- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-2-280/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00031-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- M. N., G. N., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, UAB „Novaforma“, K. J.
- Ieškovas
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Luminor Bank AB Lietuvos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. N. ir G. N., atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams M. N., G. N., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, UAB „Novaforma“, K. J. dėl statybos leidimo bei kitų administracinių aktų, susijusių su neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimu panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Luminor Bank AB Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė panaikinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 538, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 8 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-269, Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos 2006 m. lapkričio 3 d. ūkininko sodybos vietos parinkimo aktą Nr. 313, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120528-00325 ir 2012 m. spalio 16 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-121016-00801, įpareigoti atsakovus M. N. ir G. N. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir kitų kaltų asmenų – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro, projektuotojų UAB „Novaforma“, K. J., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, lėšomis pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas leidimas Nr. 538 statyti naują statinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. nugriauti statinį, sutvarkyti statybvietę ir atkurti žemės sklypo reljefą į pirminę padėtį. Taip pat ieškovė prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. spalio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. 538 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams M. N. ir G. N. (toliau – ir žemės sklypas), statyti ūkininko sodybą: gyvenamąjį (vieno buto) namą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Medžiakalnio draustinio planavimo dokumentų regimo metu 2014 metais ieškovė gavo skundą dėl galimai neteisėtai vykdomų statybų minėtame žemės sklype. Siekdama išsiaiškinti situaciją, ieškovė kreipėsi į atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, ši 2014 m. gruodžio 12 d. raštu informavo ieškovę, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, sklypo plotas 0,5821 ha, o Nekilnojamojo turto registro 9 punkte „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ įrašyta, kad geomorfologinio draustinio plotas – 0,2787 ha. Patikrinusi duomenis Saugomų teritorijų valstybės kadastre ieškovė nustatė, jog, skirtingai nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre, ne dalis, o visas žemės sklypas yra valstybiniame Medžiakalnio geomorfologiniame draustinyje. Sklype naujų pastatų (tame tarpe ūkininko sodybų) statybos nebuvo ir nėra numatytos jokiame teritoriniame planavimo dokumente. Patikrinus turimus archyvinius žemėlapius, nustatyta, kad tame sklype nei sodybos, nei pavienių pastatų taip pat nėra buvę. Atsižvelgiant į tai, kad nei teisės aktai, nei planavimo dokumentai aptariamoje vietoje statinių, tarp jų ir ūkininkų sodybų, statybų nenumatė ir nenumato, sklype negalėjo ir negali būti statomi jokie pastatai, todėl nei pastatytas gyvenamasis namas (baigtumas 60 procentų), nei suplanuotas pagalbinio ūkio pastatas (kuris dar nėra pastatytas) toje vietoje negali stovėti.
II. Pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teismų sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atnaujino terminą reikalavimams panaikinti administracinius aktus pateikti; panaikino: 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538, 2010 m. balandžio 8 d. Nr. SA-269 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo 2006 m. lapkričio 3 d. aktą Nr. 313, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. spalio 16 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-121016-00801, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120528-00325. Įpareigojo atsakovus M. N. ir G. N. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis (50 procentų), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis (30 procentų) bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (20 procentų) pašalinti statybos, atliktos žemės sklype pagal 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538 padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę.
4. Nustatė, kad Lietuvos Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (įsigaliojo nuo 1992 m. spalio 21 d.) siekiant išsaugoti Baltijos aukštumų lankui būdingo smulkiakalvių ruožo fragmentą Vilniaus rajone buvo įsteigtas Medžiakalnio geomorfologinis draustinis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ patvirtino valstybinių draustinių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas Medžiakalnio geomorfologinis draustinis (nurodomas plotas 768,53 ha, tikslas – smulkiakalvių ruožo fragmentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui) bei pavesta Aplinkos apsaugos ministerijai nurodytų 2 punkte draustinių ribų planus pateikti atitinkamų apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms.
5. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu 2003 metais visas žemės sklypas pateko į Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritoriją ir tik po Vilniaus apskrities 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymo dėl kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo buvo nustatyta, jog vienas žemės sklypas susideda iš dviejų sklypų, priėmimo vienam iš minėtų sklypų žemės naudojimo apribojimas „XXXVII Geomorfologiniai draustiniai“ buvo nustatytas ne visam plotui, bet tik daliai žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymo priėmimo metu toje vietoje buvo pakeista Medžiakalnio geomorfologinio draustinio riba.
6. Teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos vedėjas 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48SK-2097-(14.48.111) patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus remiantis UAB (duomenys neskelbtini) matininkės 2015 m. balandžio 15 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos „XXXVII Geomorfologiniai draustiniai“ plotas yra 0,5821 ha, t. y. visas žemės sklypo plotas. Įvertinęs bylos duomenų visumą teismas padarė išvadą, kad ginčijamų aktų priėmimo ir statybos vykdymo metu visas žemės sklypas pateko į Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritoriją.
7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu tikslinant kadastrinius matavimus buvo neteisingai nurodytas žemės sklypo, kuriam taikoma specialioji naudojimo sąlyga, plotas ir dėl to Nekilnojamojo turto registre nebuvo žymos dėl minėtos sąlygos taikymo visam žemės sklypui, nereiškia, jog tokia sąlyga nebuvo taikoma visam žemės sklypui. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad Nekilnojamojo turto registre tik daliai žemės sklypo įregistruota specialioji sąlyga sudarė pagrindą daryti išvadą, jog statyba likusioje žemės sklypo dalyje buvo galima.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, galiojusią nuo 2001 m. gruodžio 28 d., statyba saugomoje teritorijoje buvo draudžiama, išskyrus dvi išimtis: 1) kai statoma (numatoma statyti) esamos ar buvusios sodybos teritorijoje; 2) kai statoma (numatoma statyti) draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nustatytoje vietoje. Atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, kad žemės sklype ginčijamų aktų išdavimo metu būtų buvusi sodyba ir buvo ketinama statyti esamos ar buvusios sodybos teritorijoje. Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, kad statybos darbai ginčijamų aktų priėmimo metu žemės sklype buvo galimi pagal draustinio tvarkymo planą ar projektą ir bendrojo planavimo dokumentus.
9. Teismas atmetė atsakovų M. N. ir G. N. argumentus, kad ūkininko sodybos vietai nustatyti parinkimo aktas ir jo pagrindu parengta schema laikytini teritorijų planavimo dokumentais, o schemos parengimas sukėlė teisines pasekmes – suteikė teisę nustatytoje vietoje vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklype nerengiant detaliojo plano ir nekeičiant tikslinės žemės naudojimo paskirties. Teismas sutiko, kad ūkininko sodybos vietai nustatyti parinkimo aktas galėjo būti priimamas nesant detaliojo plano, tačiau nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog pagal bendrąjį Vilniaus rajono planą ar Medžiakalnio draustinio tvarkymo planą buvo galima statyba žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad iš prie ginčijamo ūkininko sodybos vietai nustatyti parinkimo akto pridėtos atsakovės UAB „Novaforma“ schemos matyti, jog pagal ją ne visas žemės sklypas, bet jo dalis pateko į geomorfologinio draustinio teritoriją. Tačiau teismas nurodė, kad priimant sprendimą dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo buvo remtasi teisės aktų neatitinkančia schema, nes joje buvo neteisingai pažymėta draustinio riba.
10. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad sprendžiant dėl statybos leidimo išdavimo buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį savivaldybės administracija turėjo perduoti statytojo prašymą ir Statybos įstatyme nustatytus dokumentus Nuolatinei statybos komisijai, o ši privalėjo patikrinti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Nuolatinė statybos komisija nagrinėjamu atveju statybos leidimo išdavimo procedūroje nedalyvavo, o į bylą buvo pateiktas ne minėtos komisijos, bet Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 20 d. statinių projekto sprendinių atitikties tikrinimo protokolas, kuriuo pritarta parengtam statinio projektui. Todėl teismas konstatavo buvus procedūrinį pažeidimą, kuris galėtų būti vertinamas kaip ne esminis tokiu atveju, jei sprendimas neprieštarautų imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
11. Be kita ko, teismas atmetė atsakovų M. N. ir G. N. argumentus, kad įpareigojimas nugriauti statinį neatitiktų proporcingumo principo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju statyba prieštaravo imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl kraštutinių neteisėtos statybos padarinių taikymas atitinka proporcingumo, teisingumo principą, nes teisės normos imperatyvumas savaime negali būti traktuojamas kaip ją taikyti turinčio teismo galimybės vykdyti teisingumą suvaržymas.
12. Teismas nurodė, kad žemės sklype statybos nėra galimos ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl nenustačius pareigos nugriauti statinį jis negalės būti įteisintas. Taip pat teismas atmetė atsakovų argumentus dėl teisingumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimo patenkinus ieškovės reikalavimą, nurodydamas, kad ginčijamų administracinių aktų išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nesuteikė atsakovams teisės vykdyti naujas statybas žemės sklype, todėl jie negalėjo turėti teisėtų lūkesčių realizuoti statytojo teises.
13. Dėl įpareigojimo atkurti žemės sklypo reljefą į pirminę padėtį teismas pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 25 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovė pripažino, jog klodų atkurti geologine prasme nėra galima, tačiau nurodė, kad pašalinus statinius turi būti suformuota netikra kalva. Vis dėlto teismas netenkino šio reikalavimo konstatuodamas, kad ieškovė nėra subjektas, turintis teisę spręsti dėl atkūrimo priemonių taikymo. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 patvirtintu Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašu (27–36¹ punktais), teismas padarė išvadą, kad dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo pavesta spręsti Regiono aplinkos apsaugos departamentui.
14. Pasisakydamas dėl atsakingų už neteisėtą statybą asmenų ir jų atsakomybės laipsnio teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai M. N. ar G. N. būtų kokiu nors būdu nulėmę neteisėtų administracinių aktų priėmimą, aiškiai žinoję apie jų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas M. N. turi statybos inžinieriaus kvalifikaciją, taip pat aplinkybė, jog saugomų teritorijų kadastro duomenys yra vieši, nėra pakankamos, kad atsakovai M. N. ir G. N. būtų laikomi kaltais ir jų lėšomis privaloma šalinti statybos padariniai.
15. Taip pat teismas sutiko su atsakovių VĮ Registrų centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais dėl jų kaltės nagrinėjamoje situacijoje nebuvimo. Teismas nurodė, kad registro tvarkytojas neturi teisinio pagrindo abejoti aktų, kurių pagrindu jis įregistruoja daiktines teises pagrįstumu. Byloje nėra duomenų, kad statybos procese sukurto daikto registracija neatitiko dokumento, kurio pagrindu ji buvo atlikta. Taip pat nurodė, kad atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. PASS-00-120528-00325 ir 2012 m. spalio 16 d. pažyma Nr. PASS-00-121016-00801 buvo išvestiniai administraciniai aktai, kurių išdavimą lėmė neteisėtu pripažinto statybos leidimo išdavimas ir jo pagrindu vykdyti statybos darbai. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nedalyvavo išduodant administracinius aktus, suteikusius teisę vykdyti statybos darbus bei nulėmusius neteisėtos statybos pasekmes, kurios turi būti šalinamos nugriaunant pastatus.
16. Teismas nurodė, kad būtent ūkininko sodybos vietos parinkimo aktas sudarė galimybę inicijuoti atitinkamus ūkinius procesus ir turto sukūrimą. Teismas nustatė, kad ūkininko sodybos vietos parinkimo aktą pritardami ūkininko sodybos vietai pagal atsakovės UAB „Novaforma“ neteisėtą schemą pasirašė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai. Teismo vertinimu, minėtų institucijų darbuotojai pagal savo kompetenciją įpareigoti veikti tokiu būdu, kad jų priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, šios pareigos tinkamai neatliko. Kadangi būtent atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei institucijos, kurių įgaliojimus perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, pažeidė įstatymų reikalavimus neteisėtai priimdami administracinius aktus, lėmusius neteisėtą statybą, pripažino, jog jos Statybos įstatymo 33 straipsnio prasme laikytinos kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi būti nugriauti neteisėtai pastatyti statiniai.
17. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovų solidariosios atsakomybės nagrinėjamu atveju, motyvuodamas tuo, kad ne visų atsakovų veiksmai vienodai prisidėjo prie teisinių prielaidų vykdyti neteisėtas statybas atsiradimo, ir konstatavo, kad šiuo atveju taikytina dalinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmai tiesiogiai, o kitų atsakovių veiksmai netiesiogiai lėmė neteisėtos statybos pasekmes, bei į tai, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėti veiksmai pasireiškė Vilniaus apskrities viršininko administracijai priimant 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymą, kadangi apskrities viršininkų administracijų teises ir pareigas perėmė ši atsakovė, o Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio teises ir pareigas perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, darbuotojų neteisėti veiksmai pasireiškė pritariant sodybos parinkimo vietai pagal atsakovės UAB „Novaforma“ schemą, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija privalo apmokėti 50 procentų neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – 30 procentų, o Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos – 20 procentų.
18. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai dėl ieškovės atsakomybės šioje byloje yra bendro pobūdžio, deklaratyvūs, todėl nesudaro pagrindo laikyti ieškovę kalta dėl kilusių neteisėtų statybų padarinių. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad iki informacijos apie neteisėtas statybas gavimo 2014 m. kovo mėn. ieškovei buvo žinoma apie tai, jog žemės sklypo nekilnojamojo turto registre neteisingai nurodytas taikytinų specialių sąlygų plotas.
19. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 41-45303 specialiosios sąlygos buvo taikomos visam žemės sklypo plotui, kaip po 2015 m. atliktų kadastrinių matavimų, kurių teisėtumas nėra ginčijamas. Teismas konstatavo, kad žemės sklype taikytinų specialiųjų sąlygų plotas buvo nurodytas neteisingai ne dėl to, kad ieškovė neužtikrino registrų sąveikos, bet dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmų tikrinant kadastrinių matavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad ieškinio pateikimo metu galiojusių Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 30 dalies pagrindu ieškovė laikytina tinkama ieškove šioje byloje.
20. Taip pat teismas nurodė, kad pagrindą atnaujinti praleistą vieno mėnesio senaties terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų ginčijimo sudaro aplinkybės, jog praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškovės veiksmuose nenustatyta nesąžiningo delsimo kreiptis į teismą požymių, ieškiniu ginamos vertybės svarbios viešajam interesui.
21. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų M. N. ir G. N., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. N., G. N., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo, panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo dalys dėl įpareigojimo atsakovus M. N. ir G. N. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis (50 procentų), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis (30 procentų) bei Aplinkos apsaugos departamento lėšomis (20 procentų) pašalinti statybos, atliktos ginčo žemės sklype pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538 padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę – ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perdavė bylą dėl šių dalių iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Likusią Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
23. Kasacinis teismas pripažino, jog teismai pagrįstai atnaujino ieškovei terminą reikalavimams panaikinti administracinius aktus pareikšti, pagrįstai pripažino negaliojančiais byloje ginčijamus statybą leidžiantį dokumentą bei su juo susijusius administracinius aktus. Nustatė, kad teismai proceso teisės normų, reglamentuojančių netinkamos šalies pakeitimą tinkama ir bylos nutraukimą, CPK 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismui, priimant sprendimą, spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nepažeidė.
24. Kasacinis teismas pasisakė dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentų dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pripažinimo teisingais ir pareigos tikrinti jų patikimumą. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ visas ginčo žemės sklypas šiuo metu patenka į Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritoriją. Teisėjų kolegija pritarė teismų padarytai išvadai, kad netinkamų duomenų į Nekilnojamojo turto registrą įrašymas buvo nulemtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, priimant 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymą dėl kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo vienam iš atsakovams M. N. ir G. N. priklausančių žemės sklypų buvo sumažintos taikomos specialiosios sąlygos, nurodant, kad jos taikomos ne visam sklypui. Nors Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu dėl kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos netikslios ginčo žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, jis negali būti prilyginamas administraciniam aktui, kuriuo nustatomos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. Todėl atmestas kaip nepagrįstas atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentas, kad Nekilnojamojo turto registre statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir kitų administracinių aktų priėmimo metu buvę duomenys apie žemės sklypui taikomas specialiąsias jo naudojimo sąlygas lemia išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos argumentu, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu Ūkininko vietos sodybai nustatyti parinkimo komisijos 2006 m. lapkričio 3 d. aktas Nr. 313 neturėjo juridinės galios.
25. Pasisakydamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, kasacinis teismas pasisakė dėl teisės į nuosavybę apsaugą, proporcingumo principo. Nurodė, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad kai teismas panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu gali priimti vieną iš šioje normoje numatytų sprendimų dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.
26. Pažymėjo, kad byloje yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. vasario 27 d. įsakymu nusprendė pritarti atsakovų M. N. ir G. N. pasiūlymui dėl draustinio ribų koregavimo, pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pradėti koregavimo procedūras. Šiame įsakyme nurodė, kad Medžiakalnio draustinio ribose esančiame žemės sklype fliuvioglacialinės kilmės unikalioms ir tipiškoms reljefo formoms (saugomoms vertybėms) padarytas nepataisomas mechaninis poveikis, todėl tolesnis konservacinės apsaugos prioriteto režimo taikymas neatitinka draustinio steigimo tikslų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-430 nutarta biudžeto lėšomis atlikti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1146, ir Medžiakalnio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. D1-1043, koregavimo procedūras. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymą, sustabdė draustinio ribų pakeitimo procedūras dėl to, kad patvirtinus projektą nebūtų paneigiamas galimas atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 27 d. išduoto statybos leidimo saugomoje teritorijoje neteisėtumas, tokiu būdu išvengiant pagal galimai neteisėtai išduotą statybos leidimą įvykdytos statybos padarinių ir žalos atlyginimo. Projekto derinimo procedūros atidėtos iki teisme bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.
27. Pripažino, kad minėtos aplinkybės negali būti laikomos nereikšmingomis, esant situacijai, kai draustinio ribų pakeitimo procedūros yra sustabdytos iki įsiteisės teismų sprendimai dėl statybą leidžiančio dokumentų ir kitų su tuo susijusių administracinių aktų panaikinimo, egzistavo procesinės prielaidos priimti CPK 261 straipsnyje įtvirtintą dalinį sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento ir kitų su juo susijusių administracinių aktų panaikinimo.
28. Konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pagrįstumą, netinkamai įvertino šiam klausimui tinkamai išnagrinėti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, nesiaiškino byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri turi teisę priimti sprendimą dėl Medžiakalnio draustinio ribų pakeitimo, pozicijos dėl draustinio ribų pakeitimo. Tai lėmė, kad byloje liko nepašalintų abejonių dėl galimybės kitomis, mažiau atsakovų M. N. ir G. N. teises varžančiomis, priemonėmis pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Dėl to sprendė, kad klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo teismų buvo išspręstas netinkamai, nevisapusiškai įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes. Liko neištirtos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų galimo pakeitimo, todėl panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pasisakyta dėl statinio nugriovimo, kaip neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės taikymo, taip pat nutarties dalis, kuria nustatyti kalti dėl neteisėtos statybos asmenys bei pasisakyta dėl jų atsakomybės laipsnio.
29. Kasacinis teismas sutiko su teismų išvada, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypui taikytinų specialiųjų sąlygų plotas neteisingai nurodytas ne dėl ieškovės veiksmų ar pareigų vykdymo, o dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų tikrinant kadastrinių matavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, kai specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga pradėta taikyti ne visam žemės sklypui.
30. Kasacinis teismas pasisakė dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentų, kad į šią bylą nebuvo įtrauktos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 20 d. statinių projekto sprendinių atitikties tikrinimo protokolą Nr. 4-897 pasirašiusios institucijos – (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ir pasisakė dėl šių asmenų teisių, pareigų ir veiksmų teisėtumo, neįtraukdamas jų į bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad minėtas protokolas byloje nėra ginčijamas, nesutiko su aukščiau nurodytu argumentu. Nors atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija teigė, kad teismai į bylą bent kaip trečiuosius asmenis turėjo įtraukti UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2006 metais būtent ir atliko kadastrinius matavimus, kuriuose buvo nustatyta, kad tik dalis žemės sklypo patenka į draustinio teritoriją, su tokiu teiginiu taip pat nesutiko, kadangi patys kadastriniai matavimai yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, o tik administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą institucijoms priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Taip pat byloje sprendžiama ne dėl administracinių aktų, priimtų UAB (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, galiojimo, o dėl statybą leidžiančio ir su juo susijusių kitų administracinių dokumentų panaikinimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
31. Kadangi kasacinis teismas bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti tik sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovus M. N. ir G. N. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis (50 procentų), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis (30 procentų) bei Aplinkos apsaugos departamento lėšomis (20 procentų) pašalinti statybos, atliktos žemės sklype pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538 padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę – ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, procesinių dokumentų turinys aptartinas tik tiek, kiek susijęs su šiais klausimais. Kadangi kasacinis teismas pasisakė dėl ieškovės kaltės, teisės ginti viešąjį interesą, trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą reikalingumo, šie argumentai taip pat nebekartojami.
Šalies argumentai
32. Apeliaciniu skundu atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
33. Nurodė, kad ieškovė, veikdama pagal jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus laiku nesiėmė jokių priemonių, kad statybos leidimą gavę asmenys stabdytų statybos darbus. Pažymėjo, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. departamentas perėmė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teises ir pareigas (toliau - Vilniaus RAAD). Vilniaus RAAD teisingai vadovavosi tuo metu veikiančiais įstatymais ir galiojančiais norminiais aktais.
Žemesnės instancijos teismas
34. Iš 2009 m. lapkričio 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu buvo nustatytas Specialiosios sąlygos - Geomorfologiniai draustiniai tik 0,2787 ha iš 0,5821 ha ploto, kurios įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą 2006 m. rugsėjo 19 (įrašo galiojimo data). Toks pat Geomorfologiniai draustiniai plotas (0,2787 ha) užfiksuotas 2015 m. sausio 13 d. žemės sklypo kadastro duomenyse, kurie saugomi valstybės įmonėje Registrų centras. Departamentas atsakovu patrauktas dėl Vilniaus RAAD atstovo dalyvavimo parenkant vietą ūkininko sodybai, dalyvavimą patvirtina pasirašytas Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo 2006 m. lapkričio 3 d. aktas Nr. 313, neturėjęs juridinės reikšmės.
35. Teismas priimdamas sprendimą nepasisakė dėl departamento kaltės ir jos laipsnio. Teisines pasekmes sukėlęs administracinis aktas - statybos leidimas, priimtas vietos savivaldos institucijos, kuriai statybos leidimų išdavimų teisė bei pareiga numatyta įstatymais. Vilniaus RAAD atstovas, dalyvaudamas parenkant vietą ūkininko sodybai, vykdė savo pareigas, vadovavosi pateiktais žemės sklypo nuosavybės dokumentais, kuriuose specialioji žemės naudojimo sąlyga „Geomorfologiniai draustiniai“ buvo įrašyti tik 0,2787 ha sklypo plotui. Vilniaus RAAD atstovas, pasirašydamas Aktą, rėmėsi pateiktais duomenimis, nekeliant juose nurodytų duomenų tikrumo klausimo bei neturėjo duomenų, jog žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti statybos darbus, patenka į saugomos teritorijos ribas. Vilniaus RAAD atstovo veiksmai atlikti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra neteisėti ir negali būti laikomi tiesiogine statybos padarinių kilimo priežastimi. Ieškovė nepateikė įrodymų kokiais veiksmais Departamentas prisidėjo prie ginčijamo statybos leidimo išdavimo. Teismas nepagrįstai išeliminavo iš kaltų asmenų rato Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, nors ji, gavusi ieškovės persiųstą skundą, turėjo galimybes spręsti dėl statybos leidimo teisėtumo ir nesiėmė jokių priemonių.
Šalies argumentai
36. Apeliaciniu skundu atsakovai M. N. ir G. N. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vadovavosi teismų suformuota praktika, visiškai nevertino byloje pateiktų ir bylos esmei atskleisti reikšmingų įrodymų, priėmė sprendimą, kuris gali sukelti teisines pasekmes asmenims, kurie nėra įtraukti į bylos nagrinėjimą, priėmė neįmanomą įvykdyti ir neproporcingą sprendimą.
