- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-231-120-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- P. K.
- Advokatai
- Elena Gylienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl 2010 m. sausio 20 d. Kauno mieso apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR 180 str. 1 d. vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Tenkintas civilinis ieškinys ir iš nuteistojo P. K. priteista R. T. - 4510 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. J. - 1200 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 28 d. apie 22.20 val., veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu „Audriumi“, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiųjų Reginos Tatarūnaitės, A. V. atžvilgiu bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą nurodytų nukentėjusiųjų ir nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu: griebė už kaklo R. T., pargriovė ją ant lovos, vieną kartą sudavė ranka A. V. į veidą ir, nenustatytam asmeniui „Audriui“ grasinant atsuktuvu papjauti, panaudoti kitokį fizinį smurtą ir dusinant R. T. ant galvos užspaudus pagalvę, atimdamas galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė svetimą- nukentėjusiosios L. J. turtą- nešiojamą kompiuterį „Toshiba" 1200 Lt vertės; bei svetimą - nukentėjusiosios Reginos Tatarūnaitės turtą: mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W601" su SIM kortele „Pildyk" bendros 830 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus" 3200 Lt vertės, piniginę 20 Lt vertės su joje buvusiais 300 Lt bei 160 Lt, o viso plėšimo būdu pagrobė svetimo pastarosios turto bendros 4510 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, padarė klaidų skiriamos bausmės individualizavimo stadijoje, pažeidė BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str., 61 str.1 d., 2 d. reikalavimus. BK 55 straipsnyje nustatyta tvarka teismas jam, kaip teisiamam pirmą kartą, nepagrįstai neskyrė su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nors tam buvo visos sąlygos. LR BK 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas - plėšimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, bet teismas, skirdamas bausmę, ne tik, kad jos tinkamai neindividualizavo, bet ir tinkamai nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir netinkamai parinko jam tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę.
Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai neanalizavo jo šeimyninės padėties ir visiškai neįvertino šeimos finansinės būklės. Jis bedarbis, augina ir išlaiko nepilnametį sūnų gimusį 2007-02-16. Jei teismo jam jam paskirta laisvės atėmimo bausmės rūšis yra teisinga, tai tokiu atveju jam teismo paskirta bausmė yra per griežtą, nes ji pažeidė trečiųjų asmenų - jo nepilnamečio sūnaus teises. Jam paskirta 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra neproporcingai didelė. Ji neatitinka teisingumo principo reikalavimų. Tai, kad jis augina nepilnametį sūnų yra išimtinė aplinkybė, kuri duoda pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
Nepagrįstai teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis pripažino kaltę įvykdęs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Jo nuoširdų gailėjimąsi patvirtina tai, kad jis pripažino esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertino savo poelgį, pripažino civilinius ieškinius, teisme buvo aktyvus ir siekė padėti išaiškinti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas privalėjo šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią jo atsakomybę ir į ją atsižvelgti, skiriant bausmę.
LR BK 61 str. 2 d. tvarka teismui nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam buvo parinkta beveik pati didžiausia, t. y. reali 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, tad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir lygiateisiško proceso principą. LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės - laisvės atėmimo bausmės už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrimas aiškiai priešratauja teisingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Teismo jam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei savo dydžiu nėra jam aiškiai neteisinga bei per griežta.
Apeliantas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jos kvalifikavimo, neginčija, tad skundas nagrinėjamas tik apeliacinio skundo ribose.
Apelianto padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 1 d. priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas arešto arba laisvės atėmimo bausme. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriant konkrečią bausmę, vadovautis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrojoje dalyje nurodytomis nuostatomis. Teismas, paskirdamas apeliantui griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšį, t.y. laisvės atėmimo bausmę, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Apeliantas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Byloje duomenų apie jo šeimyninę padėtį, apie jo turimą sunkią turtinę padėtį, taip pat nėra. Pats apeliantas šiuos jo teiginius patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė, tad šie skundo teiginiai laikomi deklaratyviais ir nevertinami.
Nors šiuo skundžiamu nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą iki priimant pirmąjį, t.y, 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį, tačiau duomenys apie tai, kad tuoj pat po pirmojo nuosprendžio priėmimo, už 2009 m. spalio 22 d. padarytas BK 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas jam 2009 m. gruodžio 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta buvo kardomoji priemonė suėmimas ir dabar jis yra teisiamas už tai, duomenys apie tai, kad šiuo metu jis taip pat yra teisiamas ir Kauno miesto apylinkės teismo už 2009 m. birželio 14 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., rodo, kad apeliantas išvadų nėra padaręs ir nusikalstamų veikų daryti nenustojo, tad griežčiausia įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jam paskirta pagrįstai ir pagrindo, taikant BK 54 str. 3 d., 62 str. nuostatas, ją keisti švelnesne bausmės rūšimi, nėra.
Įstatymai įpareigoja teismą, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio (BK 61 str.) ir įvertinus atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Skirdamas apeliantui bausmę, teismas tai ir padarė. Jis atsižvelgė ir į apelianto asmenybę, ir į tai, kad jo atsakomybę lengnančių aplinkybių nėrą bei, kad jo atsakomybę sunkina 2 sunkinančių aplinkybių buvimasir įvertinęs kitas BK 54 str. nurodytas aplinkybes, skiriamos bausmės dydį skaičiuojant nuo BK 180 str. 1 d. nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, apeliantui turėjo paskirti didesnę už 3 m. 1 mėnesį ir 15 d. bausmę. Apeliantas gi yra nubaustas beveik per pus mažesne 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, tad pagrindo tokią bausmę laikyti aiškiai per didele, nelygiateisiška, prieštaraujančia teisingumo, proporcingumo principams ir mažinti, nėra.
Prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas gali būti tik nustačius ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos buvimą. Tai patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad, duodamų parodymų pirmos instancijos teisme metu sakydamas, kad kaltu prisipažįsta dalinai, apeliantas nuoširdus nebuvo. Jo skundo teiginiai šioje dalyje taip pat deklaratyvūs ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštarauja. Jo duodami parodymai nuoseklūs ir nuoširdūs nebuvo. Jis jais ne tik kad nepadėjo išaiškinti veikos aplinkybių, bet ir klaidino teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.
2010 m. sausio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.