliau - Statutas) 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, nurodė išmokėti A. S. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Apskaičiuota 3554,88 Eur dydžio kompensacija A. S. buvo išmokėta 2018 m. kovo 2 d. Paaiškėjus, kad A. S. buvo nepagrįstai išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, Kauno AVPK viršininko 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 2.1 papunktis ir išdėstytas taip: „2.1. išmokėti inspektoriui A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją;", pripažintas netekusiu galios Kauno AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo" pakeitimo".

Nustačius, kad A. S. buvo nepagrįstai išmokėta vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, Kauno AVPK 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 20-IL-40876 „Dėl permokėtų piniginių lėšų grąžinimo" A. S. buvo prašoma iki 2019 m. gruodžio 10 d. grąžinti nepagrįstai išmokėtus 638,72 Eur. 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 20-IL-45667 buvo pakartotinai prašoma iki 2019 m. gruodžio 30 d. grąžinti nepagrįstai išmokėtus 638,72 Eur, pasiūlant galimybę sudaryti susitarimą dėl mokėjimo išdėstymo dalimis. A. S. su abiem prašymais susipažino, tačiau prašomos sumokėti sumos negrąžino.

Atstovas pažymėjo, kad Statute ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuojamos išskaitos iš darbo užmokesčio, todėl turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Vadovaujantis Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų.

Rengiant 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 projektą ir nustatant A. S. mokėtinos kompensacijos dydį, buvo atsižvelgta į jo turimą nedarbingumo laikotarpį iki minėto įsakymo priėmimo (iš viso 45 dienos), tačiau suklysta praleidus aplinkybę, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. EF0076655, EF0083610) (9 dienos) buvo suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje, už kurį kompensacija nebuvo skirta. Susidariusi kompensacijos permoka susijusi išimtinai su 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus rengusių valstybės tarnautojų padarytomis klaidomis, skaičiuojant A. S. nedarbingumo laikotarpį, todėl buvo pritaikytas netinkamas 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto teisės akto punktas ir A. S. išmokėta didesnė nei priklauso kompensacija. Tokia situacija nėra kvalifikuotina kaip teisės taikymo klaida, nes matyti, kad teisės norma parinkta teisingai, tačiau klaidingai apskaičiuotas A. S. nedarbingumo laikotarpis.

Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl permokėtos kompensacijos A. S. už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu atlyginimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno AVPK pareigūnas A. S. 2017 m. rugsėjo 1 d. sulaikydamas teisės pažeidimą darantį asmenį patyrė sužalojimą tarnybos metu. Vadovaudamasis surinkta informacija, tarnybinio patikrinimo bei medikų išvadomis, Kauno AVPK viršininkas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (pakeistu 2017-12-15 įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo“ pripažino, kad A. S. sveikata 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sutrikdyta tarnybos metu ir, vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, nurodė išmokėti A. S. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Apskaičiuota kompensacija A. S. buvo išmokėta 2018 m. kovo 2 d.

Vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai, Kauno AVPK Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2019 m. vasario 27 d. pateikė ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. S. buvo nepagrįstai išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Peržiūrėjus A. S. nedarbingumo dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuotas kompensacijos dydis, buvo nustatyta, kad A. S. buvo nedarbingas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d. (nedarbingumo pažymos Nr. EE9537486, EE9602066, EE9668573, EE9737943, EE9809013) ir nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. EF0076655, EF0083610), t. y. iš viso 45 dienas. Tačiau rengiant 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus dėl kompensacijos mokėjimo, neatsižvelgta į tai, kad nedarbingumas už 2017 m. rugsėjo 1 d. sužalojimą tarnybos metu A. S. buvo suteiktas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d. (nedarbingumo pažymos Nr. EE9537486, EE9602066, EE9668573, EE9737943, EE9809013), t. y. 36 dienas, o nedarbingumas nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. EF0076655, EF0083610) buvo suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje. Nors abu pareigūno sužalojimai buvo patirti tarnybos metu, tačiau jie įvyko skirtingu metu ir skirtingomis aplinkybėmis, todėl A. S. suteikti nedarbingumo laikotarpiai negalėjo būti sumuojami.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 (toliau – Aprašas), 4.3 papunkčiu pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju už 36 nedarbingumo dienas turi būti išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Paaiškėjus, kad A. S. buvo nepagrįstai išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, Kauno AVPK viršininko 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 2.1 papunktis ir išdėstytas taip: „2.1. išmokėti inspektoriui A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją;", pripažintas netekusiu galios Kauno AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“.

Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 20-TE-528 A. S. neginčijo, įsakymas yra galiojantis. Taigi šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. S. buvo permokėta 638,72 Eur kompensacija už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Kauno AVPK 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 20-IL-40876 „Dėl permokėtų piniginių lėšų grąžinimo“ A. S. buvo prašoma iki 2019 m. gruodžio 10 d. grąžinti nepagrįstai išmokėtus 638,72 Eur, o 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 20-IL-45667 buvo pakartotinai prašoma iki 2019 m. gruodžio 30 d. grąžinti nepagrįstai išmokėtus 638,72 Eur, pasiūlant galimybę sudaryti susitarimą dėl mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau A. S. su abiem prašymais susipažino, tačiau prašomos sumokėti sumos negrąžino.

