Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. S. skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausios specialistės V. B. 2025 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-ANR_N-760-2025 paliktas nepakeistu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-ANR_N-760-2025, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. lapkričio 2 d. 17.46 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Kuga“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, t. y. užstatė pravažiavimą ir taip savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 150.10 punkto reikalavimą. Už minėto nusižengimo padarymą A. S. paskirta 50 Eur dydžio bauda.

2. Dėl Institucijos nutarimo A. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas 2025 m. sausio 9 d. nutarimą panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

3. Skundu Vilniaus apygardos teismui A. S. prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl ANK 615 straipsnio 1 dalies, kartu su 589 straipsnio 82 punktu tiek, kiek suteikia įgalinimus savivaldybėms, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį bei 2025 m. sausio 9 d. Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai.

3.1. Skunde nurodo, jog nesutinka, kad jis nuvažiavo nuo gatvės ir, pastatęs automobilį (duomenys neskelbtini) namo kiemo pravažiavime į stovėjimą aikštelę, nuėjo ir, kad jo nebuvo prie automobilio ilgiau nei 10 minučių, todėl liudytojas L. P. negalėjo pravažiuoti. Jis su žmona grįžo iš prekybos centro „Pašilaičiai“. Kadangi tuo metu niekas nevažiavo, sustojo pravažiavime kuo arčiau laiptinės ir išlipo iš automobilio. Priėjo prie laiptinės durų (virš jų nuo judesio automatiškai užsidegė apšvietimas, kitoje nuotraukoje apšvietimas nedega), duris atidarė ir palaikė, žmona su dviem maišais įėjo į laiptinę. Atsisukęs pamatė iš gatvės įvažiavusį kitą automobilį. Tarp laiptinės ir jo automobilio – 15 metrų. Jis įsėdo į automobilį, bet negalėjo važiuoti, nes išvažiavimas į gatvę buvo užtvertas privažiavusio kito automobilio. Jis sėdėjo už vairo ir laukė, o tuo metu to kito automobilio vairuotojas jį fotografavo. L. P. nuvažiavo į kitą aikštelę (korėta skaldos danga) ir jis (A. S.) pajudėjo link gatvės.

3.2. Skundas motyvuojamas ir tuo, kad situacija išsisprendė L. P. įvažiavus į kitą kieme esančią aikštelę. Atlaisvindamas kelią, ir jis (A. S.) išvažiavo į gatvę. Nusižengimo sudėtis reikalauja trukdymo. Trukdymo nebuvo, nes buvo galimybė važiuoti į kitą aikštelę. Nuotraukoje (žiūrint pro priekinį ir galinį jo automobilio langą) matosi jo, stovinčio ant laiptinės laiptų, kojos. Institucija šios aplinkybės netyrė, o teismas tamsias kelnes tamsoje vadina „šešėliais“. Jo pateiktose nuotraukose matyti, kad nėra daikto, kuris mestų šešėlį. Tai įrodo, kad jis buvo netoli automobilio. Medžiagoje nėra originalių įvykio nuotraukų. Institucija atsiuntė 2024 m. lapkričio 15 d., mažos rezoliucijos 1280x960 taškų nuotraukas, be nuotraukų savybių. Kadangi šiuolaikiniai telefonai tokia rezoliucija nefotografuoja, nuotraukos be savybių, tai reiškia, kad nuotraukos buvo apdorotos. Nepaneigta, kad pranešimo autorius ar Institucija nuotraukas redagavo, kad jose nesimatytų jo, esančio prie vairo. Posėdžio metu Institucija negalėjo paaiškinti apie nuotraukų savybes. Teismas posėdžio metu žiūrėjo fotografijas pačiame liudytojo telefone, bet jų neišreikalavo į bylą, jis negalėjo su jomis susipažinti. Tuo pažeista jo teisė gintis.

3.3. Skunde teigiama, kad nuotraukoje matosi, kad pravažiavime šalia jo automobilio stovi kitas automobilis (numerio skaičiai (duomenys neskelbtini)). Netirta, kuris automobilis buvo pastatytas pirmas, o kuris antras. Nepaneigta, kad jo vairuojamas automobilis buvo pastatytas pirmasis, neužtverdamas pravažiavimo, o po to sustojęs kitas automobilis užtvėrė pravažiavimą. Atkreipia dėmesį, kad automobilis nebuvo paliktas stovėti, nes automobilio veidrodžiai neužlenkti. Automobilyje yra beraktė užrakinimo sistema, ir tokiu būdu užrakinus automobilį, veidrodžiai užsilenkia – nėra galimybės palikti užrakintą automobilį atlenktais veidrodėliais. Institucija galėjo atlikti ANK 593 straipsnio 1 dalies 2, 6, 9 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, bet jų neatliko.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, jog tiriant įvykį, buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Institucija rinko tik kaltinančius įrodymus, nors jis nurodė paaiškinime, institucija nepridėjo prie medžiagos jo pranešimo institucijai apie pažeidimą prie PC „Pašilaičiai“. Jo fotografuota kitoje miesto vietoje 17.33 val. Tai įrodo, kad nebuvo nuėjęs nuo automobilio ilgam, nes neatitinka laikas. Neištirta, ar galėjo virš 10 min. stovėti 17.46 val. adresu (duomenys neskelbtini). Teismas šio pranešimo neišreikalavo, todėl prideda jį prie skundo apygardos teismui. Institucijos nutarimas nepasirašytas, nors jo tekste nurodyta, kad jo registracijos nu­meris – SAVAD-13-ANR_N-760-2025. Tačiau dokumento metaduomenyse nurodyta, kad pasirašytas ir užregistruotas dokumentas Nr. A11-702/25. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas tik patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija neištyrė įvykio, todėl tyrimas neteisėtai persikėlė į teismą. Teisme buvo apklausti liudytojai, peržiūrėtos fotonuotraukos, daromos naujos išvados.

3.5. Neištyrus aplinkybių administraciniu nurodymu, buvo siūloma sumokėti mažesnę baudą. Tik po to buvo tiriamos aplinkybės ir pagal naujai nustatytus faktus skiriama jau didesnė bauda, kas prieštarauja teisingumui. ANK 615 straipsnio 1 dalis, kartu su 589 straipsnio 82 punktu tiek, kiek suteikia įgalinimus savivaldybėms, taip pat prieštarauja Konstitucijai. Neminint teisės teorijos, net Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, jog administracinė prievarta, valstybės prievartos rūšis, įstatymo nustatyta teisinio poveikio priemonių, skirtų saugoti ir ginti teisės reguliuojamus visuomeninius santykius, sistema. Vykdo valstybės valdymo institucijos, teismai, pareigūnai. Administracinės prievartos priemonėmis siekiama nubausti teisės pažeidėją, nutraukti neteisėtus veiksmus arba užkirsti kelią galimiems žalingiems padariniams ar teisės pažeidimams, pažeidėjus patraukti administracinėn atsakomybėn, garantuoti visuomenės saugumą, teisėtvarką ir teisėtumą. Lietuvoje skiriamos 3 administracinės prievartos priemonių rūšys: administracinė nuobauda, administracinės prevencinės (įspėjamosios) priemonės (dokumentų tikrinimas, teisė įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas ir kita), administracinės kardomosios priemonės (asmens sulaikymas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas, guminių lazdų, antrankių, kovinių veiksmų panaudojimas ir kita) (nuoroda). Taigi, kaip patvirtina ir enciklopedija, administracinė atsakomybė yra valstybinės prievartos rūšis, o valstybinę prievartą pagal Konstituciją vykdo valstybės, o ne savivaldos institucijos. Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucijos X skirsnyje nėra nuostatų, leidžiančių savivaldybei taikyti valstybinę prievartą ir prievartą apskritai.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Nurodo, kad A. S. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. ANK 417 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė yra numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl visais atvejais, norint konstatuoti, kad asmuo padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti ir konkrečios(-ų) KET nuostatos(-ų) pažeidimą. Skundžiamame nutarime A. S. padarytas administracinis nusižengimas pasireiškė KET 150.10 punkto pažeidimu, nes vairuodamas transporto priemonę „Ford Kuga“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui t. y. užstatė pravažiavimą.

4.2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnyje nurodyta, kas laikoma sustojimu, stovėjimu ir priverstiniu sustojimu: šio straipsnio 80 punkte nurodyta, kad transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad vairuotojo automobilyje nėra, jokie krovos darbai nevyksta. SEAKĮ 2 straipsnio 79 punkte nurodyta, kad transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Taigi, vadovaujantis šiais punktais, galima tvirtinti, kad A. S. automobilis stovėjo, o A. S. argumentas dėl veidrodėlių laikytinas asmens pasirinkta gynybos pozicija – automobilis stovėti gali ir atrakintomis durimis.

4.3. Administracinių nusižengimų protokolai ir nutarimai generuojami ANR-e, šių procesinių dokumentų formos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 596 Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. ANK 611 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad [...] Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas (nutarimas) nepasirašomas. Administracinių nusižengimų registre sugeneruoti dokumentai pasirašomi ir registruojami Institucijos dokumentų valdymo sistemoje @vilys, ir Institucija turi savo registrus kiekvienam dokumentui, todėl teiginys, kad nutarimas nepasirašytas, neturi teisinio pagrindo.

