Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio nukentėjusiojo L. M. S. (L. M. S.) atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei O. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai J. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, kuri, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki keturių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs 2016 m. balandžio 11 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. Z. 2018 m. spalio 15 d., apie 17 val. 35 min., Utenoje, Taikos gatvėje, namo Nr. 66 kieme, užpykęs, kad išsklaidė sugrėbtus lapus, mažamečiui L. M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, spyrė į dešinę koją, pargriuvusiam ant žemės dar du kartus spyrė į dešinę koją ir vieną kartą į kairę ranką, kuria prisidengė veidą, padarydamas poodines kraujosruvas šlaunyse ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Z. Z. kaltės nepripažino teigdamas, jog nusikaltimo nepadarė. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini), ir dirba šalia šio namo. Rudenį labai daug darbo, nes krenta lapai, juos reikia grėbti į krūvas, krauti į didelius šiukšlių maišus. Lapų krūvas ir šiukšlių maišus išveža uždarosios akcinės bendrovės „Utenos komunalininkas“ transportas. Gavo nurodymą į krūvas sugrėbti lapus, kuriuos specialus transportas turėjo susiurbti siurbliais. Sugrėbtus į krūvas lapus vaikai išspardo, šiukšlių maišus išdrasko. Dėl to pyko. Ne vieną kartą barė ir drausmino vaikus. Nukentėjusįjį kartą net vijosi iki buto durų, norėdamas pakalbėti su tėvais, bet jis užsidarė bute ir neįsileido. 2018 m. spalio 15 d., apie 17 val. 35 min., buvo savo bute, kai kaimynė pasakė, kad vaikai vėl mėto jo sugrėbtus lapus. Be avalynės, dėvėdamas tik kojines, išėjo į kiemą. Pamatę jį, vaikai išsibėgiojo, o L. M. S. jo nematė, stovėjo lapų krūvoje ir glėbyje laikė lapus. Prie jo priėjo. Pamatęs jį, L. M. S. apsisuko bėgti, bet susipynė kojos ir jis nugriuvo. Atsikėlęs pabėgėjo į šalį ir pradėjo rodyti nepadorius gestus, įžeidinėti užgauliais ir necenzūriniais žodžiais. Norėjo jį pasigauti, bet L. M. S. pabėgo. Vijosi, bet nepavijo. Mėgino įspirti, bet nepasiekė ir pats vos neparkrito. Apie netinkamą tų vaikų, kuriems vadovauja L. M. S., elgesį gali paliudyti daug gyventojų. Tai patvirtinantį kelių asmenų pasirašytą paaiškinimą pateikė tyrėjai, bet tyrimo metu į tai niekas nekreipė dėmesio.

Mažametis nukentėjusysis L. M. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paaiškino, kad Aukštakalnyje, Taikos g. 62 kieme, su pusbroliu N. S., broliu N., L. ir D., kurių pavardžių nežino, žaidė lapų krūvoje. Mėtėsi lapais. Lapai dar visi krūvoje nebuvo. Visi mėtėsi lapais. Tik N. nežaidė, stovėjo ir žiūrėjo. Buvo smagu žaisti. Išbėgo vyras ir spyrė jam į dešinę šlaunį. Tris kartus spyrė į tą pačią vietą. Koja pataikė vos ne į veidą, kaire ranka užsidengė veidą. Nuo spyrio griuvo. Tada dar spyrė. Kai gulėjo ant žemės, vyras norėjo spirti į veidą. Bandė stotis arba šliaužti. Tada nuėjo vyras. Sakė: „eik namo, jei dar kartą pamatysiu, nusuksiu sprandą“ ir dar kažką sakė. Kai spyrė, jam skaudėjo. Kai krito, tai koją skaudėjo. Nuo kritimo skaudėjo dešinę koją aukščiau kelio ir tą vietą į kurią spyrė. Po spyrimo buvo raudona, liko mėlynės dvi priekyje kojos aukščiau kelio. Kai nukrito, skaudėjo. Tuo metu, kai vyras spyrė, kiti draugai buvo išsigandę, stovėjo, niekas nepabėgo. Visi vaikai matė, kaip spyrė. Kai vyriškis nuėjo namo, visi ėjo į namus. Namo ėjo verkdamas. Važiavo teta ir paklausė, kas buvo. Pasakė, kas atsitiko. Ji paskambino mamai. Tos tetos vardo neprisimena. Draugavo su jos dukra. Mama greitai atvažiavo, iškvietė policiją. Iš pradžių nebuvo mėlynės, paskui ji atsirado. Dabar gerai jaučiasi, o prieš tai sapnavo vieną košmarą. Sapnavo, kad, kai atsisuka, pamato piktą veidą. Jautėsi išsigandęs. Bijojo sutikti tą vyrą, prašė draugo palydėti į mokyklą. Bijojo vienas eiti namo ir sutikti tą vyrą, kad vėl gali užsipulti. Nepažįstamas vyras mušė už tai, kad jis grėbė lapus, o jie žaidė tuose lapuose. Jis toje vietoje dirbo. Jis galvojo, kad jie išvartė tą lapų krūvą. Anksčiau tas vyras vieną kartą barė, kad lipo į medį (b. l. 28-30).

Mažametis liudytojas N. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paaiškino, kad žaidė lapų krūvoje prie konteinerių, netoli savo namų. N. ir D. buvo kartu. Brolis taip pat buvo kartu. Visi žaidė. Bėgo į lapų krūvą. D. sakė, kad išsimaudys lapų krūvoje. D. užmetė ant stogelio lapus. Tada atbėgo vyras ir sumušė brolį. Brolis su N. ir D. maudėsi lapų krūvoje. Tada atbėgo vyras, kuris šluoja. Jis tuo metu buvo namuose, bet pamatė, kad jie žaidžia lapų krūvoje ir atbėgo. Pasakė jo broliui: „eini greičiau namo“. Spyrė broliui į sėdmenis vieną kartą, mušė ranka į veidą, bet brolis užsidengė veidą ir nepataikė, apsigynė. Daugiau nieko vyras nedarė, išėjo namo. Broliui sakė: „eini greitai namo, dink iš akių“. Broliui, kai jį sumušė, skaudėjo sėdynę, net apsiverkė. Eidami susitiko mokytoją. Ji paklausė, kas atsitiko. Papasakojo, kad žaidė lapų krūvoje ir kad atbėgo vyras. Kaip vyras mušė brolį, matė N. ir D.. Vyras galvojo, kad brolis ant stogelio lapus užmetė, bet tai padarė D., gal todėl brolį ir mušė. Mamai paskambino L.. Ji atvažiavo ir paskambino policijai (b. l. 51-53).

Mažametis liudytojas L. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paaiškino, kad su draugais N. S., L. S., J. ir D., kurių pavardžių nežino, kieme žaidė. J., D. ir L. šokinėjo lapų krūvoje. Jis nešokinėjo, nes turėjo paspirtuką. Išbėgo vyras ir įspyrė L. į koją. L. pargriuvo, trenkėsi galva į bordiūrą. Jis to vyro nepažįsta, tik yra matęs, kaip jis grėbia lapus. Jis pribėgo prie L., spyrė jam į dešinės kojos šlaunį. L. nuo spyrio pargriuvo į lapų krūvą, bandė trauktis. Tas vyras vėl jam spyrė, vos ne į veidą. L. sakė, kad spėjo užsidengti veidą ranka. Vyras pataikė į L. ranką. Jis matė, kaip L. buvo pakėlęs ranką ir kaip vyras spyrė. Antrą kartą vyras spirdamas pataikė į L. ranką. Paskui L. pabėgo, o tas vyras rėkė, kad galvą nuraus, liepė bėgti iš kiemo. Tas vyras užsipuolė tik L., kitų vaikų nepuolė. Jiems jis nieko nedarė. Nežino, ko tas L. jam užkliuvo. Su minėtu vyru jokių konfliktų ankščiau nebuvo. Kai vyras užsipuolė L., jie atsitraukė. Vaikai rėkė jam, kad baigtų. Jie truputį išsigando. L. po visko bandė paskambinti mamai, bet jam nepavyko. Tada atvažiavo moteris ir paskambino L. mamai. (b. l. 65-67).