Atsižvelgdamas į tai, kad Statute ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuojamos išskaitos iš darbo užmokesčio, Kauno AVPK savo reikalavimą dėl permokos priteisimo grindžia Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Vadovaujantis Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų. Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Nagrinėjamu atveju tarnybos santykiai tarp Kauno AVPK ir A. S. nėra pasibaigę, tačiau Kauno AVPK Darbo kodekso 150 straipsnyje nustatyta ne ginčo tvarka išskaitų iš A. S. priklausančių darbo užmokesčio sumų, siekdamas išskaityti permokos darbuotojui sumą, nebuvo atlikęs, todėl kreipėsi į teismą dėl permokos priteisimo.

Taigi šioje byloje būtina nustatyti, ar 638,72 Eur kompensacijos permoka A. S. už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu atsirado dėl Kauno AVPK darbuotojų skaičiavimo klaidos.

Skaičiavimo klaidos atsiradimą Kauno AVPK motyvuoja tuo, jog, rengiant 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1133 projektą ir nustatant A. S. mokėtinos kompensacijos dydį, buvo atsižvelgta į jo turimą nedarbingumo laikotarpį iki minėto įsakymo priėmimo (iš viso 45 dienos), tačiau suklysta praleidus aplinkybę, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. EF0076655, EF0083610) (9 dienos) buvo suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje, už kurį kompensacija nebuvo skirta. Susidariusi kompensacijos permoka susijusi išimtinai su 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus rengusių valstybės tarnautojų padarytomis klaidomis, skaičiuojant A. S. nedarbingumo laikotarpį, todėl buvo pritaikytas netinkamas Aprašo papunktis ir A. S. išmokėta didesnė nei priklauso kompensacija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (LAT 2001-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001).

Žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita; „sąskaitininkas“ – sąskaitybos specialistas, buhalterijos darbuotojas; „sąskaita“ – atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos dokumentas; dokumentas, kur suskaičiuoti mokėtini pinigai; finansinių–ūkinių operacijų, įrašomų į specialias knygas, visuma, sudaroma pagal apyvartą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Kasacinis teismas 2002 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002, kurioje pateiktais išaiškinimais dėl skaičiavimo, sąskaitybos klaidos sąvokų rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001). Sąskaityba pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą.

Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002; 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-122/2002; 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-484/2014). Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos faktines aplinkybes, konstatuota, kad netinkamas įstatymo taikymas (dėl to buvo neteisėtai nutraukta darbo sutartis ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas) negali būti prilyginamas sąskaitybos klaidai.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą dėl sąskaitybos klaidos įrodytumo, t. y. pagrįstų Kauno AVPK įrodinėtą teisiškai reikšmingą – sąskaitybos klaidos – aplinkybę. Nors Kauno AVPK nurodė, kad klaida padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus nulemtos sąskaitybos klaidos, Kauno AVPK, turinčio įrodinėjimo pareigą, pateikti paaiškinimai bei įrodymai tokios išvados nepagrindžia.

Kauno AVPK į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad išmokamos kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju priklauso nuo laikinojo nedarbingumo trukmės. Aprašo 4.3 ir 4.4 papunkčiuose nurodyta, jog kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 30 iki 38 dienų, išmokama 3 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija; kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 39 iki 47 dienų, išmokama 4 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją A. S. buvo nuspręsta išmokėti remiantis Kauno AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (pakeistu 2017-12-15 įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo“) ir 2018 m. sausio 18 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele, kurią pasirašė įstaigos vadovas ir vyr. buhalteris. Pirmiau paminėtą įsakymą pakeisti ir išmokėti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją A. S. buvo nuspręsta remiantis 2019 m. birželio 26 d. vyriausiosios specialistės B. P. tarnybiniu pranešimu „Dėl įsakymo pakeitimo“, Kauno AVPK viršininko 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“ ir 2019 m. liepos 16 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele.

Pažymėtina, kad iš vyriausiosios specialistės B. P. tarnybinio pranešimo „Dėl įsakymo pakeitimo“ matyti, kad tik atlikus A. S. išduotų nedarbingumo pažymų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 20017 m. lapkričio 2 d. analizę buvo nustatyta, jog rengiant 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 projektą ir nustatant A. S. mokėtinos kompensacijos dydį buvo atsižvelgta į jo turimą nedarbingumo laikotarpį iki minėto įsakymo priėmimo (iš viso 45 dienos), tačiau suklysta praleidus aplinkybę, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. EF0076655, EF0083610) (9 dienos) buvo suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje, už kurį kompensacija nebuvo skirta.

Nurodytos aplinkybės ir Kauno AVPK pateikti įrodymai, teismo vertinimu, nepagrindžia Kauno AVPK teiginio, jog kompensacijos permoka susijusi išimtinai su 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus rengusių valstybės tarnautojų padarytomis skaičiavimo (sąskaitybos) klaidomis, skaičiuojant A. S. nedarbingumo laikotarpį. Teismas konstatuoja, kad A. S. nedarbingumo laikotarpio netinkamas nustatymas, kurį lėmė netinkamas įstatymo taikymas dėl sąmoningai (nesąmoningai) kurio nors subjekto (darbuotojo) padarytos klaidos, lėmė netinkamą Aprašo papunkčio pritaikymą konkrečiai situacijai. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs Kauno AVPK veiksmus, kuriais ne vieną kartą buvo keičiamas A. S. išmokėtinos kompensacijos už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu dydis.

Byloje nesant nustatyto (neįrodinėto) atsakovo A. S. nesąžiningumo fakto ir Kauno AVPK neįrodžius pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimtį, įtvirtintą 4 punkte, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.