- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- I1-6106-394/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00925-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 184 000 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 294 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (1-8, 56-57 b. l.) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-07-03 iki 2019-10-21 būdamas Alytaus PN raštu ne kartą kreipėsi į administraciją, prašydamas užregistruoti pas vidaus ligų gydytoją konsultacijai ir gydymui, tačiau patekti pas vidaus ligų gydytoją nepavyko. Vėliau užsiregistravo pas gydytoją psichiatrą, kuris skyrė gydymą, tačiau gydytojo paskirtų vaistų negavo. Nuo 2019-07-03 iki 2019-10-01 sveikatos priežiūros paslaugas teikė Alytaus PN sveikatos priežiūros skyrius (SPS), o nuo 2019-10-01 – laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN padalinys. Alytaus PN administracijai teikė prašymus užregistruoti pas vidaus ligų gydytoją: 2019-07-15 (prašymas neregistruotas), 2019-07-22 (prašymas neregistruotas), 2019-07-29 (Reg. Nr. 97/3337), 2019-08-12 (Reg. Nr. 97/182), 2019-08-19 (Reg. Nr. 97/248), 2019-09-09 (Reg. Nr. 97/1838). Visais atvejais pas gydytoją patekti negalėjo, kadangi vidaus ligų gydytojo Alytaus PN nebuvo. Nesant galimybės patekti pas vidaus ligų gydytoją, 2019-08-21 bendravo su Alytaus PN SPS vedėju M. D., kuris pratęsė anksčiau skirtą gydymą ir skyrė vaistus. 2019-08-27 ir 2019-10-15 vietoje vidaus ligų gydytojo buvo nukreiptas pas gydytoją psichiatrą, kuris medicininės pagalbos suteikti negalėjo, kadangi somatinės ligos nėra jo specializacija. Į kitus gydytojus jo nenukreipė. Į vidaus ligų gydytoją pageidavo kreiptis, kadangi dėl osteochondrozės, stuburo skoliozės nuolatos kentė stiprius nugaros skausmus, dėl kalinimo kamerų tipo patalpose visas 16 valandų tekdavo stovėti arba sėdėti ant šalto metalo. Kadangi pas vidaus ligų gydytoją patekti negalėjo, šie sveikatos sutrikimai nebuvo gydomi. Negavęs reikalingo gydymo, 2019-10-21 kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, prašydamas paskirti vidaus ligų gydytojo konsultaciją. LAVL 2019-11-18 raštu atsakė, kad sveikatos priežiūros paslaugų negavo dėl gydytojos ligos, o vėliau gydytoja išėjo iš darbo, rekomendavo kreiptis į slaugytoją. 2020-04-28 skundu kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM, kuri konstatavo, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nuolatiniais skausmais nugaros ir stuburo srityje, dėl hemorojaus, peršalimo ligų simptomų. Alytaus PN administracijai teikė prašymus užregistruoti pas vidaus ligų gydytoją ir 2019-10-01 (Reg. Nr. 97/640), 2019-10-03 (Reg. Nr. 97/690), 2019-10-09 (prašymas neregistruotas), tačiau pas gydytoją patekti negalėjo, nes vidaus ligų gydytojo Alytaus padalinyje nebuvo. Dėl padarytų pažeidimų kreipėsi ir į LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir prašė atlyginti dėl LAVL PASPS Alytaus PN padalinio netinkamų veiksmų patirtą žalą, tačiau komisija 2021-03-10 sprendimu jo reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą, kadangi žala jo sveikatai nebuvo padaryta, tačiau toks komisijos sprendimas yra niekinis, nes jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti komisijos posėdyje.