37. Pažymi, kad ginčo žemės sklypas, iki jį nusipirko atsakovai, buvo perleistas jau ne vieną kartą, ieškovė tik 2015-02-05 raštu kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl Registro duomenų sutvarkymo (pakoregavimo), pažymėdama, kad sklypo NT registro 9 p. neteisingai įrašytos specialiosios naudojimo sąlygos. Pareigos kontroliuoti duomenis atitinkamuose valstybiniuose registruose, tretiesiems asmenims vykdant sandorius dėl sklypų saugomose teritorijose, ieškovė nevykdė. Dėl ieškovės neveikimo gavus piliečio skundą dėl statybų, žala padidėjo 30 procentų, kadangi ieškovė neinformavo atsakovų apie negalimumą vykdyti statybas, o atsakovai kaip tik tuo metu vykdė statybos darbus ir namo užbaigtumas dabar yra apie 90 proc.
Žemesnės instancijos teismas
38. Iš viešai ieškovės kartu su (duomenys neskelbtini) skelbiamo “Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano” matyti, kad 22,5 ha draustinio teritorijos yra užstatyta teritorija. Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano aiškinamajame rašte, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 įsakymu Nr. D1-1043, numatyta, kad draustinio teritorijoje sodybas statyti galima (Aiškinamojo rašto 6 p.). Bylos eigoje pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija, (t.y., specialistų komisija), įvertinusi įvykdytos statybos padarinius saugomai teritorijai, 2017-02-02 protokolu Nr. V5-1 padarė išvadą, kad ginčo žemės sklype dėl atliktų statybos darbų charakteringi geomorfologiniai žemės klodai (saugomas objektas) yra sunaikinti neatstatomai, todėl rekomendavo keisti geomorfologinio draustinio ribas, išbraukiant ginčo žemės sklypą iš geomorfologinio draustinio teritorijos, konstatuodama, kad tuo draustinio reikšmė ir vertė nesumažės. Komisijos išvados buvo padarytos, be kitų, vadovaujantis motyvais, kad ginčo žemės sklypas yra kraštinis draustinio teritorijoje (ant draustinio ribos), kad tos pačios kalvos, kurios pusė patenka į ginčo žemės sklypą, kita pusė yra už draustinio ribų, ir besiribojančio žemės sklypo paskirtis - gyvenamųjų namų statybos. Remdamasis komisijos siūlymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018-05-31 įsakymu Nr. D1-430 nutarė biudžeto lėšomis atlikti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano, patvirtinto 2014-10-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1146 ir Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto aplinkos ministro 2014-12-18 įsakymu Nr. D1-1043, koregavimo procedūras, t. y. pakoreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukiant iš draustinio. Teismas savo sprendime ignoravo paminėtą specialistų išvadą, niekaip nepaaiškinęs, kodėl ja nesiremia konkrečiu atveju spręsdamas statinių griovimo\negriovimo klausimą. Lieka neaišku, kiek toks teismo sprendimas įpareigoti nugriauti statinius yra proporcingas teisės pažeidimui (konstatavus, kad teisės pažeidimas įvyko išimtinai dėl valstybės institucijų kaltės), kokias vertybes, ribodamas apeliantų nuosavybės teisę, teismas gina ir kokias konkrečias vertybes siekia išsaugoti.
39. Pažymi, kad draustiniai steigiami, siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves todėl remiantis kvalifikuotų specialistų išvada (saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos rekomendacijos) galima kategoriškai teigti, jog Saugomų teritorijų įstatymo tikslai fiziškai jau nėra pasiekiami - ginčo sklype saugomi objektai sunaikinti negrįžtamai ir tai įvyko ne dėl apeliantų kaltės. Teismas riboja nuosavybės teisę, gindamas nebeegzistuojančius interesus (neatstatomai sunaikintas saugomas vertybes). Todėl lieka neaišku, kiek griovimas atitinka proporcingumo principą.
40. Pažymi, kad įpareigodamas nugriauti pastatus ir sutvarkyti statybvietę, teismas nepasisakė, kaip tai turi būti padaryta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybvietės sutvarkymas reiškia vietovės grąžinimą į buvusią padėtį. Todėl, jei teismo sprendimu yra ginamas viešas interesas Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnio prasme, t.y., jei siekiama išsaugoti geomorfologinius klodus, tai specialistų komisija yra pasisakiusi, kad tai neįmanoma, o teismas negali sprendimu įpareigoti atlikti tai, kas neįmanoma. Jei teismas turėjo omenyje paprastą grunto išlyginimą- reiškia viešas interesas- geomorfologinių klodų išsaugojimas, nėra ginamas ir kyla sprendimo griauti proporcingumo principo užtikrinimo klausimas.
41. Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018-05-31 įsakymu Nr. D1-430 nutarė biudžeto lėšomis pakoreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukiant iš draustinio. Užbaigus šią administracinę procedūra, išnyks ir teisinis ieškinio pagrindas. Todėl įvykdžius sprendimą ir nugriovus atsakovų pastatytą pastatą valstybės institucijų lėšomis bei užbaigus draustinio ribų pakeitimo procedūrą, atsiras galimybė pastatą po griovimo atstatyti, kas nėra racionalu. Vertybės, kurias, neva, siekia apginti teismas skundžiamu sprendimu, yra neatstatomai sunaikintos dėl valstybės institucijų ir jų pareigūnų kaltės be galimybės atstatyti. Teigia, kad turėtų būti sudaryta galimybė įteisinti statinį.
Šalies argumentai
42. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti ir atmesti reikalavimą nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę arba sumažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybės laipsnį iki ne daugiau, kaip 10 procentų dydžio. Nurodė, kad teismas nepagrįstai įvertino, kad nėra pagrindo netaikyti statybos padarinių šalinimo priemonės - statinių nugriovimo. Analogiškoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje teismas nurodė, kad gali būti nustatyti pagrindai netaikyti restitucijos, analogiškai šiai bylai - padėties grąžinimo į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. statinių nugriovimo. Kritiškai vertintina teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo nugriauti statinius ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, kad atkurti draustinio saugotinų savybių nėra galimybės ir atmetė ieškovės reikalavimą atkurti į pirminę padėtį žemės sklypo reljefą.
Žemesnės instancijos teismas
43. Teismas, nustatydamas dėl neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo kaltus asmenis, netinkamai įvertino, kokia apimtimi atsakovai prisidėjo prie statybos draustinyje. Be to, ieškovei taip pat kyla atsakomybė dėl statybos padarinių šalinimo, kadangi tik 2015 m. balandį ji kreipėsi į teismą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 2.3-8533-41 priėmimo bei 2006 m. lapkričio 3 d. Ūkininko sodybos vietos parinkimo akto Nr. 313, Ūkininko sodybos vietos nustatymo schemos M 1:500, parengtos UAB „Novaforma“. Suderinimo metu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkte buvo nustatyta, kad žemės naudojimo specialiosios sąlygos priskiriamos žemės sklypų kadastro duomenims; atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus už kadastro duomenų tinkamą nustatymą buvo atsakingi būtent šiuos duomenis nustatantys asmenys, t. y. asmenys, turintys Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus. Tai reiškia, kad matininkas atsako už žalą, kurią jis padarė kaltais veiksmais. Už tinkamą kadastro duomenų bylos parengimą buvo atsakingas inžinierius geodezininkas M. V., kuris žemės sklypo Nr. 1 kadastro duomenų byloje esančiuose dokumentuose nurodė netiksliai žemės sklypo plotą, kuriam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai, t.y. ne 0,5821 ha, o 0,2787 ha, bei UAB „Novaforma“, kuri 2006 m. lapkričio 3 d. parengė Schemą, kurios pagrindu buvo parengtas Aktas Nr. 313. Tuo metu viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius neturėjo kompiuterinių priemonių patikrinti, ar sklypas patenka į draustinio atribojimo plane pažymėtas ribas bei jo atitikimą saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenims.
44. Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, vykdydama funkcijas, nustatytas Statybų privačioje žemėje reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“, dalyvavo tik Akto Nr. 313 pritarimo bei Schemos, kurią parengė UAB „Novaforma“, suderinimo, procedūrose. Todėl nurodyti matininkų veiksmai, o ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos tariamai atlikti neteisėti veiksmai, lėmė neteisėtą statybą žemės sklype. Teismas nepagrįstai nustatė Nacionalinės žemės tarnybos, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos, atsakomybės laipsnį (30 proc.) ir šis dydis turėtų būti sumažintas iki ne daugiau, kaip 10 procentų.
Šalies argumentai
45. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba nustatyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra atsakinga už statybos padarinių šalinimą; netenkinus pirmų dviejų reikalavimų, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantė skundžiamus dokumentus priėmė vadovaudamasi galiojančiais ir nenuginčytais žemės sklypo kadastro duomenimis, numačiusiais, kad tik dalis žemės sklypo pateko į draustinio ribas. Remiantis skundžiamų dokumentų išdavimo metu galiosios Žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 7 dalimi bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.3. punktu, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam sklypui yra taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamo turto registrą ir laikomos teisingomis. Apeliantė neturėjo jokio pagrindo abejoti ar nesivadovauti žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenimis dėl žemės sklypo dalies priskyrimo draustiniui, kurie nebuvo nuginčyti, ir priėmė teisėtą sprendimą išduoti ir pritarti skundžiamiems dokumentams, todėl neturi būti laikoma atsakingu ir kaltu asmeniu šioje byloje.
47. Teismas nevertino, netyrė ir nenurodė kokiais duomenimis remiantis apeliantė turėjo nustatyti, kad visas žemės sklypas turi būti laikomas esančiu draustinyje ir kad veiklos vystymui žemės sklype yra taikomi saugomų teritorijų teisės aktai. 1997 m. Draustinio ribų planas neskirtas matavimams, todėl apeliantė vien remiantis minėtu planu negalėjo nustatyti, kokia žemės sklypo dalis (ar visas) patenka į draustinį ir privalėjo vadovautis galiojančiais žemės sklypui taikomais Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei Viršininko administracijos Įsakymu ir su juo susijusiais dokumentais, kurie aiškiai patvirtino, kad tik dalis žemės sklypo patenka į draustinio teritoriją. Teismo sprendimu nepagrįsta, kad apeliantė objektyviai galėjo žinoti, kad žemės sklypui taikomi draustiniams įtvirtinti teisės aktų reikalavimai. Taip pat, teismas tik perrašė ieškovės poziciją ir be abstrakčių Viešojo administravimo įstatymo nuostatų nenurodė, kokias apeliantei taikomas pareigas ji pažeidė. Ieškovė nurodytų aplinkybių neįrodė. Teismas tinkamai savo sprendimu nemotyvavo apeliantės neteisėtų veiksmų ir ji negali būti laikoma atsakinga už kitų asmenų neteisėtus veiksmus.
48. Pažymi, kad vadovavosi skundžiamų dokumentų priėmimo metu galiojusiomis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Ginčijamų dokumentų išdavimo metu valstybės registruose nebuvo teisiškai reikšmingų duomenų, kad visam žemės sklypui yra taikoma specialioji naudojimo sąlyga — geomorfologiniai draustiniai - todėl apeliantė, įvertinusi pateiktus dokumentus ir įsitikinusi, jog statiniai nėra statomi toje žemės sklypo dalyje, kuri patenka į draustinio ribas, ne tik neatsirado pagrindas neišduoti statybos leidimo, bet apeliantė net ir negalėjo elgtis kitaip. Taip pat byloje nėra dokumentų, jog apeliantė, tikrindama projektą, iš kitų šaltinių galėjo žinoti ar žinojo, kad visas ginčo sklypas patenka į saugomą teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
49. Teismas nepagrįstai nurodo, kad būtent apeliantės veiksmai tiesiogiai sąlygojo neteisėtos statybos pasekmes, nors viršininko administracijos sprendimais žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyta, kad tik dalis žemės sklypo patenka į draustinį, o pareiga tikrinti teritorijų planavimo dokumentų atitikimą saugomų teritorijų teisės aktams tenka Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir/ar ieškovei, todėl teismas netinkamai paskirstė atsakomybės laipsnį pagal CK 6.271 straipsnį, o apeliantė neturi būti laikoma atsakinga už kitų valstybės institucijų neteisėtus veiksmus.
50. Byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad, išduodant statybos leidimą, žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre buvo aiškiai numatyta, kad tik dalis žemės sklypo patenka į Medžiakalnio geomorfologinį draustinį, o žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo nuginčyti teisės aktų numatyta tvarka ar pripažinti neteisėtai, todėl buvo laikomi teisėtais. Šie duomenys tik 2015 metais buvo patikslinti, t. y. iki 2015 metų nebuvo jokio pagrindo jais abejoti ar buvo nustatytos aplinkybės, kad jie yra ginčijami. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus.
51. Pažymi, kad neteisingi žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro įrašai atsirado dėl viršininko administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kadangi viršininko administracija 2006 metais priėmė Įsakymą, kurio teisėtumas turėjo būti prieš tai patikrintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir ieškovės. Apeliantė neturi kompetencijos, pareigos ar teisės vertinti, ar už saugomų teritorijų apsaugą atsakingos institucijos sprendimai atitinka jai taikomus teisės aktus. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas dalyvavo statybos leidimo išdavimo, ūkininko sodybos parinkimo procedūrose ir abu kartus užtikrino, kad šie dokumentai atitinka saugomoms teritorijoms keliamus reikalavimus. Atsakovė tik remiasi institucijų kompetencija.
52. Be to, byloje liko neįrodyta objektyviais duomenimis, kodėl apeliantės atsakomybės laipsnis yra 50 procentų. Vien priimtų aktų kiekis negali būti pagrindas taikyti didesnę atsakomybę. Mano, kad būtent Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas, kuriame buvo pateikti neteisingi duomenys, lėmė ginčo situacijos susidarymą. Teismas visiškai nevertino 2006 metais kadastrinius matavimus parengusios UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės, nebuvo vertinama ir UAB „Novaforma“ atsakomybės laipsnis, nes ji būtent rengė ūkininko sodybos vietos schemą. Teismas nevertino aplinkybės, kad pati ieškovė netinkamai vykdė jai suteiktas pareigas.
Atsiliepimas
53. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas sprendime išanalizavo saugomų teritorijų teisinį reglamentavimą, statybos padarinių šalinimo jose teisinį reguliavimą, tinkamai pasisakė dėl už neteisėtą statybą kaltų asmenų ir jų atsakomybės laipsnio, todėl sprendimas yra pagrįstas išsamiais vertinimais.
54. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė VĮ „Registrų centras“ prašo skundus nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ji nėra kompetentinga spręsti klausimų, susijusių su statinių statybos teisėtumu ir tai patvirtinančių dokumentų išdavimu bei tvirtinimu.
55. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-01-23 sprendimą dalyje dėl inspekcijos atžvilgiu pareikštų reikalavimų palikti nepakeistą; dėl M. N., G. N., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareikštų apeliacinių skundų spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir teismų praktiką. Nurodo, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, todėl sprendimo nepagrįstumas ar neteisėtumas negali būti grindžiamas tik tuo, jog teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos interpretuoja apeliantai.
Žemesnės instancijos teismas
56. Nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento argumentu, jog teismas nepagrįstai išeliminavo iš kaltų asmenų rato Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija ne tik, kad nedalyvavo statybos leidimo (kaip ir akto bei sąvado) išdavimo procese, bet, išduodama pažymas, net neatliko jokių neteisėtų ar teisei prieštaraujančių veiksmų, todėl pagrįstai teismo sprendimu buvo pripažinta, kad Inspekcija nelaikytina kalta ir atsakinga už statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimą. Teismo pagrįstai pripažinta, jog pažymos yra išvestiniai administraciniai aktai, sąlygoti neteisėtai pripažinto statybos leidimo ir jo pagrindu vykdytų statybos darbų. Pažymomis konstatuota, kad statiniai yra statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, jomis negali būti vertinamas vykdytos (vykdomos) statybos ir/ ar statybos leidimo išdavimo teisėtumas.
Atsiliepimas
57. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovai M. N. ir G. N. prašo tenkinti apeliantų apeliacinius skundus, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus. Nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo tikslai fiziškai jau nėra pasiekiami - ginčo sklype saugomi objektai sunaikinti negrįžtamai ir tai įvyko ne dėl G. ir M. N. kaltės. Teismas savo sprendimu riboja nuosavybės teisę, gindamas nebeegzistuojančius viešuosius interesus (sunaikintas saugomas vertybes). Todėl griovimas neatitinka proporcingumo principą. G. ir M. N., sutikdami su apeliacinių skundų motyvais, kad kaltė dėl statybos draustinio teritorijoje didžia dalimi tenka pačiai ieškovei, nepasisako dėl apeliacinių skundų motyvų, kiek tai liečia valstybės institucijų kaltės laipsnį dėl atliktos nelegalios statybos atsiradimo ir padarinių šalinimo, nes ieškinys šioje byloje turėtų būti atmestas jau aptartais motyvais.
58. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pateiktus apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad palaiko argumentą, kad ieškovė nevykdė jai priskirtų funkcijų saugomų teritorijų kontrolės srityje. Sutinka dėl skundžiamo teismo sprendimo neatitikimo proporcingumo principui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, net ir pripažinęs kad ginčijami administraciniai aktai priimti neteisėtai, turėjo pagrindą netaikyti savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonės - statinių nugriovimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atkurti draustinio saugotinų savybių nėra galimybės ir atmetė ieškovės reikalavimą atkurti į pirminę padėtį žemės sklypo reljefą, taigi statinių nugriovimas nepasieks jokių viešąjį interesą atitinkančių tikslų, t. y. draustinio saugotinų savybių atkūrimo. Teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pagrįstai nurodoma, kad teismas nepagrįstai nevertino 2006 metais kadastrinius matavimus parengusios UAB (duomenys neskelbtini) ir ūkininko sodybos vietos nustatymo schemą parengusios UAB „Novaforma“ atsakomybės. Nurodo, kad M. N. ir G. N. apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad schema laikytina specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu.
59. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikos Vyriausybė), atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Medžiakalnio draustinio riba nekito, ji išlieka nepakitusi ir šiuo metu. Teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti teisės aktai, kuriais įsteigtas Medžiakalnio draustinis bei patvirtintos jo ribos, nustatė Medžiakalnio draustinį sudarančios teritorijos, kaip saugotinos, statusą, ir sudarė pagrindą taikyti teisės aktuose numatytus apribojimus veiklai šioje teritorijoje. Teismas nustatęs, jog ginčijami sprendimai išduoti pažeidžiant saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, konstatavo ginčijamų dokumentų neteisėtumą bei pagrįstai įpareigojo pašalinti tokios statybos padarinius.
60. Nurodo, kad atsakovai M. ir G. N. nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas priėmė neįmanomą įvykdyti sprendimą - atstatyti statybvietę į buvusią padėtį, kadangi teismas tokio įpareigojimo nenustatė. Priešingai, teismas netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovus atkurti į pirminę padėtį žemės sklypo reljefą. Teismas motyvuotai nurodė, kokius ir kodėl asmenis laiko kaltais nagrinėjamoje byloje, taip pat nurodė, kieno lėšomis ir kokiomis dalimis turi būti pašalinti statybų padariniai. Teismas motyvuotai įvertino ieškovės veiksmus, taip pat sprendė dėl jos kaltės nebuvimo.
Žemesnės instancijos teismas
61. Panevėžio apygardos teismui atsakovai M. N. ir G. N. 2022-05-04 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija, įvertinusi įvykdytos statybos padarinius saugomai teritorijai, 2017-02-02 protokolu Nr. V5-1 padarė išvadą, kad ginčo žemės sklype dėl atliktų statybos darbų charakteringi geomorfologiniai žemės klodai (saugomas objektas) yra sunaikinti neatstatomai, todėl rekomendavo keisti geomorfologinio draustinio ribas, išbraukiant ginčo žemės sklypą iš geomorfologinio draustinio teritorijos, konstatuodama, kad tuo draustinio reikšmė ir vertė nesumažės. Ginčo teritorijoje (atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,5821 ha) atsakovų yra pastatytas tik gyvenamasis namas (statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti ir ūkiniam pastatui statyti). Specialistų komisija konstatavo, jog neegzistuojant bendrajam visuomenės interesui, kadangi viešojo intereso - draustinio saugomos vertybės nebeliko ginčo žemės sklype draustinio statuso išsaugojimas neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo uždavinių. Vyriausybės kanceliarijos ekonomikos politikos grupės, ministrės pirmininkės patarėjo 2022-04-25 pažymoje Nr. NV-1082 „Dėl Lietuvos Respublikos 2014-10-22 nutarimo Nr. 1146 „Dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano patvirtinimo“ pakeitimo projekto“ konstatuota, kad gyvenamasis namas jau pastatytas, draustinyje esanti kalva iš dalies nukasta, šiai teritorijai padarytas neatstatoma žala; vykdant statybas, žemės sklype labai stipriai pažeisti draustinio gamtiniai elementai, reljefo forma; sumažinus draustinio teritoriją, draustinio reikšmė ir vertė iš esmės nesumažės, nebus esminio neigiamo poveikio saugomoms vertybėms. Tačiau, turint tinkamai parengtus draustinio ribų planavimą leidžiančius dokumentus, Vyriausybės nutarimo projektas grąžinamas rengėjui įvertinti galimybę teikti alternatyvų sprendimą Vyriausybei. Vyriausybė nevertino jau nustatytų faktinių aplinkybių ir kompetentingos komisijos išvadų, tokiu būdu nesiekė pašalinti dėl valstybės institucijų nerūpestingumo atsiradusius padarinius, taip dar labiau apsunkindamas atsakovų šeimos su nepilnamečiais vaikais situaciją: patiriami vis didesni šeimos nuostoliai ir dvasinis skausmas.
Atsiliepimas
62. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022-05-04 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir konstatuoti, kad byloje egzistuoja faktinės ir teisinės galimybės statinio įteisinimui, nustatyti terminą būtiniems įteisinimo veiksmams atlikti; nustatyti, kad atsakovė nėra atsakingas už statybos padarinių šalinimą. Nurodė, jog, nepaisant administracinių aktų, įskaitant statybos leidimo panaikinimo, egzistuoja galimybė statinį įteisinti patikslinus Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas. To konstatavimo teismo sprendimu ir laukia viešojo administravimo subjektai, nes būtent teismai turi priimti teisingą sprendimą. Pažymi, kad kasacinis teismas nutartyje atkreipė dėmesį į alternatyvių teismo sprendimų priėmimo galimybes, sprendžiant klausimą dėl statybos padarinių šalinimo. Alternatyvus teismo sprendimas yra galimas, kasacinis teismas, nustatęs atliekamas draustinio ribų tikslinimo procedūras, įžvelgė galimybę įteisinti ginčo statinius. Vertinant dėl galimybės tęsti įteisinimo procedūras svarbu įvertinti ir atliktomis statybomis daromą/padarytą žalą/įtaką ar neigiamą poveikį draustiniui. Vertinant Vyriausybės poziciją, akivaizdu, kad prieštaravimų pakeisti draustinio ribas, suteikiant galimybę įteisinti ginčo statinius, nėra. Byloje nėra įrodymų, kad sklype esantis pastatas daro neigiamą įtaką draustinio vertingosioms savybės, ar kitaip jį menkina. Priešingai, byloje dalyvaujančių institucijų veiksmai (draustinio ribų pakeitimo iniciavimas, derybos dėl taikos sutarties, nutarimo projekto rengimas), patvirtina, kad egzistuoja visos prielaidos atliktų statybų įteisinimui. Neigiamo poveikio draustiniui ar jo vertingosioms savybėms byloje nenustatyta. Nepaisant to, kad statybos leidimas buvo panaikintas, saugomos teritorijos vertė labiau užtikrinta nebus. Esant neišnaudotoms statinių įteisinimo galimybėms, įpareigojimas nugriauti statinius būtų neproporcinga priemonė. Teismui suteikus galimybę statinį įteisinti, atsirastų teisiškai realizuojama galimybė valstybės institucijoms patikslinti draustinio ribą. Tokiu būdu atsakovai turėtų teisę, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Proporcinga padarinių pašalinimo priemonė būtų galimybė leisti atsakovams per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą įteisinti statinius, o šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus – statinius nugriauti.
