Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-754/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-03
Bylos Nr.: 2A-754/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00385-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Linksmoji pakrantė“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „MELINGA“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „LISPIMEKS dangos“

Kategorijos

52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-754/2014 (S)Proceso Nr. 2-55-3-00385-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 52.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MELINGA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-254-464/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linksmoji pakrantė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MELINGA“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LISPIMEKS dangos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 150 788 Lt trūkumų šalinimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Pastatų idėjų įgyvendinimas“ (po UAB „Pastatų idėjų įgyvendinimas“ reorganizavimo buvo įsteigtos naujos bendrovės, įskaitant ir ieškovą, kuriam perduotas ginčo objektas) (toliau – Užsakovas) su atsakovu 2007 m rugsėjo 20 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr.07-0920/S (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo įrengti krepšinio ir lauko teniso aikšteles (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) ežero. Užsakovas su atsakovu 2008 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Užsakovas priėmė atliktus darbus, o atsakovas patvirtino, kad atliktiems darbams taikoma 5 metų garantija. Ieškovo teigimu, po kelerių metų išryškėjo dangos defektai: aikštynų danga pasidarė nelygi, atsirado bangos pavidalo nelygumai, kuriuose kaupiasi vanduo ir dėl kurių ant dangos lieka dėmės, kai kuriose aikštynų dangos vietose atsirado iš pagrindo kylančios tamsios spalvos dėmės, patamsėjimai. Negalėdamas naudotis aikštelėmis, Užsakovas 2011 m. rugsėjo 7 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė pašalinti atsiradusius defektus, tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovas negali naudoti aikštelių pagal paskirtį. V. M. firma „Tyrimai ir projektai“ atliko aikštelių konstrukcijos būklės tyrimą ir 2011 m. spalio 27 d. Statinio ekspertizės aktu Nr.186-11 konstatavo defektus bei galimas jų atsiradimo priežastis. UAB „Fortera“, įrenginėjanti lauko aikšteles, į kurią buvo kreiptasi dėl defektų šalinimo kainos įvertinimo, pažymėjo, kad tokia krepšinio ir lauko teniso aikštelių danga nėra skirta Lietuvos klimato sąlygoms, todėl dažniausiai ji naudojama vidaus patalpose. UAB „Fortera“ nustatė, kad aikštelių defektai atsirado dėl technologinių pažeidimų, klijuojant dangą arba nekokybiškai atliekant darbus, ir dėl to drėgmė pateko tarp dangos ir jos pagrindo. Defektų šalinimas brangus ir neveiksmingas, būtina dangą išmontuoti ir įrengti naujas aikštelių dangas. Remiantis rangos sutarties 5 punktu ir Statybos įstatymo 36 straipsniu, rangos sutarties pagrindu atliktiems darbams taikomas 5 metų garantinis terminas. Šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d., t. y. nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, ir galioja iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovo manymu, atsakovas turi pareigą atsakyti už aikštelių defektus, atsiradusius po darbų perdavimo. Vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, 6.664 straipsnio 3 dalimi, rangos sutarties 9.5 punktu, atsakovas privalo atlyginti ieškovui išlaidas, kurias ieškovas turės patirti dėl aikštelių defektų pašalinimo. UAB „Fortera“ paskaičiavimais, naujos aikštelių dangos įrengimas kainuos 150 778 Lt (su PVM).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nustatė, kad rangos sutartis buvo pasirašyta po ikisutartinių Užsakovo ir atsakovo derybų dėl krepšinio ir teniso lauko aikštelių įrengimo. Dar iki 2007 m. rugsėjo 20 d. Rangos sutarties pasirašymo atsakovas vedė derybas ir 2007 m. rugpjūčio 16 d. su trečiuoju asmeniu UAB „LISPIMEKS dangos“ sudarė sutartį, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo įrengti krepšinio ir teniso kortų aikštelių dangą. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, t. y. 2008 m. birželio 10 d. protokolas apie aikštyno asfaltinio pagrindo būklę ir atstovo paaiškinimai teismo posėdyje, patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai vykdė pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. Rangos sutartį jam tenkančią bendradarbiavimo pareigą, informuodamas atsakovą apie kilusiais abejones dėl asfalto dangos trūkumų, sudarančių grėsmę jo paties darbo (sportinės aikštelių dangos įrengimo) tinkamam atlikimui, tačiau atsakovas davė nurodymą klijuoti dangą ant esamo pagrindo. Išryškėjus aikštelių trūkumams ir atsakovui nereaguojant į pretenziją, Užsakovo užsakymu 2011 m. spalio 27 d. buvo atlikta statinio (krepšinio ir lauko teniso aikštelių konstrukcijos) ekspertizė. Ekspertizės aktu Nr.186-11 konstatuoti šie rangos objekto defektai: 1) krepšinio aikštelės Regupol danga už siūlių turi pakilimus bangas 1-20 mm aukščio per 20-30 cm juostos plotį, per visą aikštelės ilgį, kurios trukdo eksploatuoti aikštelę pagal paskirtį; Regupol dangos bangos atšokusios nuo asfalto dangos kartu su dalimi asfalto paviršiaus viršutinio sluoksnio, reikalinga pakeisti apie 300 m² krepšinio aikštelės Regupol dangos; 2) teniso aikštelės Regupol dangoje matomos rudos spalvos cheminės kilmės dėmės; aikštelė nelygi, matomi nelygumai su užsilikusiu ant aikštelės kritulių vandeniu (2-3 mm žemiau už aplinkinį plotą); reikalinga pakeisti apie 40 m² teniso aikštelės Regupol dangos. Teismas pažymėjo, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl ko darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje numatytą paskirtį, arba pablogėja jo naudojimo pagal tą paskirtį galimybės (sąlygos), tai užsakovas gali reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu tokia užsakovo teisė buvo numatyta rangos sutartyje. Šios užsakovo teisės įgyvendinimo galimybė ir prielaidos buvo aptartos rangos sutarties 9.5. punkte. Užsakovas, pateikdamas pretenziją, laikėsi sulygtos tvarkos ir pasiūlė atsakovui (rangovui) pačiam ištaisyti defektus, o atsakovui defektų nepašalinus, ieškovas turi teisę reikalauti rangovo sutartinės atsakomybės pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Rangos objekto trūkumų (defektų) egzistavimo faktas, teismo