Mažametis liudytojas N. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paaiškino, kad spalio mėnesį, dienos neatsimena, atėjo žaisti į lapų krūvą. Mėtėsi lapais su L. V., D. ir J., kurių pavardžių nežino, ir su L.. Jie visi susitiko kieme ir mėtėsi lapais. Lapai buvo sugrėbti į vieną vietą. Atbėgo žmogus iš laiptinės, pačiupo L. ir pradėjo spardyti. Matė, kaip spyrė L. į koją, gal keturis kartus ir vieną kartą vos ne į veidą. Kai viskas vyko, L. stovėjo. L. spyrė per koją ir jis pargriuvo, tada tas vyras pradėjo spardyti. Spyrė apie 4 kartus. Spyrė į kojas, o kai spyrė į veidą, L. spėjo ranka užsidengti. Kai L. ėjo apsiverkęs, važiavo mamos draugė, pamatė L. apsiverkusį ir paskambino jo mamai, kuri iškvietė policiją. Jis to vyro nepažįsta, bet Le. yra minėjęs, kad jam ir D. jis ankščiau grasino (b. l. 77-79)

Mažametis liudytojas D. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paaiškino, kad su L., J., N. ir L. žaidė lauke. N. su L. užsimanė žaisti su lapų krūva. Jie jau seniai tuose lapuose dūko. Įsibėgėję krisdavo į lapų krūvą ir mėtė lapus. Pamatė, kaip atbėgo dėdė ir pradėjo L. spardyti. L. buvo nusisukęs, jam dėdė spyrė į koją ir pilvą, į šoną ir nugarą. Spyrė keturis kartus ir vieną kartą vos ne į veidą. L. apsigynė užsidengdamas veidą ranka. Po pirmo spyrio L. pargriuvo ant lapų, o dėdė jam spyrė į nugarą, į pilvą. Tada bandė spirti į veidą, bet L. užsidengė ranka ir rėkė: „gelbėkit“. Kai dėdė spardė, tai rėkė: „dink greičiau, daugiau čia neateisi“. L. apsiverkė. Atvažiavo kažkokia teta, pamatė apsiverkusį L. ir paskambino jo mamai. Tada jo mama iškvietė policiją. Jis truputį išsigando. Dėdės nepažįsta, tik žino, kad jis labai geria. Taip pat žino, kad tas dėdė grėbia lapus. Seniau N. supjaustė maišus su lapais, kuriuos tas dėdė buvo sugrėbęs. Maišus supjaustė tą pačią dieną, kai dėdė mušė L.. Maišus pjaustė ir L.. Tai buvo panašiai prieš valandą iki įvykio. Tada dėdė dar juos gaudė, bet nepagavo. Supjaustė maišus su lapais, o tada ant jų šokinėjo. Kai šokinėjo lapų krūvoje, tas dėdė pagavo ir spardė L.. Kai dėdė spyrė, L. verkė. Verkė iš skausmo. Sakė, kad jam skauda koją, ant kojos buvo mėlynė. Sakė, kad net pirštas prakirstas rankos buvo. Jis buvo labai išsigandęs, nesakė kurią vietą jam labai skauda. Sakė, kad jis labai išsigando (b. l. 89-90).

Liudytoja A. K.-M. parodė, kad turi pažįstamą O., kurios pavardės nežino. Dukra I. ir O. sūnus Le. ėjo į vieną darželį. Vaikai kurį laiką draugavo. O. su vaikais gyvena netoliese. 2018 m. spalio mėnesį, galėjo būti 15 dieną, vakare po 17 val., atvažiavo namo. Namo kieme, prie šiukšlių konteinerių pamatė vaikų būrelį, tarp kurių buvo verkiantis L.. Paklausė, kas atsitiko. L. ir kiti vaikai aiškino, kad juos užpuolė ir mušė kiemsargis. Paklausė, ar pranešė mamai. L. pasakė, kad kažkas atsitiko jo telefonui. Tada ji paskambino O. ir pranešė, kad jos sūnus nuskriaustas verkia ir perdavė telefoną pasikalbėti L.. Baigęs pokalbį, L. pasakė, kad mama netrukus ateis. Tada nebelaukė ir nuėjo namo. Pačio įvykio nematė.