63. Nesutinka, kad atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmai tiesiogiai sąlygojo neteisėtos statybos pasekmes, taip pat netinkamai parinktas jos atsakomybės laipsnis. Nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi nebuvo paneigta aplinkybė, kad ji teisėtai vadovavosi viešais žemės sklypo Nekilnojamojo registro duomenimis ir preziumavo šių duomenų teisingumą. Būtent Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyta, kad tik dalis sklypo patenka į draustinį, o pareiga tikrinti teritorijų planavimo dokumentų atitikimą saugomų teritorijų teisės aktams tenka Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Klaidingos draustinio ribos buvo įregistruotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo pagrindu. Pagal tuo metu galiojusį reguliavimą, įsakymas turėjo būti suderintas Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos regioniniu departamentu ir ieškove. Atsakovė šiame procese nedalyvavo, neturėjo kompetencijos, pareigos ar teisės vertinti, ar už saugomų teritorijų apsaugą atsakingos institucijos sprendimai atitinka jai taikomus teisės aktus. Atsakovė atliko visus numatytus veiksmus, ir įsitikino, kad iš viešai prieinamų duomenų, pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“, kliūčių statybos leidimo išdavimui nėra, įsitikino, kad nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes žemės sklype. Atsakovė neturėjo kompetencijos tikrinti kitų institucijų veiksmų teisėtumo. Nepaisant to, kad statybos leidimas buvo panaikintas, tai nėra neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė, atsakovė neturi prisiimti atsakomybės dėl kitų institucijų atliktų veiksmų nepagrįstumo ir/ar neteisėtumo. Atsakovė tik remiasi kitų institucijų kompetencija, priimant sprendimus patikrina, ar neegzistuoja juridinių faktų, kurie ribotų statybų galimybes. Nagrinėjamu atveju, tokių juridinių faktų nustatyta nebuvo. Jeigu teismas laikytų, kad atsakovė privalėjo atlikti veiksmus ir įsitikinti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti teisėti ir teisingi duomenys, jos atsakomybės laipsnis turėtų būti minimalus. Inspekcija net du kartus tikrino statinio atitiktį teisės aktų reikalavimams ir išdavė pažymas apie nebaigtą statybą, taigi ji buvo ne tik įteisinusi atliekamus statybos darbus, tačiau ir sukėlusi teisėtą lūkestį, tiek statytojams, tiek ir atsakovei, kad statybos leidimas išduotas teisės aktų nustatyta tvarka, ir kad pagrindo abejoti jo teisėtumu nėra. Inspekcija savo veiksmais prisidėjo prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir jos atsakomybės laipsnis turėtų būti mažiausiai 60 procentų, nes būtent tokį statybos baigtumą patvirtino ir leido jį registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai prie statybos padarinių šalinimo, likusioje 40 procentų dalimi turėtų prisidėti ir Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamentas bei Vilniaus apskrities viršininko administracija (jos teisių perėmėja), bei NŽT.
64. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika (Vyriausybė), atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 2022-05-04 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Aplinkos ministerija teikė Vyriausybei nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 1146 „Dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. 2022 m. balandžio 25 d. gauta Vyriausybės kanceliarijos pažyma, kuria remiantis nutarimo projektas grąžintas rengėjams tobulinti, „<...> įvertinant Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadoje pateiktą likusią aktualią pastabą bei įvertinant kitas galimas alternatyvas, t. y. įvertinti, ar esamoje situacijoje poveikis yra mažareikšmis, ar ne – kartu paliekant tai įvertinti ir teismui. Jei vis tiktai išnagrinėjęs bylą teismas nelaikytų, kad pažeidimai ir (ar) poveikis yra mažareikšmiai, įvertinti galimybę teikti alternatyvų sprendimą Vyriausybei <...>“. Aplinkos ministerija šiuo metu vertina Vyriausybės kanceliarijos pažymoje pateiktus siūlymus dėl nutarimo projekto tobulinimo. Teigia, kad atsakovams kreipusis į Aplinkos ministeriją dėl draustinio ribų keitimo su prašymu išimti jiems priklausantį žemės sklypą iš draustinio teritorijos, šis klausimas nagrinėtas Aplinkos ministerijos sudarytoje komisijoje, kuri draustinio ribos pakeitimams pritarė ir pateikė aplinkos ministrui rekomendaciją keisti draustinio ribas. Vertinta, kad draustinio ribose esančiame žemės sklype fliuvioglacialinės kilmės unikalioms ir tipiškoms reljefo formoms (saugomoms vertybėms) padarytas nepataisomas mechaninis poveikis, konservacinės apsaugos prioriteto (draustinio) režimo taikymas nebeatitinka draustinio steigimo tikslų. Ginčo žemės sklype neteisėtomis statybomis padarytas nepataisomas mechaninis poveikis lėmė, kad sklype esančioje draustinio dalyje nėra išlikusių geomorfologinių vertybių ir sklypas nebeatitinka draustiniams steigti taikomų kriterijų. Todėl yra pakankamas pagrindas sklype susidariusią situaciją vertinti kaip neturinčią tolesnio poveikio draustinyje esančių geomorfologinių vertybių išsaugojimo perspektyvoms. Pažymi, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
Šalies argumentai
65. Ieškovė 2022-05-12 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2022 m. balandžio 25 d. pažymos turinio matyti, kad nuo 2018 m. vykdytos draustinio keitimo procedūros išdavoje, nėra priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribos pakeitimo. Valstybiniame draustinyje, įskaitant ir Medžiakalnio draustinį, galima tik tokia statinių statyba, kuri atitinka įstatymų nuostatas, nors šioje situacijoje yra susidariusi situacija, kaip nurodo ir Aplinkos ministerija „laikytina, kad ginčo žemės sklype neteisėtomis statybomis padarytas nepataisomas mechaninis poveikis lėmė, kad ginčo žemės sklype esančioje draustinio dalyje nėra išlikusių geomorfologinių vertybių ir ginčo žemės sklypas nebeatitinka draustiniams steigti taikomų kriterijų. Dėl šių priežasčių manome, kad yra pakankamas pagrindas ginčo žemės sklype susidariusią situaciją vertinti kaip neturinčią tolesnio poveikio draustinyje esančių geomorfologinių vertybių išsaugojimo perspektyvoms“. Pažymi, kad per 2016 m. – 2022 m. laikotarpį buvo atlikta daug procedūrinių veiksmų, kad būtų galima ginčą išspręsti sudarant taikos sutartį.
Atsiliepimas
66. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022-05-12 pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri yra atsakinga už saugomų teritorijų apsaugą, patvirtino, kad susidariusi situacija vertintina kaip neturinti poveikio draustinio perspektyvoms išsaugoti, ji pripažino, kad egzistuoja visos teisėtos galimybės draustinio ribų tikslinimui ir statybų įteisinimui, jeigu teismas tai konstatuos savo sprendimu. Gyvenamasis namas laikytinas konvencine nuosavybe – jis buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, valstybės institucijoms atlikus privalomus atlikti veiksmus – išdavus pažymas apie nebaigtą statybą, tokiu būdu patikrinus statybos proceso teisėtumą. Objektas buvo pastatytas teisėtai – turint išduotą statybos leidimą, apie jo egzistavimą valstybė žinojo ne vienerius metus, bet jokių veiksmų dėl to nesiėmė, toleravo vykdomas statybas, derino statybos projektą. Įpareigojimas nugriauti objektą nebūtų pateisinamas teisėto tikslo ir būtinumu demokratinėje valstybėje principo pagrindu, Aplinkos ministerijai konstatavus, kad egzistuoja visos teisinės galimybės įteisinti ginčo statinį, bet koks priešingas veikimas nebūtų pateisinamas ir reikštų asmenų Konvencijos saugomų interesų pažeidimu. Įpareigojimas nugriauti statinį būtų pernelyg didelė našta statytojams, fiziniams asmenims, kurie statybas vykdė turėdami tam teisinį pagrindą – statybos leidimą. Susiklosčiusi situacija yra valstybės veiksmų pasekmė – neįregistravus draustinio ribų, buvo išduotas statybos leidimas, kuris vėliau panaikintas, o dabar siekiama nugriauti fizinių asmenų nuosavybę – gyvenamąjį namą. Nurodo 2015-12-12 Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo paliktas galioti prokurorės nutarimas dėl statybų Kamšos draustinyje teisėtumo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. Teigia, jog asmenys neturėjo pagrindo manyti, jog administraciniai aktai yra neteisėti, taip pat nėra duomenų, kad jie patys veikė neteisėtai, teikdami viešojo administravimo subjektams neteisingą ar neišsamią informaciją, siekdami, kad ginčijami aktai būtų priimti. esant byloje patvirtinimui, kad teritorijoje, kurioje atliktos statybos nėra saugotinų vertybių ir yra galimas draustinio ribų tikslinimas, akivaizdu, kad pirmenybė turėtų būti teikiama tinkamam teisėtų lūkesčių įgyvendinimui – teisės įteisinti atliktas statybas suteikimui.
68. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika (Vyriausybė), atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 2022-05-13 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodo, jog ne tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovų, bet ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmai lėmė neteisėtos statybos padarinius. Vilniaus rajono savivaldybės administracija skirtinguose etapuose, susijusiuose su statybos leidimo išdavimu, priėmė ne vieną neteisėtą sprendimą, sąlygojusį teisę pradėti statybos darbus. Nesutinka su savivaldybės argumentais, kad ji neturėjo pareigos išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrinti, kokie ribojimai pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus taikomi ginčo žemės sklypui, tokią pareigą tikrinti visus statinio projektus savivaldybei nustato STR „Statybą leidžiantys dokumentai“. Reglamento 9 priedas numatė, kad savivaldybių administracijos tikrina, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus, taip pat, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti teisės aktai, kuriais įsteigtas Medžiakalnio draustinis bei patvirtintos jo ribos, nustatė Medžiakalnio draustinį sudarančios teritorijos, kaip saugotinos, statusą, ir sudarė pagrindą taikyti teisės aktuose numatytus apribojimus veiklai šioje teritorijoje. Aplinkybė, jog žemės sklypui nebuvo nurodyti jam taikomi apribojimai Nekilnojamojo turto registre nesudaro pagrindo vertinti išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtu. Savivaldybės vaidmuo išduodant statybą leidžiantį dokumentą nėra formalus ir jos sprendimai turi būti grįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis (Viešojo administravimo įstatymo, redakcijos, galiojusios nuo 2011-05-01 iki 2013-06-01, 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies nuostatas bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. (Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalis). Savivaldybei kyla atsakomybė už neteisėtų aktų priėmimą, įskaitant ir tokių aktų panaikinimo pasekmes.
Atsiliepimas
69. Atsakovai M. N. ir G. N. 2022-05-16 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pati Aplinkos ministerija teigia, kad „yra pakankamas pagrindas ginčo žemės sklype susidariusią situaciją vertinti kaip neturinčią tolesnio poveikio draustinyje esančių geomorfologinių vertybių išsaugojimo perspektyvoms“. Pakeitus Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas statybos ginčo teritorijoje taps galimos, o apie statybomis padaryto poveikio saugomai vertybei jau pasisakė Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija, (specialistų komisija), įvertinusi įvykdytos statybos padarinius saugomai teritorijai, 2017-02-02 protokolu Nr. V5-1: ginčo žemės sklype dėl atliktų statybos darbų charakteringi geomorfologiniai žemės klodai (saugomas objektas) yra sunaikinti neatstatomai. Todėl rekomendavo keisti geomorfologinio draustinio ribas, išbraukiant ginčo žemės sklypą iš geomorfologinio draustinio teritorijos, konstatuodama, kad tuo draustinio reikšmė ir vertė nesumažės. T.y. specialistai pasisakė apie galimumą keisti geomorfologinio draustinio ribas, ir kad toks ribų keitimas nepadarys esminės įtakos draustinio vertei. Kartu pastebėtina, kad draustinio ribų keitimo galimybės yra ypač reikšmingos atliktų statybos darbų rezultato įteisinimo aspektu. Aplinkos ministerija atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kurios kompetencijai priskirtas Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų koregavimo klausimas. Ministerija pasisakė, kad ginčo pastato griovimas būtų kraštutinė priemonė, kas liudija apie draustinio ribų koregavimo galimumą, ir, nagrinėjamu atveju, būtinumą. Nei vienas iš proceso dalyvių nenurodė absoliutaus draustinio ribų pakeitimo negalimumo pagrindo, priešingai, keisti draustinio ribas pagrindas yra (ginčo vietoje nebeliko saugomos vertybės, o jos atstatymas yra negalimas), pakeitus draustinio ribas saugomos vertybės (draustinio) vertė nesumažės, ir taps galimu savavališkais tapusių statybos darbų rezultatų įteisinimas. Būtent toks teismo sprendimas atitiks aktualią teismų (įskaitant Konstitucinio teismo doktriną ir EŽTT) praktiką. Sprendimas griauti pastatą būtų neproporcingas teismų praktikos aspektu, prieštarautų tokio sprendimo tikslams. Komisija padarė išvadą, kad saugoma vertybė (vertingi žemės klodai) statybų vietoje yra neatstatomai sunaikinta. Teismo sprendimas įvykdytinas tik dalyje pastatą nugriauti, ir neįvykdytinas dalyje statybvietę atstatyti į buvusią padėti (buvę vertingi klodai sunaikinti neatstatomai). Pastato griovimas neturint galimybės atstatyti vertybę į buvusią padėtį yra neproporcingas ir betikslis. Nuo statybą leidžiančių išdavimo iki jų panaikinimo praėjo 10 metų. Valstybės institucijos nesiėmė veiksmų statybos darbų stebėsenai ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimui, todėl atsakovai pagrįstai turėjo lūkesčius dėl išduotų dokumentų tinkamumo ir savo veiksmų teisėtumo. Be to, ir šios civilinės bylos eiga (komisijos išvados, viešojo administravimo aktai dėl draustinio ribų pakeitimo, taikos derybos) sudaro pagrindą šioje civilinėje byloje priimti ir teisėtą, ir teisingą sprendimą leisti pastatą įteisinti.
70. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2022-05-17 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsižvelgus į pateiktas išvadas, jog „Medžiakalnio draustinio ribose esančiame žemės sklype fliuvioglacialinės kilmės unikalioms ir tipiškoms reljefo formoms (saugomoms vertybėms) padarytas nepataisomas mechaninis poveikis, todėl tolesnis konservacinės apsaugos prioriteto režimo taikymas neatitinka draustinio steigimo tikslų“, byloje yra galimybė įteisinti statinius. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos netyrė aplinkybių dėl statybos galimumo ir teisėtumo, nors yra statybos priežiūrą vykdanti institucija, gavusi ieškovės persiųstą skundą turėjo visas realias galimybes spręsti dėl šioje byloje ginčijamo išduoto statybos leidimo teisėtumo, nesiėmė jokių priemonių, todėl turi prisiimti atsakomybę už tokį netinkamą funkcijų vykdymą. Mano, kad Vilniaus RAAD teisingai vadovavosi tuo metu veikiančiais įstatymais ir galiojančiais norminiais aktais, atstovas, dalyvaudamas parenkant vietą ūkininko sodybai, vadovavosi tokiais duomenimis, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Prašo sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – sudaryti galimybę įteisinti statinius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
71. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
72. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis atsakovai M. N. ir G. N. įpareigoti atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis (50 procentų), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis (30 procentų) bei Aplinkos apsaugos departamento lėšomis (20 procentų) pašalinti statybos, atliktos ginčo žemės sklype pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538 padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
73. Apeliantai M. N., G. N. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
74. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija netenkina apeliantų prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi šalių pozicijos yra išdėstytos procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat šalys teikė paaiškinimus pirmosios instancijos teisme.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
75. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 41-45303 A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) vietoje turėtos 2,50 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 1,55 ha žemės sklypą žemės ūkio, esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimo 3 punkte nurodyta: taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) p. XXVII geomorfologiniai draustiniai (2 t. b. l. 77). 2002 m. gruodžio 5 d. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklype taikytos specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos XXXVII Geomorfologinis draustinis 1,55 ha, tai yra visam žemės sklypo plotui (2 t. b. l. 78). Į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribos buvo įkeltos 2005-10-13 (8 t. b. l. 49).
76. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 2.3-8533-41 „Dėl T. Ž. ir B. Ž. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ nustatė, kad atlikus žemės sklypo ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, žemės sklypas susideda iš dviejų sklypų: žemės sklypo Nr. 1, plotas 5 821 m2, bei žemės sklypo Nr. 2 plotas 9 679 m2. Šiame įsakyme Vilniaus apskrities viršininkas nurodė, kad naudojant žemės sklypą Nr. 1 privalu laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXVII (saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje) ir XXXVII (geomorfologiniai draustiniai) punktų reikalavimų, žemės sklype Nr. 2 laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXXVII (geomorfologiniai draustiniai) punktų reikalavimų. Taip pat nurodė kreiptis į VĮ Regitrų centrą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo (2 t. b. l. 7-8). Kasacinis teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypui taikytinų specialiųjų sąlygų plotas buvo neteisingai nurodytas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų, tikrinant kadastrinių matavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, kai specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga pradėta taikyti ne visam žemės sklypui (ne dėl ieškovės kaltės).
77. Ieškovė 2015 m. vasario 5 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama pakoreguoti Nekilnojamo turto registre įregistruotą Žemės sklypo plotą 9 punkte nurodant, kad žemės sklypo plotas geomorfologiniame draustinyje yra 0,5821 ha (I t. b.l. 23). Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48SK-2097-(14.48.111) buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkės S. V. 2015 m. balandžio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuriuose Žemės sklypui taikomos specialios naudojimo sąlygų XXXVII Geomorfologiniai draustiniai plotas nurodytas 0,5821 ha, tai yra visam žemės sklypo plotui (2 t. b.l. 181).
78. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisija Ūkininko sodybos vietos parinkimo 2006 m. lapkričio 3 d. aktu pritarė ūkininko sodybos vietai pagal UAB „Novaforma“ 2006 m. parengtą ūkininko sodybos nustatymo schemą (I t. b.l. 28-30).
79. Atsakovai M. N. ir G. N. 2009 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise 0,5821 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,9679 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (I t. b.l. 125-131). Atsakovai 2009 m. lapkričio 17 d. aktu taip pat perėmė Sodybos projektinę dokumentaciją (I t. .b.l.133), jie 2010 m. sausio 26 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybei dėl projektavimo sąlygų išdavimo (I t. b.l. 108-109).
80. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2010 m. kovo 2 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl projektavimo sąlygų sąvado, pažymėdamas, kad žemės sklypas yra geomorfologiniame draustinyje (I t. b.l. 134). 2010 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išvadoje VR-4.5-25 dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (projektavimo sąlygos) nurodė, kad sklypo dalyje, kuri patenka į geomorfologinio draustinio teritoriją, jokių statinių nenumatyti (II t. b.l. 59).
81. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2010 m. balandžio 8 d. išdavė atsakovams G. N. ir M. N. Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-269 ūkininko sodybai – vienbučiui gyvenamajam namui ir ūkinių pastatų naujai statybai (I t. b.l. 104-107). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. Specialiosiose projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. SA-269 nurodyta, kad statybos linija pagal 2006 m. lapkričio 3 d. patvirtintą Ūkininko sodybos vietos parinkimo aktą Nr. 313 (1 punktas), projektas turi atitikti statinio saugos, gaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus ir gauti atitinkamų institucijų išvadas, projektuojant atsižvelgti į specialiąsias naudojimo sąlygas – saugoti želdinius, augančius ne miško žemėje, geomorfologinius draustinius, techninį projektą derinti su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (10 punktas). 2011 m. spalio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statinių projekto sprendinių atitikties tikrinimo protokolu buvo pritarta K. J. parengtam statinio projektui (V t. b.l. 118 – 119).
82. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. spalio 27 d. išdavė leidimą Nr. 538 statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini) pagal K. J. parengtą projektą (I t. b.l. 31). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. PASS-00-120528-00325, 2012 m. spalio 16 d. pažyma Nr. PASS-00-121016-00801 konstatavo, kad statytojo M. N. statiniai yra statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (II t. b.l. 61, 177).
Žemesnės instancijos teismas
83. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. sausio 23 d. sprendimu panaikino 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538, 2010 m. balandžio 8 d. Nr. SA-269 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo 2006 m. lapkričio 3 d. aktą Nr. 313, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. spalio 16 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-121016-00801, 2012 m. gegužės 28 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120528-00325. Byloje nustatyta, kad visas žemės sklypas ginčijamų aktų priėmimo metu ir sprendimo priėmimo metu buvo Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritorijoje, todėl pažeistos imperatyvios Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos dėl statybų draudimo draustinyje. Šioje dalyje sprendimas yra įsiteisėjęs.
Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo
84. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad reikalinga išsiaiškinti aplinkybes dėl galimo Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų galimo pakeitimo, yra likę nepašalintų abejonių dėl galimybės kitomis, mažiau atsakovų M. N. ir G. N. teises varžančiomis, priemonėmis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, byloje. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose kelia klausimus dėl galimybės netaikyti kraštutinės priemonės – statinių nugriovimo.
85. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ ir Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ visas ginčo žemės sklypas šiuo metu patenka į Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritoriją. Nors Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu dėl kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos netikslios ginčo žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, jis negali būti prilyginamas administraciniam aktui, kuriuo nustatomos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos.
86. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. vasario 27 d. įsakymu nusprendė pritarti atsakovų M. N. ir G. N. pasiūlymui dėl draustinio ribų koregavimo, pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pradėti koregavimo procedūras. Šiame įsakyme nurodė, kad Medžiakalnio draustinio ribose esančiame žemės sklype fliuvioglacialinės kilmės unikalioms ir tipiškoms reljefo formoms (saugomoms vertybėms) padarytas nepataisomas mechaninis poveikis, todėl tolesnis konservacinės apsaugos prioriteto režimo taikymas neatitinka draustinio steigimo tikslų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-430 nutarta biudžeto lėšomis atlikti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1146, ir Medžiakalnio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. D1-1043, koregavimo procedūras. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymą, sustabdė draustinio ribų pakeitimo procedūras dėl to, kad patvirtinus projektą nebūtų paneigiamas galimas atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 27 d. išduoto statybos leidimo saugomoje teritorijoje neteisėtumas, projekto derinimo procedūros buvo atidėtos iki teisme bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.
87. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš naujo, buvo nustatyta, kad po įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, Aplinkos ministerija teikė Vyriausybei derinti Nutarimo projektą Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 1146 „Dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto, kuriuo pakeičiamas Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas ir jis išdėstomas nauja redakcija. Tačiau LR Vyriausybės kanceliarijos ekonomikos politikos grupės, ministrės pirmininkės patarėjo pažymoje NV-1082, registruotoje 2022-04-25, pateikta dalykinio vertinimo išvada (pažymos 7 p.), kuria siūlytina nutarimo projektą grąžinti rengėjams tobulinti, įvertinant Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadoje pateiktą likusią aktualią pastabą bei įvertinant kitas galimas alternatyvas, t. y. įvertinti, ar esamoje situacijoje poveikis yra mažareikšmis, ar ne – kartu paliekant tai įvertinti ir teismui. Jei vis tiktai išnagrinėjęs bylą teismas nelaikytų, kad pažeidimai ir (ar) poveikis yra mažareikšmiai, įvertinti galimybę teikti alternatyvų sprendimą Vyriausybei. Pastebėtina, kad nutarimo projektui Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė 2022 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. NV-785 nurodė, kad „<...> juridinės technikos pastabų nutarimo projektui neturi, tačiau išlieka aktuali pastaba dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų keitimo priežasčių ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei galimų kitų panašių atvejų“ (pažymos 5 p.). Taigi, Vyriausybė ateityje galimai svarstytų klausimą dėl draustinio ribų keitimo, bet tik po to, kai teismas įvertins pažeidimų/poveikio mažareikšmiškumą. Iki šiol draustinio ribos yra nepakeistos ir tas klausimas galėtų būti sprendžiamas Vyriausybės tik po šios bylos baigties. Klausimas dėl draustinio ribų keitimo, vertinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
88. Kadangi draustinio ribos nėra keičiamos, laukiama teismo išvadų, o tokio pobūdžio statyba draustinio teritorijoje pagal imperatyvias teisės normas (minėta aplinkybė byloje neginčijama, dėl to išsamiai pasisakyta prieš tai bylą nagrinėjusių teismų) negalima, nėra pagrindo svarstyti dėl to, kad Aplinkos ministerijos komisijoje buvo pritarta draustinio ribos pakeitimams, įvertinus, kad draustinio ribose esančiame žemės sklype fliuvioglacialinės kilmės unikalioms ir tipiškoms reljefo formoms (saugomoms vertybėms) padarytas nepataisomas mechaninis poveikis, konservacinės apsaugos prioriteto (draustinio) režimo taikymas nebeatitinka draustinio steigimo tikslų. Šioje byloje nėra sprendžiama klausimas dėl draustinio ribų keitimo tikslingumo, kadangi tai yra kitų institucijų, taip pat ir Vyriausybės, kompetencija. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad minėtos komisijos buvo konstatuota, jog būtent ginčo žemės sklype neteisėtomis statybomis (ne kažkokių kitų priežasčių) padarytas nepataisomas mechaninis poveikis lėmė, kad sklype esančioje draustinio dalyje nėra išlikusių geomorfologinių vertybių ir sklypas nebeatitinka draustiniams steigti taikomų kriterijų. Tuo pagrindu gali kilti ir žalos gamtai atlyginimo klausimai.