2021 m. birželio 2 d. teismo nutartimi (59-60 b. l.) pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo dalis, susijusias su sveikatos priežiūros netinkamu suteikimu ar nesuteikimu, atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Priimtas pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas dalyje dėl neturtinės žalos, susijusios su institucijų veikimu / neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą jose laikomiems asmenims, atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 21 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (8, 149, 154 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (149 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (74-78 b. l.), kuriame prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas bausmę Alytaus PN atliko nuo 2019-06-27 iki skundo padavimo teismui dienos, ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameros tipo patalpoje Nr. 18, nes atlikinėjo nuobaudas. Nuo 2019-10-01 Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyrius reorganizuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN padalinį. Pareiškėjas sveikatos istorijoje pasirašė, kad 2019-07-04 yra supažindintas su medicinos aptarnavimo tvarka Alytaus PN. Pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos ginčo laikotarpiu buvo teikiamos vadovaujantis teisės aktais. Visose laisvės atėmimo įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotas ir Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos arba slaugos praktika, todėl abejoti jų kompetencija nėra pagrindo. Laikotarpiu nuo 2019-07-02 iki 2019-10-14 Alytaus PN dėl vidaus ligų gydytojo nedarbingumo, o vėliau gydytojai pareiškus norą išeiti iš darbo, įstaigoje nebuvo vidaus ligų gydytojo, dėl šios priežasties registracija pas vidaus ligų gydytoją vykdoma nebuvo, tačiau kiekvieną vakarą į kamerų tipo patalpas nustatytu laiku ateidavo budinti bendrosios praktikos slaugytoja, kuri savo kompetencijos ribose teikė medicinos pagalbą. Kadangi Alytaus PN nebuvo vidaus ligų gydytojo, nuteistiesiems buvo rekomenduojama kreiptis pas gydytoją psichiatrą, kuris privalo teikti būtinąją medicinos pagalbą. Remiantis įrašais Asmens sveikatos istorijoje, pareiškėjas pas gydytoją psichiatrą lankėsi per visą laikotarpį 4 kartus. Būtinoji medicininė pagalba pareiškėjui bendrosios praktikos slaugytojos Alytaus PN buvo suteikta 2 kartus: 2019-08-21 ir 2019-10-21. Bendrosios praktikos slaugytojos pareiškėjas buvo apžiūrėtas ir 2019-07-04, nusiskundimų sveikata neturėjo. 2019-08-21 buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo M. D., atsižvelgiant į esamas rekomendacijas buvo pratęsti vaistai hemorojaus gydymui. 2019-08-27 apžiūrėtas gydytojo psichiatro, tačiau jo paslaugų atsisakė, 2019-10-15 gydytojo psichiatro konsultacijos taip pat atsisakė. Alytaus PN 2019 m. liepos mėn. buvo skelbti du konkursai Sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytojo ir vidaus ligų gydytojo pareigoms užimti, dokumentų dalyvauti konkurse nepateikė nei vienas pretendentas. Vidaus ligų gydytoja N. P. turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2019-07-03 iki 2019-08-23, o nuo 2019-08-26 pateikė prašymą išeiti iš darbo. Vidaus ligų gydytojo pareigybė liko neužimta, o pavaduojančio gydytojo Alytaus PN administracijai rasti nepavyko. Alytaus PN direktoriaus 2018-03-20 įsakymu Nr. 1-81 patvirtintas Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo masto tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame įtvirtintos pacientų būklės, kuomet pacientams teikiama būtinoji medicininė pagalba. Aprašo 3.3 p. nurodyta, kad skubioji medicinos pagalba – tai tokia pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir / ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia komplikacijų grėsmę pacientams. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose (KTP), kur kiekvieną vakarą vaistus nuteistiesiems išdalina slaugytoja, kuriai, esant sveikatos pablogėjimui, galėjo išsakyti savo nusiskundimus. Dėl skubios pagalbos pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į KTP budinčius pareigūnus, kurie nuteistuosius atveda pas budinčią slaugytoją į Sveikatos priežiūros skyrių. Slaugytoja savo kompetencijos ribose, objektyviai įvertinusi sveikatos būklę ir esant medicininėms indikacijoms, būtų nukreipusi pareiškėją į LAVL. Be to, Alytaus PN išankstinė pacientų registracija pas gydytoją vykdoma vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2017-11-29 įsakymu Nr. 1-365 patvirtintu Išankstinės pacientų registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų patekti į Sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašu, pagal kurį pareiškėjas gali kreiptis į pareigūną, budintį kamerų tipo patalpose, kuris užregistruos jį pas gydytoją.
Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su sveikatos paslaugų teikimu, kreipėsi 2019-09-09 prašymu, į kurį jam buvo duotas atsakymas. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Atsakovė neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebūtų buvusi suteikta būtinoji arba skubioji medicininė pagalba ar jis nebūtų užregistruotas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl netinkamų pareigūnų ar darbuotojų veiksmų vykdant jiems pavestas funkcijas.
Dėl neturtinės žalos atsakovė nurodė, kad pareiškėjas privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei apie teismo posėdį pranešta tinkamai (149 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (99-103 b. l.), kuriame prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. LR sveikatos apsaugos ministras ir LR teisingumo ministras 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtino asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašą, kurio 16 punkte nurodyta, kad jeigu pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos Ligoninės padalinyje pagal veiklos adresą, jo gydytojai teisės aktų nustatyta tvarka šiems asmenims išduoda siuntimus ambulatorinėms ar stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti kituose Ligoninės padaliniuose. Jei ambulatorinių ar stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų negalima suteikti ir kituose Ligoninės padaliniuose, jos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ligoninės gydytojo siuntimu. Vadovaujantis Išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniams priėmimui ir leidimui patekti į sveikatos priežiūros skyrių išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1-365, nuostatomis, nuteistasis, norėdamas užsiregistruoti pas vidaus ligų gydytoją konsultacijai, turi kreiptis į pareigūną, budintį kamerų tipo patalpose, kuris registruoja pacientą elektroninėje registracijos sistemoje. Sveikatos priežiūros specialistai nėra atsakingi už nuteistųjų registraciją pas gydytojus ir neregistruoja pacientų gydytojų konsultacijoms. Laikotarpiu nuo 2019-07-03 iki 2019-10-14 Alytaus PN dėl vidaus ligų gydytojo nedarbingumo, o vėliau, gydytojai pareiškus norą išeiti iš darbo, įstaigoje nebuvo vidaus ligų gydytojo, dėl šios priežasties registracija pas vidaus ligų gydytoją vykdoma nebuvo, tačiau siekiant užtikrinti savalaikį asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kiekvieną vakarą į kamerų tipo patalpas nustatytu laiku ateidavo budinti bendrosios praktikos slaugytoja, kuri savo kompetencijos ribose teikė medicininę pagalbą. Kadangi skundžiamu laikotarpiu vidaus ligų gydytojas nedirbo, pareiškėjui buvo rekomenduota kreiptis pas gydytoją psichiatrą, kuris objektyviai įvertinęs sveikatos būklę bei išklausęs skundus dėl sveikatos, turėjo teisę nukreipti pacientą atitinkamos srities gydytojo specialisto konsultacijai. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad pacientas 2019-10-15 buvo iškviestas pas gydytoją psichiatrą, tačiau medicininės pagalbos atsisakė. 2019-10-21 buvo iškviestas vidaus ligų gydytojo konsultacijai Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje Alytaus PN, konsultacijos metu buvo objektyviai įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė, skirtas gydymas. Į ligoninės administraciją dėl patekimo pas vidaus ligų gydytoją konsultacijai su skundais / prašymais pareiškėjas kreipėsi 2019-10-21 (Reg. Nr. 6-28), išsamus atsakymas pareiškėjui pateiktas 2019-11-18 raštu Nr. 7-914; 2020-01-02 prašymu (Reg. Nr. PPS-APN-2, išsamus atsakymas pateiktas 2020-01-09 raštu Nr. 7-21; 2020-04-06 skundu (Reg. Nr. 6-207), išsamus atsakymas pateiktas 2020-04-17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ligoninė nepažeidė pareiškėjo teisės gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas S. V. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2019-10-21 Alytaus pataisos namuose jam nebuvo užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, konkrečiai imant, jis negalėjo patekti pas vidaus ligų gydytoją ir gauti tinkamą gydymą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-07-06 iki 2019-12-31), kurio 174 straipsnyje sakoma, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus. Nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. <.....>. Laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 (galiojo nuo 2019-10-09 iki 2020-02-20) patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), pagal kurį asmens sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, teikiamos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Aprašo nustatyta tvarka kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (2 p.). Jeigu pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos Ligoninės padalinyje pagal veiklos adresą, jo gydytojai teisės aktų nustatyta tvarka šiems asmenims išduoda siuntimus ambulatorinėms ar stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti kituose Ligoninės padaliniuose. Jei ambulatorinių ar stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų negalima suteikti ir kituose Ligoninės padaliniuose, jos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Ligoninės gydytojo siuntimu (16 p.). Pacientų registraciją gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Ligoninės direktoriaus nustatyta tvarka užtikrina Ligoninės direktoriaus paskirti sveikatos priežiūros specialistai. Apie numatomą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje laiką pacientai informuojami pasirašytinai (20 p.). Aprašo 2 priede „Pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos aprašas“ numatyta, kad Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos Ligoninėje teikiamos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (toliau – PASPS) pagal veiklos adresus, nurodytus Ligoninės licencijoje. Pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas ir bendrosios praktikos slaugytojas.