Liudytoja O. R. parodė, kad 2018 m. spalio 15 d., apie 17 val. 35 min., paskambino pažįstama A., kurios pavardės nežino, ir pasakė, jog prie Taikos g. 66 namo mato jos verkiantį vaiką. Iškart ten nuvažiavo ir rado visą apsiverkusį sūnų, kuris papasakojo, kad žaidė, kai iš namo laiptinės išbėgęs nepažįstamas vyras, kurio jis iš karto nepamatė, nes stovėjo nugara į laiptinę, nieko nesakydamas spyrė jam į koją. Nuo smūgio pargriuvo, o vyras dar kelis kartus spyrė. Kiti vaikai taip pat pasakojo apie įvykį. Matė, kad sūnaus rankos pirštas kruvinas, o koja, toje vietoje į kurią sūnaus žodžiais spyrė, paraudusi. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai pagal vaikų pasakojimą išsiaiškino, kur gyvena sūnų primušęs vyras. Kartu su policijos pareigūnais nuėjo į namo 17 butą. Duris atidarė vyras, kuris į pareigūnų klausimą, kas atsitiko namo kieme, atsakė, kad spyrė vienam iš vaikų į užpakalį už tai, kad išsklaidė jo sugrėbtą lapų krūvą.

Teismo medicinos specialisto, apžiūrėjusio L. M. S. 2018 m. spalio 18 d. 13 val. 30 min., išvadoje Nr. G 3742/2018(01) nurodyta, kad L. M. S. nustatytos poodinės kraujosruvos šlaunyse, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai 2018 m. spalio 15 d. smūgiuojant koja. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad Z. Z. kaltę įrodo mažamečio nukentėjusiojo L. M. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, mažamečių liudytojų L. V., D. M., N. S. ir N. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų A. K.-M. ir O. R. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada apie L. M. S. padarytus sužalojimus.

Z. Z. veiksmai, kuriais nežymiai sužalojo mažametį L. M. S., teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes mušdamas mažamečiui L. M. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis). Pirmiau buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už fizinio skausmo sukėlimą savo artimajam giminaičiui. Administracinių nusižengimų kodekso tvarka nebaustas. Nuo 2013 metų dirba UAB „Utenos komunalininkas“ pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavio teigiamai charakterizuojamas.

Z. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat tai, kad pirmesniu nuosprendžiu paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė neatgrasė nuo naujo tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad Z. Z. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, bet, įvertinus teigiamą kaltinamojo charakteristiką ir tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys – tyčinis kiemsargio į krūvas sugrėbtų lapų išdraikymas, skirtina minimali Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas gali būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Z. Z. paliekama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. S. 2018 m. spalio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 136-137).

Mažamečio nukentėjusiojo L. M. S. atstovė O. R. pareiškė ieškinį dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinys tenkinamas.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasi-niai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Teismas konstatuoja, kad dėl Z. Z. nusikalstamos veikos mažametis L. M. S. patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus. Neturtinę žalą privalo atlyginti nusikaltimą padarę asmenys.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į vi-sumą įstatyme nurodytų kriterijų. Prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio jis jautė fizinį skausmą. Dėl nusikaltimo nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus. Žala padaryta dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, paprastai turi būti atsižvelgta į kaltininkų turtinę padėtį. Z. Z. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, gauna pastovias pajamas, o reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma yra nedidelė, todėl kaltinamojo turtinė padėtis, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, esminės įtakos neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Šiuo atveju turtinė žala nepadaryta. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusiojo atstovė nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad mažamečiui L. M. S. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 300 Eur.

Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo 205,87 Eur proceso išlaidų, susijusių su specialistų (psichologų), dalyvavusių mažamečio nukentėjusiojo ir mažamečių liudytojų apklausoje, kelionės išlaidų atlyginimu ir atlyginimo už darbą išmokėjimu (b. l. 105-122), kurios turi būti išieškotos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105, 235, 273, 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

Z. Z. dėl mažamečio L. M. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. S. 2018 m. spalio 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš Z. Z. O. R. 300 Eur (tris šimtus eurų) mažamečiam nukentėjusiajam L. M. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Išieškoti iš Z. Z. Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 205,87 Eur (du šimtus penkis eurus 87 ct) proceso išlaidų (banko sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos paskirtis – išlaidos už psichologo darbą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-49737-18).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.