4.4. Nesuprantama A. S. pozicija dėl ANK 615 straipsnio 1 dalies ir 589 straipsnio 82 punkto tiek, kiek suteikia įgalinimus savivaldybėms, prieštaravimo Konstitucijai – teigdamas, kad savivaldybės neturėtų nagrinėti administracinių nusižengimų bylų, tame pačiame skunde nurodo, kad jis pats kitų asmenų padarytus nusižengimus fiksuoja ir siunčia būtent savivaldybei. Akivaizdu, kad ir šis skundo argumentas tėra A. S. siekis išvengti administracinės atsakomybės.

4.5. A. S. Institucijai teiktuose paaiškinimuose ir skunduose Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismams nurodyti argumentai laikytini asmens pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, neparemta jokiais objektyviais duomenimis.

Skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje yra nurodyta, kokias funkcijas atlieka savivaldybės. Šios funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Kaip nurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde apygardos teismui, valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Pažymėtina, kad būtent įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimas – priėmė administracinių nusižengimų kodeksą ir jame esantį reglamentavimą, atitinkamai 615 ir 589 straipsnių nuostatas ir suteikė įgaliojimus savivaldybėms nagrinėti administracinius nusižengimus.

7. Konstitucinėje jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) yra išaiškinta, kokiais atvejais bylas nagrinėjantys teismai privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydami spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apygardos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašyme kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išdėstytus tokio prašymo argumentus, galiojantį teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo tokio prašymo tenkinti.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimu ir bylos medžiaga, iš naujo peržiūrėjęs visas byloje esančias su aptariamu įvykiu susijusias fotonuotraukas, konstatuoja, kad apylinkės teismas fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes aprašė teisingai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. S. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl A. S. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga.

9. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma skunde Vilniaus apygardos teismui, atliko įrodymų tyrimą, dėl jų pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip prašė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į KET nuostatas. KET 150.10 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji – administracinė atsakomybė kyla nuo nusižengimo padarymo momento, nėra būtina konstatuoti, kad dėl nusižengimo kilo kokie nors padariniai.

11. A. S. nubaustas už tai, kad 2024 m. lapkričio 2 d. 17.46 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Kuga“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, t. y. užstatė pravažiavimą.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. S.neginčija, kad nurodytu laiku ir vietoje pastatė automobilį, tačiau teigia, jog jo sustojimas užtruko itin trumpą laiko tarpą, o asmuo, norėjęs pravažiuoti, turėjo galimybę važiuoti į šalia esančią aikštelę, todėl jis iš esmės netrukdė kitų transporto priemonių eismui. Su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.

13. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra objektyvūs įrodymai – fotonuotraukos, kuriose, priešingai nei nurodo A. S., yra kokybiškai užfiksuotos 2024 m. lapkričio 2 d., 17.46 val. įvykio aplinkybės (b. l. 37-38). Iš fotonuotraukų matyti, kad A. S. automobilis „Ford Kuga“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nufotografuotas stovintis ant įvažiavimo (išvažiavimo) iš daugiabučio namo kiemo, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Toje įvažiavimo pusėje, kurioje stovi A. S. automobilis, daugiau automobilių nėra. Kitoje išvažiavimo pusėje matyti ir pareiškėjo skunde minimas „Mercedes“ automobilis, kuris, tariamai, taip pat blokuoja eismą. Iš nuotraukos matyti, kad toje išvažiavimo pusėje, už „Mercedes“ automobilio stovi dar bent vienas automobilis. Ar jie galėjo ten stovėti nėra vertinama šioje administracinio nusižengimo byloje, tačiau iš nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad būtent A. S. „Ford Fuga“ yra užstatęs išvažiavimą kitoms transporto priemonėms. Kaip jau minėta, byloje esančios fotonuotraukos yra pakankamai geros kokybės ir informatyvios, aiškiai matosi automobilio modelis, valstybiniai numeriai, tai, kad vairuotojo vietoje nieko nėra ir kt., kas leidžia daryti išvadas apie tai ar transporto priemonė buvo pastatyta tinkamai, ar pažeidžiant KET 150.10 punkto reikalavimus.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paminėtos fotonuotraukos patvirtina, kad A. S. pastatė savo transporto priemonę taip, kad buvo apribotas kitų asmenų transporto priemonių judėjimas. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad automobilis taip buvo paliktas itin trumpam laikui, kol atidarė duris, kad žmona su pirkinių krepšiais iš parduotuvės galėtų užeiti į laiptinę ir tai patvirtino pridedami duomenys apie pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą. Nors aukštesnysis teismas sutinka, kad automobilis negalėjo stovėti taip, kaip užfiksuota 10 minučių, tačiau galėjo stovėti apie 2-3 minutes. „Google maps“ duomenimis, sekmadienio vakarą nuo PC „Pašilaičiai“ iki (duomenys neskelbtini), važiuojant vienu iš dviejų maršrutų galima užtrukti 6-10 min arba 8-12 min., taigi vidutiniškai – 9 min. A. S. kito automobilio pažeidimą užfiksavo 17.32 val., taigi į (duomenys neskelbtini) atvažiavo apie 17.43 val., administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas 17.46 val. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, teikdamas paaiškinimą Institucijai ir skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pirmiausia įsėdo į automobilį, ir tuo metu iš gatvės įsuko kitas automobilis. Skunde apygardos teismui nurodomos kitokios aplinkybės, t. y., kad tuo metu, kai atvažiavo kitas automobilis, jis stovėjo prie laiptinės, grįžo į automobilį, ir matė, kad tuo metu jį fotografuoja. Vis dėlto, iš paties A. S. skunde nurodomų aplinkybių ir fotonuotraukų, taip pat liudytojo L. P. parodymų matyti, kad A. S. buvo palikęs stovėti automobilį ir kitam automobiliui laukiant, kol bus galima pravažiuoti, išėjo iš laiptinės. Tai patvirtina paties A. S. skunde akcentuojamas faktas, kad vienoje iš pateiktų nuotraukų laiptinės šviesa nedega, o kitoje – jau dega. Jeigu asmuo būtų tik nuėjęs iki laiptinės durų, jas palaikęs ir grįžęs, šviesa nebūtų spėjusi užgesti. Kai A. S. grįžo, pastarojo automobilį liudytojas L. P. praleido pravažiuoti. Aptartų byloje nustatytų aplinkybių ir išvadų nekeičia ir apygardos teismui 2025 m. rugpjūčio 4 d. A. S. pateiktas papildomas paaiškinimas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos – padidinta automobilio „Ford Kuga“ fotonuotrauka bei kiemo nuotrauka iš viršaus – nepaneigia A. S. kaltės dėl šioje nutartyje aptartų įrodymų ir išdėstytų argumentų, dėl jų nėra pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas.

15. Aplinkybės dėl to kiek laiko automobilis „Ford Fuga“ buvo paliktas taip, kad trukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, dėl kokių priežasčių automobilis buvo paliktas tokioje padėtyje, kurioje užfiksuotas, ar jis buvo užrakintas ar ne, teismo išvadų dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nekeičia. Byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju būtų buvusi būtinojo reikalingumo situacija, numatyta BK 16 straipsnyje. Kaip jau minėta, ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti, jog dėl pažeidimo būtų sukeltos pasekmės, todėl šioje byloje objektyviai nustačius, kad kol A. S. netinkamai pastatytas automobilis nebuvo patrauktas, liudytojo L. P. automobilis neturėjo galimybės įvažiuoti į daugiabučio namo kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, ir to pakanka administracinei atsakomybei kilti. Be to, į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę nebūtų galėjusios įvažiuoti ir kitos transporto priemonės. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta vairuotojų atsakomybė apima visus atvejus, kai dėl atsakomybėn traukiamo vairuotojo kaltės yra trukdoma kitiems eismo dalyviams judėti (įvažiuoti į tam tikrą vietą, išvažiuoti iš jos, įlipti / išlipti į / iš transporto priemonę ir t. t.). Šis draudimas apima ne tik konkretaus asmens (šiuo atveju liudytojo L. P.) interesų netrukdomam bet kada įvažiuoti į daugiabučio, kuriame gyvena pastarojo mama, kiemo automobilių parkavimosi aikštelę, pažeidimą, bet ir bendro eismo ir visuomenės saugumo šiuo aspektu užtikrinimą, siekiant, kad nebūtų ribojamos nei pavienių asmenų, nei valstybės ar savivaldybės institucijų, nei specialiųjų tarnybų galimybės esant reikalui be trukdymų patekti į pastatytas transporto priemones, jas patraukti, atlikti su jomis reikiamus veiksmus ir pan. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį aptariamu atveju galėtų kilti net ir tada, jeigu užstatytoms transporto priemonėms egzistuotų teorinė techninė galimybė manevruojant išvažiuoti iš stovėjimo vietos.

16. Apygardos teismas nesutinka su A. S. pozicija dėl nepasirašyto Institucijos nutarimo, pritardamas atsiliepimo argumentams, kad Administracinių nusižengimų protokolai ir nutarimai generuojami ANR-e, šių procesinių dokumentų formos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 596 Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. ANK 611 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas (nutarimas) nepasirašomas.

17. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą nutartį, ją naikinti ir grąžinti bylą Institucijai iš naujo nagrinėti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.