89. Pažymėtina, kad ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiama užtikrinti Medžiakalnio geomorfologinio draustinio, t. y. saugotinos teritorijos, kuriai nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad neteisėta statyba iš esmės jau yra pakenkta saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms), negali būti pakankama priežastimi spręsti, kad tolimesnė draustinio dalies apsauga yra betikslė, bei ignoruoti imperatyvaus įstatyminio reglamentavimo dėl veiklos ribojimų draustiniuose.
90. Nors trečiasis asmuo Lietuvos Respublika (Vyriausybė), atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 2022-05-04 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog pagal pateiktas išvadas galimai yra pagrindas sklype susidariusią situaciją vertinti kaip neturinčią tolesnio poveikio draustinyje esančių geomorfologinių vertybių išsaugojimo perspektyvoms, tačiau būtent trečiasis asmuo šiuo metu nenustatė pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo draustinio ribas pakeisti, kas gal būtų galėję sudaryti sąlygas ginčo statinio išsaugojimui.
91. Kadangi ginčijamų aktų priėmimo, statybos vykdymo metu visas atsakovams priklausantis žemės sklypas pateko į Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritoriją, todėl sprendžiant dėl statybų jame galimumo turėjo būti įvertintos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybos galimumą tokioje teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje teismų jau buvo konstatuota, kad ginčo statyba nėra buvusios sodybos atstatymas ir ji neatitinka Medžiakalnio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto 2014-12-18 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1043, sprendinių, pagal kuriuos ginčo teritorijoje tokia statyba nėra numatyta.
92. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype statybos nėra galimos ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, Saugomų teritorijų įstatymas nenumato prielaidų statyti naujus statinius žemės sklype, todėl statybos leidimas naujo statinio statybai negalėtų būti išduotas. Byloje nenustatyta, kad ir šiuo metu būtų galimas statybos įteisinimas, taip pat klausimą dėl draustinio ribų pakeitimo atsisakoma spręsti, iki kol nebus išnagrinėta ši byla. Statyba šiuo bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
93. Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnyje nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių. Šio straipsnio 3 dalyje tik nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 33 straipsnis.
94. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad kai teismas panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu gali priimti vieną iš sprendimų dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo: i) įpareigoti statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; ii) įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; iii) leisti asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; iv) įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. Taigi, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktų nuostatos aiškiai nurodo, kad, sprendžiant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą įteisinimo klausimus, turi būti patikrinta, ar statyba neprieštarauja, inter alia, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimų statinio statybos veiklos vykdymo procese pažeidimas kartu reiškia ir statybos reikalavimų pažeidimą.
95. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog draudimas atsakovams priklausančiame žemės sklype vykdyti statybos darbus yra įtvirtintas imperatyviuose aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimuose ir minėta aplinkybė nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių.
96. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė kraštutinę neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonę – statinių nugriovimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenumatė atsakovams įpareigojimo atstatyti statybvietę į buvusią padėtį, priešingai, nurodė, kad pagal Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 patvirtintą Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą teisė spręsti dėl atkūrimo priemonių taikymo suteikta Aplinkos apsaugos departamentui, o ne ieškovei.
97. Pasisakant dėl taikomos neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės proporcingumo teisėjų kolegija atsižvelgia į aktualius Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai yra nurodęs, kokią praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas.
98. Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui bei atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Taigi, nustačius faktą, jog saugotinoje teritorijoje statybos nėra galimos, reikalavimas panaikinti dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kilusias pasekmes yra proporcingas, kadangi užtikrina visuomeniškai reikšmingą saugomų teritorijų apsaugą.
99. Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime pažymėta, kad pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, aiškinamą kartu su šios dalies 1, 2 punktais, teismas, priimdamas sprendimą dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, padarinių šalinimo, vadovaujasi inter alia specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, taip pat teisės aktais, įtvirtinančiais imperatyvius aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o tais atvejais, kai statinio (jo dalies) perstatymas ar pertvarkymas nėra galimas inter alia pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba tokia statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas privalo priimti sprendimą įpareigoti tokį statinį nugriauti arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, arba atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas. Vadinasi, pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus tam tikrais atvejais teismas, vadovaudamasis inter alia specialiojo planavimo dokumentų sprendiniais, negali priimti kitokio sprendimo, kaip tik įpareigoti statinį nugriauti ar išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) statinį (jo dalį).
100. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių apsauga, aiškinama Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių nuosavybės teisių apsaugą, visuomenės ir asmens interesų derinimą, teisėtumą ir teisingumą, kontekste, įpareigoja įstatymų leidėją numatyti teisinę atsakomybę už nustatytų apribojimų, draudimų nepaisymą, natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus; teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, tad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjui už nustatytų apribojimų, draudimų nepaisymą, natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus teisės aktuose nėra nustatyta pareiga atkurti tai, kas buvo sunaikinta, suniokota, nuskurdinta, nualinta, užteršta ar kitaip pažeista; tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais (2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
101. Vadinasi, teismas, spręsdamas dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padarinių šalinimo draustinio teritorijoje, pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą privalo vadovautis draustinio specialiuoju planavimo dokumentu, t. y. šiuo atveju, Medžiakalnio geomorfologinio draustinio tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. D1-1043, ir remtis šiame plane įtvirtintais teritorijų tvarkymo sprendiniais, kuriais nustatyta, kaip turi būti tvarkoma konkreti teritorija, kad nebūtų menkinamos vietovės vertingosios savybės ir daromas neigiamas poveikis vietovei. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo metu galiojančiame draustinio tvarkymo plane numatyta, kad draustinio teritorijoje naujas sodybas galima kurti, kai ne mažesniuose kaip 5 ha žemės ūkio paskirties sklypuose, kai šie sklypai patenka į specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonas (ŽAs), pažymėta, kad Saugomų teritorijų įstatyme numatytas draudimas vykdyti statybos darbus bei jo išimtys. Tačiau aplinkybė, kad teritorijoje tam tikrose vietose, esant tam tikroms sąlygoms atlikti statybos darbus yra leidžiama nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes statyba saugomose teritorijose yra galima įstatyme nurodytais atvejais, tačiau ginčo žemės sklypas jų neatitinka. Tais atvejais, kai statinio (jo dalies) statyba nėra galima pagal tvarkymo plane įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas būtent pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas privalo priimti sprendimą įpareigoti tokį statinį nugriauti, arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) statinį. Kadangi ginčijamų administracinių aktų išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nesuteikė atsakovams teisės vykdyti naujas statybas žemės sklype, todėl jie negalėjo turėti teisėtų lūkesčių realizuoti statytojo teises. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė kraštutinę neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonę. Ir šiuo metu statybos tame žemės sklype lieka draudžiamomis.
Dėl atsakingų už neteisėtą statybą asmenų ir jų kaltės
102. Sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo reikia nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. Pastebėtina, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nėra duomenų, kad atsakovai M. N. ar G. N. būtų atlikę neteisėtus veiksmus, įtakoję neteisėtų administracinių aktų priėmimą, taip pat, kad būtų nustatyta atsakovės VĮ „Registrų centras“ kaltė. Tačiau apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas, kad neteisėtus veiksmus galimai atliko ir pati ieškovė bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
103. Kasacinio teismo pažymėta, kad ieškovės veiksmai, gavus piliečio prašymą išsiaiškinti, ar atsakovams M. N. ir G. N. priklausančiame sklype vykdoma statyba yra teisėta, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai ar delsė kreiptis į teismą. Kasacinio teismo taip pat pripažinta, jog teismai pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypui taikytinų specialiųjų sąlygų plotas neteisingai nurodytas ne dėl ieškovės veiksmų ar pareigų vykdymo, kaip šiuo atveju įrodinėja atsakovai, o dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų tikrinant kadastrinių matavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, kai specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga pradėta taikyti ne visam žemės sklypui. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė 2005-10-13 nurodė Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribas Saugomų teritorijų valstybės kadastre, gavusi skundą bei patikrinusi, kad visas atsakovų žemės sklypas yra valstybės saugomojoje teritorijoje – draustinyje, ieškovė 2015 m. vasario 5 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrų tvarkytoją dėl Registro duomenų pakoregavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų, jog ieškovė taip pat yra atsakinga dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Taip pat, kasacinio teismo jau yra pasisakyta dėl galimybės taikyti civilinę atsakomybę kadastrinius matavimus atlikusiems asmenims, būtinybės į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuosius asmenis.
104. Vertinant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmus, pripažintina, kad jos išduotos 2012 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. PASS-00-120528-00325, 2012 m. spalio 16 d. pažyma Nr. PASS-00-121016-00801, kuriomis konstatuota, kad statiniai yra statomi be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (2 t. b.l. 61, 177), buvo tik išvestiniai administraciniai aktai, sąlygoti neteisėtai pripažinto statybos leidimo ir jo pagrindu vykdytų statybos darbų. Byloje nebuvo įrodyta, kad inspekcija turėjo pagrindą revizuoti bei tikrinti statybos leidimo teisėtumą, ji nedalyvavo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje. Todėl pagrįstai pripažinta, jog atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento padarinių šalinimo.
105. Apeliantai Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad institucijos teisėtai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ginčo žemės sklypą, kur buvo nurodoma, kad tik dalis žemės sklypo pateko į draustinio ribas, todėl negali būti laikomos atsakingomis dėl ginčijamų dokumentų išdavimo.
106. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė faktinė situacija, kai sklypui nustatytos ir Saugomų teritorijų kadastre įregistruotos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos (geomorfologiniai draustiniai) neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruotų šiam sklypui taikytinų specialiųjų naudojimo sąlygų. Saugomų teritorijų kadastre buvo nustatyta, kad visas atsakovams priklausantis žemės sklypas pateko į Medžiakalnio geomorfologinio draustinio teritoriją, po Vilniaus apskrities viršininko administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymo dėl kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo buvo nepagrįstai nustatyta, jog vienas žemės sklypas susideda iš dviejų sklypų, priėmimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo naudojimo apribojimas buvo nustatytas ne visam, bet tik daliai žemės sklypo ploto.
107. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 41-45303, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, 3 punkte nurodyta taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) p. XXVII geomorfologiniai draustiniai (2 t. b. l. 77). 2002 m. gruodžio 5 d. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklype taikytos specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos XXXVII Geomorfologinis draustinis 1,55 ha, tai yra visam žemės sklypo plotui (2 t. b. l. 78). Į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą Medžiakalnio geomorfologinio draustinio ribos buvo įkeltos 2005-10-13 (8 t. b. l. 49). Saugomų teritorijų valstybės kadastras, įsteigtas nuo 2002 m. balandžio 30 d., veikė nuo 2008 m. vasario 26 d., kuriame registruojamos saugomos teritorijos (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnis), tame tarpe draustinio ribos, analogiškos 1992 metais nustatytoms. Taigi, ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į saugomų teritorijų valstybės kadastrą ir duomenys apie jį galėjo būti gauti statybos leidimo išdavimo metu.
108. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, jog Statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 885 redakcija), 38 punkte nustatyta, kad: visi kadastro duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; kadastro duomenis duomenų gavėjams nuostatų nustatyta tvarka teikia kadastro tvarkymo įstaiga. Pagal šių nuostatų 2 punktą kadastro paskirtis – registruoti kadastro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti ir kadastro duomenų gavėjams teikti kadastro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus kadastro duomenų tvarkymo veiksmus. Vienas iš kadastro objektų yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai (Nuostatų 3.1 punktas). Todėl, tiek Nekilnojamojo turto registras, tiek Saugomų teritorijų kadastras laikytini viešais registrais, kurių duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik teiginys, kad institucijos vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ginčo žemės sklypą, kuriais tuo metu neturėjo pagrindo abejoti, nepaneigia jų pareigos domėtis kitų viešų registrų duomenimis, ypač įvertinus aplinkybę, kad kitai daliai žemės sklypo buvo taikomos specialiosios naudojimo sąlygos ir tai buvo pažymėta Nekilnojamojo turto registre.
51. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, jog, nors Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu dėl kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos netikslios ginčo žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, jis negali būti prilyginamas administraciniam aktui, kuriuo nustatomos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. Todėl veiklos apribojimų ginčo teritorijoje turėjo būti laikomasi, nepaisant to, ar į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta specialioji naudojimo sąlyga pagal Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXXVII (geomorfologiniai draustiniai) skyrių, ar ne. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra patvirtintos minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, veiklos apribojimai geomorfologiniuose draustiniuose išdėstyti XXXVII skyriuje. Taigi, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatytos teisės aktu, galioja patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – saugomos teritorijos (draustinio) planą. Veiklos ribojimai geomorfologiniame draustinyje (ir žemės sklype, į jį patenkančiame) kyla Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Tarybos bei Vyriausybės nutarimų, priimtų dar iki nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, pagrindu.
52. Pažymėtina, kad įsteigus draustinį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ patvirtinus draustinių sąrašus Aplinkos ministerijai (tuo metu – Aplinkos apsaugos ministerija) buvo pavesta visų draustinių ribų planus pateikti atitinkamoms institucijoms, įskaitant tuo metu už žemės reformą atsakingas apskričių viršininkų administracijas, taip pat savivaldybes. Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos siunčiamų raštų registracijos žurnale esantys įrašai (t.3, b.l. 57) patvirtina, kad vykdydama minėtą nutarimą Aplinkos ministerija draustinio planus su atitinkamais dokumentais pateikė suinteresuotoms institucijoms įskaitant Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Vilniaus rajono savivaldybę, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą. Taigi, nors sklypo nuosavybės dokumentuose buvo įrašyta, kad tik daliai žemės sklypo taikytini apribojimai dėl draustinio, statybą leidžiantį dokumentą derinusios institucijos (Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus rajono savivaldybė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) turėjo visą reikiamą medžiagą ir privalėjo įvertinti, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – draustinyje, tačiau institucijos neveikė apdairiai, taip pat nepasinaudojo teise patikrinti žemės sklypo buvimo vietą draustinyje naudojantis Saugomų teritorijų valstybės kadastru. Be to, prieš įsteigiant Medžiakalnio geomorfologinį draustinį, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 jo ribos buvo suderintos su Vilniaus rajono landšafto architekte N. M., ką patvirtina 1991 m. spalio 29 d. suderinimo žyma, esanti žemės sklypo plane (t.3, b.l. 50). Byloje yra duomenys, kad ieškovė 2010-09-03 sutartimi (t.3, b.l. 32-46) yra suteikusi teisę platinti erdvinių duomenų produktus, taip pat tarnybos duomenis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą (LEI portalas, valdomas NŽT), kuris yra viešas ir prieinamas visiems, per portalą ieškovė teikia Kadastro erdvinius duomenų rinkinius. Taigi, tokie duomenys prieinami visiems asmenims.
53. Ieškovė ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008-07-11 sutartimi buvo sutarę, kad departamentui bus teikiami Saugomų teritorijų valstybės kadastro bei kiti oficialūs duomenys (t. 3, b.l. 22-26). Taip pat 2007-11-19 tokio pobūdžio sutartis pasirašyta tarp ieškovės ir NŽT (t.3, b.l. 27-31).
54. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 2.3-8533-41 „Dėl T. Ž. ir B. Ž. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ pagrindu buvo neteisingai nustatyta Žemės sklypui taikytinų specialių sąlygų apimtis.
55. Kasacinio teismo šioje byloje yra konstatuota, kad netinkamų duomenų į Nekilnojamojo turto registrą įrašymas buvo nulemtas būtent Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, priimant 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymą dėl kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo vienam iš dabartinių savininkų atsakovams M. N. ir G. N. priklausančių žemės sklypų buvo sumažintos taikomos specialiosios sąlygos, nurodant, kad jos taikomos ne visam sklypui. Nors apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos skunde akcentuojama, jog netinkami matininkų veiksmai lėmė neteisėtą statybą žemės sklype, tačiau dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, priimant 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymą nagrinėjamoje byloje jau yra aiškiai pasisakęs kasacinis teismas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl Nekilnojamojo turto registre įrašytų neteisingų duomenų, vėliau, atsakingoms institucijoms nepatikrinus saugomos teritorijos planavimo dokumentų, žemės sklypo buvimo vietos draustinyje naudojantis Saugomų teritorijų valstybės kadastru, buvo priimti ir byloje nuginčyti administraciniai aktai.
56. Nagrinėdama A. S. prašymą Vilniaus rajono savivaldybės Ūkininko sodybos vietai nustatyti komisija Ūkininko sodybos vietos parinkimo 2006 m. lapkričio 3 d. aktu pritarė ūkininko sodybos vietai pagal UAB „Novaforma“ 2006 m. parengtą ūkininko sodybos nustatymo schemą (I t. b.l. 28-30).
Žemesnės instancijos teismas
57. Byloje įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotas sodybos vietos parinkimo akto Nr. 313 neteisėtumas, pripažinta, kad jis priimtas vadovaujantis schema, kurioje buvo nurodyta neteisinga Draustinio riba, aktu parinkta sodybos vieta toje vietoje, kurioje statybų vykdymas buvo draudžiamas imperatyvių teisės aktų reikalavimais (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Po minėto akto priėmimo buvo sudarytos sąlygos ir kitų administracinių aktų išdavimui.
58. Nustatyta, kad Ūkininko sodybos vietos parinkimo 2006 m. lapkričio 3 d. aktą, pritardami ūkininko sodybos vietai pagal UAB „Novaforma“ neteisėtą schemą pasirašė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai, nors, kaip jau nustatyta, tai prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.
59. Be to, 2010 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teikė išvadą VR-4.5-25 dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (2 t. b. l. 59), kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2010 m. kovo 2 d. raštu kreipėsi dėl projektavimo sąlygų sąvado, pažymėdamas, kad žemės sklypas yra goemorfologiniame draustinyje (I t. b.l. 134). Išvadoje dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (projektavimo sąlygos) departamentas nurodė, kad sklypo dalyje, kuri patenka į geomorfologinio draustinio teritoriją, jokių statinių nenumatyta (II t. b.l. 59).
60. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, be to, 2011 m. spalio 27 d. išdavė neteisėtu pripažintą statybos leidimą, 2010 m. balandžio 4 d. tvirtino projektavimo sąlygų sąvadą bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos projekto sprendinių atitikties tikrinimo 2011 m. spalio 20 d. protokolu pritarė K. J. parengtam statinio projektui.
61. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija skirtinguose etapuose, susijusiuose su statybos leidimo išdavimu, priėmė ne vieną neteisėtą sprendimą, sąlygojusį teisę pradėti statybos darbus, nors turėjo pareigą kiekvieną kartą vertinti priimamų sprendimų atitiktį imperatyviems teisės aktų reikalavimams, tačiau, kaip nustatyta, to nepadarė, ir vadovavosi netiksliais Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, VĮ „Registrų centras“ išraše (kaip ir žemės sklypo plane) buvo tik nurodyta specialioji sąlyga - geomorfologiniai draustiniai bei jos apimtis (0.2787 ha), tačiau nenurodyta, kokioje žemės sklypo dalyje minėta sąlygos taikytinos. Todėl neaišku, kokiu pagrindu buvo apsiribota tik VĮ „Registrų centras“ išrašo vertinimu, neatsižvelgiant į minėtas aplinkybes. Kadangi apeliantė Vilniaus rajono savivaldybės administracija priėmė ne vieną neteisėtą sprendimą, sprendimai priimti skirtingais laikotarpiais, būtent ji išdavė esminį dokumentą (statybos leidimą), leidusį neteisėtas statybas, pripažįstama, kad apeliantės atsakomybės už šiuos veiksmus nešalina aplinkybės, jog būtent Aplinkos apsaugos institucijos atitinkamuose etapuose neprieštaravo nurodytiems veiksmams, o juos sąlygojanti esminė aplinkybė buvo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo buvo pakeistos sklypo naudojimo sąlygos (ribojimai pradėti taikyti ne visam sklypui).
62. Be to, kilus abejonėms dėl draustinio ribų, atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo galimybę surinkti papildomą informaciją ir tuomet spręsti pavestus klausimus, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, jog kilus abejonių dėl draustinio ribos turėjo būti vertinami žemės sklypo suformavimo duomenys, draustinio riba kitų žemės sklypų atžvilgiu, pažymėjo, jog lyginant Draustinio ribų žemėlapio, kadastro duomenis su UAB „Novaforma“ schemoje pavaizduota riba, lieka neaiški tolesnė Draustinio ribos trajektorija, dėl ko turėjo būti matoma UAB „Novaforma“ schemoje pavaizduotos Draustinio ribos neatitiktis teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir esant neteisingai įrašytai Žemės sklypo specialiajai sąlygai, esant tam tikroms abejonėms dėl draustinio ribų, nesant aiškumo, kokioje sklypo zonoje sąlyga taikoma, o kurioje – ne, atsakingos institucijos (Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) turėjo pareigą stabdyti procedūras bei aiškintis tikrąją padėtį, juo labiau, kad joms buvo prieinama aktuali klausimo sprendimui informacija.
63. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip pat, kaip pagal įstatymus šios institucijos ir jų darbuotojai privalo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad būtent atsakovai Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei institucijos, kurių įgaliojimus perėmė Nacionalinė žemės tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas, pažeidė įstatymų reikalavimus neteisėtai priimdami administracinius aktus, lėmusius neteisėtą statybą, todėl jie laikytini Statybos įstatymo 33 straipsnio prasme kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi būti nugriauti neteisėtai pastatyti statiniai.
64. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad viešojoje teisėje įtvirtintas teisėtumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Šiuo atveju atsakingos institucijos (Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus rajono savivaldybė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) aplaidžiai atliko savo pareigas, nepatikrino kitų saugomos teritorijos planavimo dokumentų, rėmėsi tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose buvo neteisingai įrašyti saugomos teritorijos (geomorfologinio draustinio) apribojimai; nepatikrino žemės sklypo buvimo vietos draustinyje naudojantis Saugomų teritorijų valstybės kadastru. Dėl tokio nerūpestingo ir aplaidaus elgesio buvo priimti šioje byloje panaikinti administraciniai aktai, kurių pagrindu vyko neleistini statybos darbai.
65. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmai tiesiogiai, o kitų atsakovų- netiesiogiai, sąlygojo neteisėtos statybos pasekmes, bei į tai, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai pasireiškė tiek priimant 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymą, tiek pritariant sodybos parinkimo vietai pagal UAB „Novaforma“ schemą, todėl ir darė išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija privalo apmokėti 50 procentų neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų, Nacionalinė žemės tarnyba – 30 procentų, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos - 20 procentų.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apeliančių (institucijų) atsakomybę ir jos laipsnį. Nėra pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad teismas neteisingai paskirstė atsakomybės laipsnį, ar kad apeliantės nėra atsakingos pagal CK 6.271 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė, kuo pasireiškė kiekvieno iš atsakingų atsakovų kaltė dėl statybų draustinio teritorijoje, ji bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.
67. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo kaltų asmenų lėšomis, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Netenkinus apeliacinių skundų, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, netenkinami atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bei M. N. ir G. N. atstovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovai M. N. ir G. N. įpareigoti atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lėšomis (50 procentų), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis (30 procentų) bei Aplinkos apsaugos departamento lėšomis (20 procentų) pašalinti statybos, atliktos ginčo žemės sklype pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538 padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistomis.