- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- I-2943-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00898-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- I. Č.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.19Kiti mokesčių, įmokų ir kitų privalomųjų mokėjimų klausimai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 39–42, 142–145), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1481; 2) panaikinti VMI 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-42030 atnaujinti sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto vykdymą. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. skyrė pareiškėjai 100 Eur baudą už padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėja VMI pateikė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, kadangi šeimai skirtą baudą sumokėti vienu metu yra nepakeliama našta. Ji ir jos sutuoktinis gyvena bute, už kurį yra mokamos kasmėnesinės įmokos bankui, turi mokėti už komunalines paslaugas, skirti pinigų kelionei į darbą, maistui bei kitoms išlaidoms. Be to, pareiškėjos sutuoktinis moka nepilnamečiui E. F. (E. F.) išlaikymą. Todėl tik baudos išskaidymas leistų proporcingai suplanuoti išlaidas. VMI 2017 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-1481 šį pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. Pareiškėjos teigimu, nebuvo atkreipta dėmesio, kad banko sąskaitoje esanti 357,63 Eur suma buvo iki kredito nurašymo dienos, buvo klaidinančiai nurodyta, kad pareiškėjos pajamos pakankamos ir turimas lėšų likutis leidžia sumokėti baudą. 2017 m. balandžio 19 d. per VMI sistemą pareiškėja buvo informuota, jog pradėtas išieškojimas per antstolį. Pareiškėjai susisiekus su VMI specialistais ir informavus apie pradėtą teismo procesą, 2017 m. balandžio 24 d. gautas VMI sprendimas sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas iš turto vykdymą. 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėja per VMI sistemą buvo informuota, kad buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)483-42030 atnaujinti sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas iš turto vykdymą. Dėl šio sprendimo iš karto kreipėsi į VMI specialistus, tačiau atsakymo negavo. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. buvo nuskaičiuota 80 Eur skolos suma, 220,49 Eur vykdymo išlaidų suma. Tai pareiškėjai nesuprantama, nes ji kreipėsi dėl 100 Eur baudos išdėstymo. Nuskaičiuota suma pareiškėjai yra nepakeliama. Atkreipė dėmesį, kad iš bendros baudos sumos (100 Eur) sumokėta buvo 60 Eur, tačiau VMI to neapskaičiavo ir nereagavo į pareiškėjos siunčiamą informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepimuose (b. l. 80–83, 166–169) į pareiškėjos skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad, priimdama skundžiamą 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymą bei su juo pateiktus dokumentus. Įvertinus pateiktus dokumentus konstatuota, kad pareiškėja turėjo galimybę sumokėti paskirtą baudą, nes pareiškėjos gaunamos pajamos yra pakankamos, o banko sąskaitose prašymo pateikimo dieną buvo 357,63 Eur piniginių lėšų likutis. Skunde nurodytas argumentas, kad VMI neatsižvelgė į tai, kad banko sąskaitose esanti 357,63 Eur suma buvo iki kredito nurašymo dienos, yra nepagrįstas, nes net ir nurašius kreditui skirtą sumą, pareiškėjos turimų lėšų pakaktų sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėja neįrodė, jog nedelsiant sumokėjus paskirtą baudą, jos finansinė būklė taptų kritiška, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išdėstyti paskirtos 100 Eur baudos mokėjimą. Vien tai, kad paskirtos baudos mokėjimas sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes, nėra pagrindas išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą. Pažymėjo, kad ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjos nepatenka į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 22 punkte apibrėžtą mokestinio ginčo sąvoką, todėl VMI neprivalėjo sustabdyti sprendimo išieškoti laiku nesumokėtas baudas vykdymo. Paaiškino, kad gavus pareiškėjos 2017 m. balandžio 18 d. prašymą nutraukti skolos išieškojimą, kol vyksta teismo procesas, VMI pradėjo administracinę procedūrą ir pareiškėjos prašymo nagrinėjimo laikotarpiui buvo sustabdžiusi sprendimo išieškoti laiku nesumokėtas baudas vykdymą. Kadangi atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nutraukti skolos išieškojimą, pagrįstai buvo priimtas sprendimas atnaujinti sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas vykdymą. Be to, pareiškėjai buvo įteiktas raginimas sumokėti paskirtą baudą, nesumokėjus paskirtos baudos per raginime nurodytą terminą, VMI įgijo teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą. Vien tai, kad paskirtos baudos išieškojimas sukels pareiškėjai neigiamas pasekmes, nėra pagrindas nepradėti paskirtos baudos priverstinio išieškojimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu iš jos priverstinai yra išieškota visa 80 Eur baudos suma kartu su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje kilo ginčas dėl VMI 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1481 ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-42030 teisėtumo ir pagrįstumo.
2017 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu už padarytus administracinius nusižengimus pareiškėjai skyrė 100 Eur baudą (b. l. 97–108). 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. kovo 1 d. pareiškėja VMI pateikė prašymus dėl paskirtos baudos mokėjimo dalimis, kuriuose prašė išdėstyti baudos sumokėjimą po 20 Eur per 5 mėnesius (b. l. 4, 89).
2017 m. kovo 8 d. VMI Nepriemokų administravimo departamento skyrius priėmė išvadą Nr. (23.31-08)-326-1639 „Dėl I. Č. baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo termino išdėstymo“, kurioje nurodė siūlymą pareiškėjos prašymo netenkinti (b. l. 32–34). 2017 m. kovo 8 d. VMI priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1481, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 30–31) ir neatidėjo pareiškėjos baudos sumokėjimo už administracinį nusižengimą sumokėjimo.
2017 m. kovo 14 d. VMI išsiuntė pareiškėjai raginimą Nr. (23.21-08)464-249, kuriuo paragino pareiškėją per 20 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti likusią 80 Eur baudą bei nurodė, kad neįvykdžius raginimo minėta suma bus išieškoma MAĮ nustatyta tvarka (b. l. 170–171).
2017 m. balandžio 18 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-30760 išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto (b. l. 172), kuriuo nusprendė į biudžetą iš pareiškėjos turto išieškoti 80 Eur baudos už administracinį nusižengimą sumą.
2017 m. balandžio 18 d. pareiškėja VMI išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo informavo apie prasidėjusį teismo procesą dėl VMI 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-326-1639 ir prašė nutraukti skolos išieškojimo procedūrą, kol vyksta teismo procesas (b. l. 174).
2017 m. balandžio 24 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-33150, kuriuo nusprendė sustabdyti 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-30760 vykdymą (b. l. 175).
2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (32.45-MANOVMI)RM-14699 VMI informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti sprendimo dėl išieškojimo vykdymą (b. l. 177–178). 2017 m. gegužės 19 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-42030 atnaujinti sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto vykdymą (b. l. 179).
Pareiškėja 2017 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 26 d. sumokėjo į VMI atsiskaitomąją sąskaitą po 20 Eur (iš viso 40 Eur) (b. l. 146-147). 2017 m. gegužės 31 d. VMI priėmė sprendimą Nr. 23.31-08)483-46785 (b. l. 181), kuriuo pakeitė 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-30760 ir nusprendė iš pareiškėjos išieškoti į valstybės biudžetą 40 Eur.
MAĮ 88 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti; mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu; šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo arba jos išdėstymo tvarką detalizuoja Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės). Tiek MAĮ 88 straipsnio 2 dalis, tiek Taisyklių 7 punktas reglamentuoja, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Tam, kad MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas galėtų būti priimtas, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A575-3585/2001; A438-2139/2011, Nr. A602-220/2014).
Todėl sprendimas dėl mokestinės nepriemokos (nagrinėjamu atveju – baudos) sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo galėjo būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką (baudą), mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos (baudos) sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką (baudą) vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais (pateikdamas nustatytos formos anketą) savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. kovo 1 d. kreipėsi į VMI dėl paskirtos 100 Eur baudos mokėjimo dalimis, išdėstant baudos sumokėjimą po 20 Eur per 5 mėnesius (b. l. 4, 89), kartu su prašymais pateikė užpildytą fizinių asmenų anketą, dokumentus, apibūdinančius jos finansinę būklę (b. l. 89–135). Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką, kas mėnesį moka apie 260 Eur būsto kredito įmoką bankui, 2017 m. sausio 31 d. turėjo sumokėti 35,54 Eur metinį įkeisto turto draudimo mokestį, pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sudarė nuo 443,34 Eur iki 586,65 Eur, pareiškėja dirbo ir kitoje darbovietėje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje taip pat gavo darbo užmokestį, pareiškėjos sąskaitų banke likutis 2017 m. kovo 1 d. duomenimis sudarė 357,63 Eur. Pareiškėja dalį paskirtos baudos – 20 Eur, sumokėjo 2017 m. kovo 1 d. mokėjimo pavedimu (b. l. 148). Todėl, įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, nėra pagrindo teigti, kad sumokėjus likusią baudos dalį – 80 Eur jos finansinė būklė būtų tapusi itin sunki. Nors pareiškėja skunde teigė, kad banko sąskaitos likutis 357,63 Eur buvo iki bankui atskaitant kasmėnesinę įmoką už būsto kreditą, pripažintina, kad likusi po įmokos bankui (apie 260 Eur) suma buvo pakankama 80 Eur mokestinei nepriemokai sumokėti. Pareiškėja savo prašymuose VMI dėl baudos mokėjimo dalimis rėmėsi aplinkybėmis, kad jos patiriamas išlaidas dar sudaro išlaidos komunaliniams mokesčiams, kelionei į darbą, maistui ir kt., išlaidos sutuoktinio nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias konkrečiai išlaidas patiria, kokia jos sutuoktinio finansinė būklė. Teismo vertinimu, VMI 2017 m. kovo 8 d. išvadoje Nr. (23.31-08)-326-1639 pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pajamos ir turimas lėšų likutis banke buvo pakankami sumokėti likusią 80 Eur baudos už administracinį nusižengimą nepriemoką, kad nedelsiant sumokėjus likusią baudos dalį pareiškėjos finansinė būklė netaps itin sunki ir, priimdama skundžiamą 2017 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1481 neatidėti pareiškėjos baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo, tinkamai įgyvendino suteiktą diskrecijos teisę.
Pareiškėja taip pat ginčija VMI 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-42030 atnaujinti 2017 m. balandžio 18 d. VMI sprendimo Nr. (23.31-08)483-30760 išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos turto 80 Eur baudos sumą už administracinį nusižengimą vykdymą. Pareiškėjos nuomone, toks sprendimas nepagrįstas, nes pareiškėjai kreipusis į teismą skundu dėl 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1481 neatidėti pareiškėjos baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo, priverstinio išieškojimo procedūra negalėjo būti vykdoma, be to, pareiškėja pati kreipėsi į VMI dėl nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo sustabdymo.
Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Mokestinės paskolos sutarties sudarymas taip pat stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą (MAĮ 110 straipsnio 2 dalis). MAĮ 110 straipsnio 3 dalis numato, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras.
Mokestinių ginčų sąvoka yra pateikiama MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje – tai yra ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir VMI kilęs ginčas dėl VMI 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1481 nelaikytinas mokestiniu ginču, kadangi pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliekamas mokestinis patikrinimas, jai nebuvo apskaičiuotas ar nurodomas sumokėti mokestis ir kt., tarp pareiškėjos ir VMI nebuvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pareiškėja kreipėsi dėl paskirtos baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo išdėstymo dalimis. Todėl, pareiškėjai padavus skundą teismui, VMI neprivalėjo stabdyti 2017 m. balandžio 18 d. VMI sprendimo Nr. (23.31-08)483-30760 priverstinio vykdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. balandžio 18 d. VMI sprendimo Nr. (23.31-08)483-30760 vykdymas VMI 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-33150 (b. l. 150) buvo sustabdytas, kol buvo nagrinėjami pareiškėjos 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. prašymai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus prašymus, VMI skundžiamu 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-42030, turėjo pagrindą atnaujinti 2017 m. balandžio 18 d. VMI sprendimo Nr. (23.31-08)483-30760 išieškoti 80 Eur baudos nepriemoką vykdymą.
Pareiškėja teigia, kad savanoriškai mokėjo paskirtą baudą dalimis po 20 Eur, pateikė tai įrodančius 2017 m. kovo 23 d. ir 2017 m. balandžio 26 d. mokėjimo pavedimus (b. l. 146–147), tačiau iš jų matyti, kad pareiškėja, atlikdama mokėjimus, mokėjimo paskirtyje nurodė VMI 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1481 pavadinimą, žodžius ,,baudos mokėjimas dalimis“, nors minėtu sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nurodė kitą įmokos kodą – ,,8250“, nei atlikdama 2017 m. kovo 1 d. mokėjimą įmokos kodu ,,1001“ (b. l. 148) ir nurodytą VMI 2017 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. (23.31-08)483-30760 – ,,8270“. Todėl priimant skundžiamą VMI 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-42030 dėl 80 Eur išieškojimo atnaujinimo, šio sprendimo priede ,,Prievolių ataskaita“, atsispindėjo tik pareiškėjos įmokėta 20 Eur suma (b. l. 179–180). Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja dalį paskirtos baudos sumokėjo, 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-46785, kuriuo pakeitė 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-30760 ir nustatė 40 Eur išieškotiną sumą (b. l. 181–182), o šiuo metu iš pareiškėjos yra išieškota visa nepriemokos suma. Šios aplinkybės, esant aukščiau išdėstytiems motyvams, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamų VMI 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1481 ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-42030 neteisėtais ir nepagrįstais.
Teismas konstatuoja, kad skundžiami VMI sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos I. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.