Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-118-935/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12905-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.1., 18.1., 19.10.

2017 m. kovo 9 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, 187 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 04.15 val., Labdarių g. 7, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,28 promilių neblaivumas, garsiai šūkavo, stumdėsi, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sėstis į tarnybinį automobilį.

Šiais veiksmais M. G. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 04.15 val., Labdarių g. 7, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,28 promilių neblaivumas, policijos pareigūnams jį sulaikant jiems priešinosi: muistėsi, stangrino rankas, bandė bėgti, t. y., buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. G. parodė, kad jis buvo išėjęs į lauką parūkyti, lauke su draugu tarpusavyje pasistumdė ir iš karto privažiavo policija. Jis tikrai garsiai nešūkavo. Įvykio metu keikėsi. Jo draugas pradėjo įkyriai klausinėti policijos pareigūnų, kodėl jie prie jų privažiavo. Draugas buvo pasodintas į policijos tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnai jam liepė eiti į vidų, jis pasakė, kad baigs rūkyti ir tuomet eis. Tada policijos pareigūnai pradėjo jam laužyti rankas, įsodino į policijos tarnybinį automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad su kolege patruliavo senamiestyje, pastebėjo, kaip gatvėje du vyrai stumdosi. Privažiavus vaikinai garsiai šūkavo, vaikinai nurodė, kad jie stumdosi draugiškai. Vaikinai buvo įspėti, kad yra viešoje vietoje, tačiau pradėjo keiktis, keiksmažodžiai buvo nukreipti į jį ir kolegę. Vaikinams buvo nurodyta eiti atgal į barą, jie pradėjo ginčytis, todėl buvo įspėti, kad yra sulaikomi. Vaikinai nesutiko vykti į komisariatą. Visų pirmą į policijos tarnybinį automobilį buvo pasodintas M. G. draugas. M. G. trukdė jo draugą pasodinti į policijos tarnybinį automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. R. parodė, kad jis su M. G. ir kitais draugais buvo bare, vėliau išėjo į lauką parūkyti. M. G. ir vienas draugas garsiai kalbėjo, kivirčijosi. Prie jų privažiavo policijos pareigūnai, vienas draugas pradėjo aiškintis su policijos pareigūnais. Minėtas draugas ir M. G. buvo pasodinti į policijos tarnybinį automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. A. parodė, kad buvo pastebėti du jaunuoliai, kurie tarpusavyje stumdėsi. Ji su kolega prie minėtų vaikinų privažiavo, bandė juos nuraminti. Vaikinai stovėdami lauke triukšmavo, rėkavo. Vėliau M. G. bandė ištraukti savo draugą, pasodintą į policijos tarnybinį automobilį, atsisakė sėstis į policijos automobilį. M. G. keikėsi, tačiau tie keiksmažodžiai nebuvo nukreipti į ją bei jos kolegą.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 04.15 val., Labdarių g. 7, Vilniuje, pastebėjo kelis jaunuolius, iš kurių du buvo akivaizdžiai neblaivūs, garsiai šūkavo, stumdėsi tarpusavyje. Privažiavus prie jaunuolių buvo nustatyta, kad vienas iš jų yra M. G.. Bandant jaunuolius sudrausminti, M. G. pradėjo elgtis agresyviai, keikti pareigūnus ir aplinkinius. Nurodžius, kad M. G. yra sulaikomas, jis pradėjo šalintis. Sulaikant M. G. jis muistėsi, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams atsisėsti į tarnybinį automobilį, stangrino rankas ir bandė bėgti. M. G. buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser x26“, kovinių imtynių veiksmai, užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai. M. G. buvo pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 3, 4)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. 04.41 val. M. G. buvo nustatytas 1,28 promilių neblaivumas. (b. l. 4)

Administracinio teisės pažeidimo protokole M. G. veikos buvo kvalifikuotos pagal ATPK 174 straipsnį, 187 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Nagrinėjamu atveju M. G. taikytinos ANK nuostatos, kadangi ATPK 174 straipsnio ir 187 straipsnio 2 dalies sankcijose kaip viena iš galimų skirti nuobaudų rūšių yra numatytas administracinis areštas, o ANK 481 straipsnio 1 dalies ir 506 straipsnio 4 dalies sankcija numato tik baudą. Šiuo metu galiojantis ANK švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, todėl teismas perkvalifikuoja M. G. veikas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Kaip jau paminėta anksčiau, administracinio teisės pažeidimo protokole M. G. buvo kaltinamas ir pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,28 promilių neblaivumas, policijos pareigūnams jį sulaikant jiems priešinosi: muistėsi, stangrino rankas, bandė bėgti. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal ANK neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 187 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK tokio administracinio nusižengimo kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, sudėties požymių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai bei, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu, pagal kurį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, teisena M. G. atžvilgiu nutrauktina. Teismas pastebi, kad tvirtinti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomi M. G. veiksmai, kurie buvo vertinami kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, galėtų užtrukti baudžiamąją atsakomybę, nėra jokio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas tuomet, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais tyčiniais veiksmais sutrikdo viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinėn atsakomybėn traukiant asmenį pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, trikdančius žmonių rimtį ar viešąją tvarką, taip pat nustatyti asmens tyčią taip veikti. Nors viešosios vietos sąvoka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teigtina, jog viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų. Tokiu atveju nėra svarbu, ar asmens veiksmai pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims. Pažeidimo fakto padarymui užtenka konstatuoti vien to, kad asmens nusižengimas yra nepriimtinas visuomenei, nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis taisyklėmis.

M. G. teismo posėdžio metu pripažino, kad pasistumdė su draugu, tačiau neigė, kad garsiai šūkavo. Vis tik teismas konstatuoja, kad M. G. kaltę, padarius nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodo liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Liudytojai V. V., Ž. A. teisme patvirtino, kad patruliuojant pamatė gatvėje besistumdančius jaunuolius, prie jų privažiavus jie garsiai šūkavo, rėkavo. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Liudytojas K. R. taip pat nurodė, kad M. G. su kitu draugu kivirčijosi, garsiai kalbėjo. Be to, teismas pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimo faktą (stumdymąsi) patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas, kuris yra įsiteisėjęs. Minėtu nutarimu buvo konstatuota, kad A. S. pažeidė viešąją tvarką, t. y., stumdėsi tarpusavyje su M. G..

Taigi teismas konstatuoja, kad M. G. elgesys, t. y., stumdymasis, garsus šaukimas buvo netinkamas, prieštaraujantis visuomenėje priimtinam elgesiui, todėl tokiu būdu M. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį asmuo atsako už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos PĮ) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra asmens, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Lietuvos Respublikos PĮ 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Teismo posėdžio metu M. G. neigė, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Vis tik teismas konstatuoja, kad M. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. M. G. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta liudytojų V. V. ir Ž. A. parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis. Abu liudytojai teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, t. y., kad reagavo į viešosios tvarkos pažeidimą, buvo prašoma M. G. nusiraminti ir eiti atgal į barą, jam nepaklusus, buvo nurodyta, kad jis bus vežamas į policijos komisariatą, tačiau M. G. atsisakė sėstis į policijos tarnybinį automobilį, bandė šalintis. Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių gali siekti jį apkalbėti, todėl netikėti liudytojų parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.

Taigi teismas konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog M. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Teismas pažymi, kad M. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Pats M. G. pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Teismo posėdžio metu V. V. nurodė, kad M. G. keikėsi jo ir jo kolegės atžvilgiu, tas pats užfiksuota pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Vis tik teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų, kurie leistų be jokių abejonių konstatuoti, kad M. G. įžeidinėjo policijos pareigūnus. Liudytoja Ž. A. teismo posėdžio metu patvirtino M. G. teiginį, kad jis keikėsi, tačiau minėti keiksmažodžiai buvo bendro pobūdžio, nebuvo nukreipti į ją ar jos porininką V. V.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas V. V. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokiais konkrečiais necenzūriniais žodžiais M. G. jį ir Ž. A. įžeidė.

Taigi akivaizdu, kad byloje neužtenka objektyvių duomenų konstatuoti, kad M. G. įžeidinėjo policijos pareigūnus, todėl minėta aplinkybė šalinama iš kaltinimo.

M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimus padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas administracines nuobaudas M. G., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės nusižengimų pobūdį (veiksmų intensyvumą, jų padarymo laiką bei vietą), pavojingumą, į tai, kad yra viena M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę – anksčiau baustas administracine tvarka, dirba. Įvertinus aptartas aplinkybes, M. G. už nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, skirtinos administracinės nuobaudos – baudos. Pažeidėjui skirtinos minimalaus dydžio atitinkamų normų sankcijose numatytos baudos. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, 481 straipsnio 1 dalimi, 506 straipsnio 4 dalimi, 591 straipsnio 6 punktu, 635, 636 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;už nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 38 straipsniu 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir M. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį M. G. atžvilgiu nutraukti panaikinus administracinę atsakomybę nustatantį aktą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16063309088.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.