Iki 2019 m. spalio 9 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-171/1R-67 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims teikimo valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos nustatymo“, pagal kurį būtinoji medicinos pagalba suimtajam arba arešto ar laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama kaip ir laisvėje esantiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ nustatyta tvarka, užtikrinant suimtojo arba arešto ar laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo apsaugą.
Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis sveikatos priežiūros ypatumus taip pat reglamentavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d., 252 punktas, pagal kurį nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros tarnybas yra ribojamas, pas medicinos specialistą registruojami iš anksto. Kalėjimų gyvenamųjų patalpų korpusuose (fligeliuose, aukštuose) ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose pildomas nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalas (41 priedas) pagal Nuteistųjų registravimo į ambulatorinį priėmimą taisykles (42 priedas). Pataisos įstaigos bendrabučiuose gyvenančius nuteistuosius pas medicinos specialistą registruoja už tai atsakingi darbuotojai. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Į asmens sveikatos priežiūros tarnybą pacientai atvyksta patys arba juos palydi pareigūnas (-ai). Medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties, kaip ir pacientas, pareigūnas.
Atsakovė į bylą pateikė Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-365 patvirtintą Išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų patekti į sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašą (85-87 b. l.), pagal kurį nuteistasis, dėl sveikatos negalavimų (problemų) norintis patekti į priėmimą pas gydytoją, kreipiasi į savo būrio viršininką, kamerų tipo patalpose – į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną, kuris programos „Įskaita“ SPT modulyje įėjęs į parinktį „Registracija pas gydytoją“ informuoja nuteistąjį, kokias laisvas dienas ir laisvus laikus ir pas kokį gydytoją pasiūlo sistema. Nuteistasis pasirenka iš sistemos pasiūlytų laisvų priėmimo pas gydytoją vietų datą ir laiką. Pareigūnas užregistruoja nuteistąjį, nurodydamas sveikatos negalavimo priežastį, ir atspausdina sistemos suformuotą leidimą atvykti į Sveikatos priežiūros tarnybą į priėmimą pas gydytoją. Nuteistasis pas gydytoją atvyksta leidime nurodyta data, nurodytu laiku ir į nurodytą kabinetą.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2019 m. birželio 27 d. (79-80 b. l.). Pareiškėjas nurodo, kad prašymus Alytaus PN administracijai užregistruoti jį pas vidaus ligų gydytoją teikė 2019-07-15 (prašymas nebuvo užregistruotas), 2019-07-22 (prašymas nebuvo užregistruotas), 2019-07-29 (reg. Nr. 97/3337), 2019-08-12 (reg. Nr. 97/182), 2019-08-19 (reg. Nr. 97/248), 2019-09-09 (reg. Nr. 97/1838), 2019-10-01 (reg. Nr. 97/640), 2019-10-03 (reg. Nr. 97/690), 2019-10-09 (prašymas nebuvo užregistruotas). Alytaus PN savo atsiliepime šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepaneigė, tačiau į bylą pateikė tik vieną 2019-09-09 pareiškėjo rašytą prašymą (reg. Nr. 6-1838 – 96 b. l.). Pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl jo rašytų prašymų patvirtina 2020 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės akreditavimo tarnybos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita (23-31 b. l.), kurioje konkrečiai aprašytas kiekvieno pareiškėjo rašyto prašymo užregistruoti jį pas šeimos gydytoją turinys, taip pat matosi, kad pareiškėjui buvo atsakoma, jog „gydytoja turi nedarbingumo pažymėjimą“, „bendrosios praktikos gydytoja darbą pradės š. m. spalio mėn., registracija pas gydytojus vykdoma kompiuterinės programos pagalba, o ne pagal rašytinius prašymus“, „vidaus ligų gydytoja išėjo iš darbo, pareigybė liko neužimta“.
