- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-84-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01436-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6160-839/2020, kuria atsisakyta priimti ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-75-356/2012 ir priteisti iš atsakovo R. A. padidintą išlaikymą (duomenys neskelbtini), mokamą 400 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės; 4887,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 250 Eur nuo 2020-05-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020-12-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. A., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau ir - VGTPT) atsakovo gyvenamosios vietos duomenų, todėl ši negalėjo organizuoti privalomos mediacijos procedūros.
4. Teismas pasisakė, kad ieškovės pateikti duomenys, jog atsakovas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, nėra teisingi, nes iš teismo iniciatyva gautų Gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, kad atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs, be to jis dirba bendrovėje, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) sav.
5. Teismas darė išvadą, kad privaloma mediacijos procedūra nebuvo įgyvendinta tinkamai, ji buvo įvykdyta formaliai kreipiantis į VGTPT dėl privalomosios mediacijos taikymo, tačiau nenurodant (nepatikslinant) atsakovo gyvenamosios vietos adreso.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-22 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
7. Nurodo, kad iš jos pateikiamų Gyventojų registro išrašų ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos adreso. Nutartyje nurodytas adresas yra atsakovo motinos gyvenamoji vieta, iš kurios ieškovės žiniomis, atsakovas priverstinai buvo išdeklaruotas. Jai nežinoma kodėl jos gauti duomenys iš Gyventojų registro išrašų skiriasi nuo teismo iniciatyva gautųjų duomenų iš oficialių šaltinių.
8. Ieškovė pažymi, kad iš Gyventojų registro išrašų įsitikino, kad atsakovas savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, o kiti atsakovo gyvenamosios vietos adresai jai nėra žinomi. Nutartyje nurodytos atsakovo darbovietės ieškovė negalėjo žinoti dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų. Mano, kad ilgą laiką nepalaikant jokių ryšių su atsakovu dėl jo piktybinio vengimo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, iš ieškovės negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma. Ji ėmėsi visų jai prieinamų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.
9. Ji pateikė įrodymus apie bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus, jog mediacijos proceso pasinaudoti nepavyko, kadangi nebuvo žinoma nei atsakovo gyvenamoji, nei deklaruota gyvenamoji vieta, nei darbovietė, todėl apeliantės nuomone, laikytina, kad ji tinkamai atliko įstatyme nustatytą pareigą inicijuoti privalomos mediacijos procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Atsisakytina priimti prie atskirojo skundo pridėtą Gyventojų registro išrašą, kadangi apeliantė tokio paties turinio dokumentą tik ankstesne data buvo teikusi teismui ir teismas dėl tokio turinio dokumento pasisakė skundžiamoje nutartyje. Be to, šiuos aktualiu laikotarpiu duomenis, teismas gali gauti iš registrų CPK 179 straipsnio 3 dalies tvarka, tad (duomenys neskelbtini) išrašo priėmimas būtų perteklinis (CPK 314 straipsnis).
12. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai.
13. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija, t. y. nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Su tokiu vertinimu sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, pažymėdamas, kad nuo 2020-01-01 ikiteisminė mediacija šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka yra privaloma (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 1 punktas). Mediacija, kuri beje tokiu atveju gali būti teikiama nemokamai, įstatymų leidėjas siekė sudaryti galimybes šalims taikiai susitarti, kuomet ne tik nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, bet ir šalys būtų apsaugotos nuo užsitęsusių teisminių procesų ir papildomų išlaidų. Šis institutas, atsižvelgiant į jo privalomą pobūdį būtent iš tokios jautrios srities, kaip šeimos santykiai, kylantiems ginčams, negali būti taikomas formaliai.
14. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, pastaroji turi VGTPT pateikti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). VGTPT arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tokiu atveju, mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ji įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
15. Argumentai, kad iš apeliantės reikalaujama neįmanomo, nes ji nežino atsakovo gyvenamosios vietos, o darbovietės duomenys jai nebuvo prieinami, nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, kuris CPK 179 straipsnio 3 dalies tvarka gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, patikrinęs informaciją registruose, ginčijamoje nutartyje aiškiai nurodė ir atsakovo gyvenamąją vietą, ir darbovietę, kurios buveinės adresas yra viešai skelbiamas ir jokių kliūčių informuoti atsakovą dėl privalomosios mediacijos iniciavimo šiai dienai nėra. Juolab, kad ieškinyje apeliantė nurodo atsakovo mobilaus ryšio telefoną, kas visgi kelia abejonių dėl šalių tarpusavio komunikavimo galimybių nebuvimo.
16. Ieškovės į bylą pateiktas VGTPT (duomenys neskelbtini) raštas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo pasinaudota privalomosios mediacijos institutu. Nepaisant ginčo šalių abipusių santykių, ar nuomonės, dėl paties privalomosios mediacijos instituto, teisinis reguliavimas įtvirtina privalomą mediaciją šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena. Kaip jau minėta, jeigu per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, tik tada laikoma, jog ginčo šalys įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
17. Apeliantės nurodomos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, šios bylos aplinkybėms, tad nagrinėjamai teisinei situacijai, minėto teismo priimtas procesinis sprendimas nėra aktualus. Juolab, kad vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (LAT 2017-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
18. Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog šiuo atveju buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas D. K. ieškinį atsisakė priimti pagrįstai.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, privalomosios mediacijos instituto taikymą, todėl priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-22 nutartį palikti nepakeistą.