Taigi byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2019-09-27 iki 2019-10-21 galimybė patekti pas vidaus ligų gydytoją pareiškėjui nebuvo sudaryta. Atsakovės atstovas Alytaus PN nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-07-02 iki 2019-10-14 Alytaus PN vidaus ligų gydytojo nebuvo dėl jo laikino nedarbingumo bei pareiškus norą išeiti iš darbo. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pas vidaus ligų gydytoją pareiškėjas pateko tik 2019 m. spalio 21 d. (105 b. l.).
Pareiškėjas į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-166/2020 ataskaitą (23-31 b. l.), kurioje konstatuota, kad S. V. 9 kartus kreipėsi į Alytaus PN ir LAVL administraciją su rašytiniais prašymais užregistruoti jį vidaus ligų gydytojo konsultacijai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus šios profesinės kvalifikacijos gydytojo paslaugos laikotarpiu nuo 2019-07-03 iki 2019-10-21 jam nebuvo suteiktos, nors S. V. aktyviais veiksmais siekė ja gauti. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus PN ilgiau kaip 3 mėnesius neteikė vidaus ligų gydytojo paslaugų, įstaiga privalėjo priimti sprendimą dėl paciento S. V., kuriam buvo reikalinga vidaus ligų gydytojo konsultacija sveikatos būklei įvertinti, diagnozei nustatyti ar gydyti, siuntimo į LVAL ar į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau taip nepasielgė. Alytaus PN 2019-07-03 – 2019-10-01 ir LAVL 2019-10-01 – 2019-10-21 neregistravo paciento S. V. gydytojo konsultacijai ir jos neužtikrino, tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad Alytaus PN ir LAVL darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, tuo pažeisdami Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, tvarkos aprašo reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės atstovų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.
Konstatavus atsakovės atstovų neteisėtus veiksmus, svarstytinas klausimas, ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala jam pasireiškė nuolatiniais skausmais nugaros ir stuburo srityje, dėl hemorojaus, peršalimo ligų simptomų.
Iš įrašų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje matosi, kad 2019 m. liepos 4 d. Alytaus PN atliekant jo profilaktinį patikrinimą pareiškėjas jokių nusiskundimų sveikatos būkle neturėjo. 2019 m. spalio 21 d. apsilankymo pas vidaus ligų gydytoją metu pareiškėjas skundėsi galvos ir stuburo skausmu, jam buvo paskirtas tik gydymas vaistais, jis nebuvo guldomas į ligoninę, dėl sveikatos būklės nebuvo siunčiamas pas gydytojus specialistus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl ilgo jo neregistravimo pas vidaus ligų gydytoją jis būtų susirgęs konkrečiomis anksčiau nediagnozuotomis ligomis, patyręs ligų paūmėjimus ar negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad kiekvieną vakarą į kamerų tipo patalpas nustatytu laiku ateina budinti bendrosios praktikos slaugytoja, kuri savo kompetencijos ribose teikia medicinos pagalbą, o turintys sveikatos problemų nuteistieji turi galimybę išsakyti savo nusiskundimus, tačiau pareiškėjas jokių nusiskundimų sveikata neišreiškė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, jog jam buvo būtina suteikti skubiąją medicinos pagalba, tačiau ji nebuvo suteikta. 2019 m. rugpjūčio 21 d. jam buvo pratęsti anksčiau gydytojo paskirti vaistai, jis turėjo galimybę lankytis pas gydytoją psichiatrą. Lietuvos Respublikos SAM pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. kovo 10 d. sprendimu nustatė, kad žala S. V. sveikatai, teikiant jam skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta (9-14 b. l.).
Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas dėl negalėjimo patekti pas vidaus ligų gydytoją galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala. Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, prievolė atlyginti žalą valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius neturtinės žalos, pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.