vertinimu, byloje visiškai įrodytas. Jų buvimą patvirtina tiek šio objekto vizualizacija, tiek 2011 m. spalio 17 d. eksperto atlikta abiejų aikštelių apžiūra ir jos pagrindu surašytas V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2011 m. spalio 27 d. ekspertizės aktas Nr.186-11, V. M. paaiškinimai teismo posėdyje, taip pat teismo pavedimu UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ atliktos byloje ekspertizės 2013 m. kovo 20 d. aktas Nr.13-15. Trūkumų (defektų) buvimo fakto iš esmės neneigia ir atsakovas, neprisiimdamas tik atsakomybės už jų atsiradimą ir atsikirtimus grįsdamas taip pat pasibaigusiu garantijos terminu. Atsakovo interpretacijas, kad aikštelių dangai buvo nustatyta tik 2 metų jų pardavėjo (trečiojo asmens) suteikta garantija, teismo vertinimu, paneigia teismo ekspertizės metu nustatyta atsiradusių defektų priežastis – netinkamai rangovo atlikti statybos darbai, netinkama asfalto pagrindo kokybė, netinkamas jo sutankinimo laipsnis ir (arba) nepakankamas rišiklio kiekis. Apie netinkamą asfalto dangos sutankinimą, kaip vieną iš atsiradusių defektų priežasčių, pasisakė ir kitas ekspertizę atlikęs asmuo – V. M.. Teismas pažymėjo, kad netinkama statybos procese naudotų medžiagų kokybė arba netinkamas aikštelių eksploatavimas teismo ekspertizės aktu nebuvo nustatytas, kaip ir kurios nors kitos priežastys, lėmusios aikštelių defektų atsiradimą. Teismo vertinimu, kadangi trūkumai atsirado per garantinį statybos darbų terminą, o jų atsiradimas sąlygotas rangovo (atsakovo) veiksmų, atsakovo atsakomybės neeliminuoja ir darbų priėmimo akto pasirašymas. Viena vertus, paslėpti trūkumai ir nukrypimai nekliudo užsakovui reikšti pretenzijas ir vėliau (CK 6.662 str. 4 d.), o statybos darbų priėmimo atveju tokios patikrinimo pareigos, išskyrus specialius bandymus ir kontrolinius matavimus, užsakovui apskritai nėra nustatyta (CK 6.694 str. 4-6 d.), kita vertus, tokią teisę užsakovui užtikrina būtent garantinis rangos sutarties objekto eksploatavimo terminas. Nepagrįstais teismas laikė ir atsikirtimo į ieškinį argumentus, kad nebuvo jokių Užsakovo, techninio prižiūrėtojo ar projektuotojo pastabų dėl tiesiamos dangos ar asfaltavimo darbų. Kaip minėta, pati danga Regupol buvo tinkama, įskaitytinai ir eksploatuoti ją lauko sąlygomis, aikštelių eksploatavimo pažeidimų ekspertas nenustatė, o šio nesudėtingo statinio projekto vykdymo ar statybos techninė priežiūra pagal teisės aktus nebuvo reikalinga. Taigi pats rangovas, žinodamas būsimo statybos objekto paskirtį ir tam tikram terminui prisiimdamas atsakomybę už atliktus darbus ir suteikdamas šiems darbams garantiją, privalėjo užtikrinti ir tinkamą asfalto dangos kokybę be specialių užsakovo nurodymų ar reikalavimų. To nepadaręs, veikė savo rizika. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo atsikirtimų į ieškinį argumentus, kad trūkumų ištaisymo išlaidos gali būti mažesnės, nei nurodo ieškovas, nesant būtinybės pakeisti visą abiejų aikštelių dangą. Šioje byloje ieškovui teko pareiga įrodyti statybos darbų trūkumų (defektų) faktą ir priežastis, tai byloje yra nustatyta, taip pat trūkumų šalinimo būdus ir reikalingas tam išlaidas. Šias išlaidas ieškovas grindė 2012 m. sausio 18 d. UAB „Fortera“ rekomendacijomis dėl sporto aikštyno rekonstrukcijos ir būsimų darbų kaštais, kurių galima suma yra 150 778 Lt. Jokių kitų tokias aplinkybes galinčių patvirtinti ar atvirkščiai, paneigti ieškovo įrodymus, byloje nėra. Apibendrinant teismas pripažino, kad paties atsakovo nenoras bendradarbiauti ir gera valia tartis dėl trūkumų ištaisymo, jo pasyvumas byloje sąlygojo būtent tokio dydžio būsimų ieškovo nuostolių nustatymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl materialinės teisės normų pažeidimų. Teismas pagrįstai nustatė, kad krepšinio aikštelės Regupol danga atitinka jai keliamus kokybės reikalavimus ir tokia danga gali būti eksploatuojama lauko sąlygomis. Taip pat teismas, vadovaudamasis teismo ekspertizės išvadomis, pagrįstai nustatė, kad krepšinio aikštelės Regupol dangos atšokimo ir susibangavimo priežastis yra netinkama asfalto pagrindo kokybė. Tačiau teismas klaidingai teisiškai įvertino šias faktines bylos aplinkybes, kadangi, spręsdamas klausimą dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio, nepagrįstai vadovavosi vien tik CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ignoruodamas CK 6.665 straipsnio 5 dalį. Anot teismo, minėtos faktinės bylos aplinkybės, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, reiškia, kad atsakovas privalo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias sudaro buvusios krepšinio aikštelės Regupol dangos nuėmimas (8 022 Lt), bei naujos krepšinio aikštelės „Conipur EPDM“ dangos kaina ir jos įrengimas (74 052 Lt). Tačiau teismas, priėmęs tokią išvadą, ignoravo CK 6.665 straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja rangovo atsakomybę už medžiagas, iš kurių buvo atliekamas darbas. Tai lėmė, kad teismas nepagrįstai į statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas įskaičiavo naujos krepšinio aikštelės „Conipur EPDM“ dangos kainą. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 5 dalimi ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naujos krepšinio aikštelės dangos kaina galėtų būti įskaičiuota į statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas tik tuo atveju, jeigu atsakovas krepšinio aikštelei įrengti panaudotų netinkamos kokybės dangą. Tačiau atsakovas krepšinio aikštelę įrengė iš Regupol dangos, kuri atitinka jai keliamus kokybės reikalavimus ir tokia danga gali būti eksploatuojama lauko sąlygomis. Tai reiškia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo įskaičiuoti į statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas naujos krepšinio aikštelės dangos kainą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamos kokybės danga vis dėlto buvo sugadinta ir ši danga buvo sugadinta dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, t. y. netinkamai sutankinto asfalto pagrindo, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui priklausančios kompensacijos dydžio už sugadintą krepšinio aikštelės dangą, turėjo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.245 str. 3 d., CK 6.251 str. 1 d.), pagal kurias ieškovas turi teisę tik į likutinę sugadintos krepšinio aikštelės dangos vertę. Teismas netaikė šių teisės normų, o tai taip pat patvirtina, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas

Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl teniso aikštelėje esančių trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo, netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisę kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Anot teismo, atsakovas privalo atlyginti naujos teniso aikštelės „Desso Grand Slam“ dangos kainą ir jos įrengimą ant paruošto pagrindo (68 704 Lt), kadangi atsakovo įrengtoje teniso aikštelėje esantys nelygumai kenkia šios aikštelės estetiniam vaizdui. Teismas ignoravo ginčo šalių statybos rangos sutarties 8.2. ir 8.3. punktuose nustatytą ieškovo pareigą vykdyti statybos ir montavimo darbų techninę priežiūrą bei pastebėjus defektus, neatitikimus nedelsiant pranešti rangovui. Nurodyti sutarties punktai iš esmės atkartoja CK 6.689 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, pagal kurias, be kita ko, nustatyta, kad užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Šiuo atveju teniso aikštelėje esantys nelygumai negali būti vertinami kaip paslėpti trūkumai, kuriuos ieškovas negalėjo nustatyti atsakovui vykdant statybos rangos darbus, kadangi šie trūkumai nustatyti vizualiai apžiūrėjus teniso aikštelę. Taigi ieškovas galėjo pastebėti teniso aikštelėje esančius nelygumus ir turėjo apie juos pranešti atsakovui. Ieškovas nepranešė apie teniso aikštelėje esančius nelygumus, o tai reiškia, kad jis negali šiuo metu remtis tokiais trūkumais, siekdamas įrengti visiškai naują teniso aikštelės dangą.

2. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Teismas pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnio nuostatas, nes netyrė ir nevertino 2013 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje atsakovo išsakytų argumentų dėl jau minėtų materialinės teisės normų taikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti skundą. palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl išlaidų, skirtų krepšinio aikštelės dangos trūkumams ištaisyti. Pirma, CK 6.665 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, o medžiaga buvo netinkamos kokybės – tokiu atveju rangovas turi atsakyti kaip pardavėjas. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsako ne už netinkamos kokybės krepšinio aikštelės dangą, bet už netinkamai atliktus statybos darbus, kurie nulėmė tai, kad buvo sugadinta ir pati danga, jos panaudoti pakartotinai taip, jog ji atitiktų kokybės reikalavimus, neįmanoma, todėl minėta teisės norma nėra tinkama nagrinėjamu atveju ir teismas pagrįstai ja nesivadovavo. Antra, teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi.

2. Dėl išlaidų, skirtų teniso aikštelės dangos trūkumams ištaisyti. Pirma, apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas dar statybos metu galėjo pastebėti atliekamų darbų trūkumus ir juos pašalinti. Antra, kaip teisingai konstatavo teismas, projekto vykdymo ar statybos techninė priežiūra pagal teisės aktus nebuvo reikalinga.

3. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą,

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis, UAB „Pastatų idėjų įgyvendinimas“ (toliau – Užsakovas) 2007 m. planavo įrengti krepšinio ir lauko teniso aikšteles (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) ežero. Dėl šio projekto įgyvendinimo 2007 m. vasarą vyko derybos tarp Užsakovo ir atsakovo, taip pat tarp atsakovo ir trečiojo asmens (t. 1, b. l. 125–140). Šių derybų pasėkoje buvo sudarytos toliau analizuojamos sutartys. Užsakovas su atsakovu 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 07-0920/S (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovas (rangovas) įsipareigojo įrengti krepšinio ir lauko teniso aikšteles (duomenys neskelbtini) raj. prie (duomenys neskelbtini) ežero (t. 1, b. l. 16–17). Dar prieš šios sutarties sudarymą atsakovas su trečiuoju asmeniu 2007 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Sutartį Nr. LD 07/055, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo patiekti sportinę grindų dangą ir įrengimo medžiagas bei atlikti įrengimo darbus objekte – lauko teniso ir krepšinio aikštelėse (duomenys neskelbtini) raj. prie (duomenys neskelbtini) ežero (t. 1, b. l. 141–144). Iš prie šios sutarties pateiktų Sąmatų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad trečiasis asmuo įsipareigojo patiekti pačią dangą (Regupol KOMBI 1300 ir Regupol EPDM 1300), dviejų komponentų PU klijus, gruntą, dažus aikštelių linijoms ir atlikti gruntavimo, klijavimo bei linijų dažymo darbus. Atsakovas įsipareigojo sudaryti technologiškai reikalingas aplinkos sąlygas kokybiškai įrengti grindų dangą: atliekant darbus temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10°C, asfalto pagrindas turi būti sausas, lygus, be įdubimų, neporėtas; asfalto danga turi būti išlieta ne anksčiau nei 3 savaitės iki klojimo (Sutarties 3.6.2 p.). Ši sutartis vertintina kaip statybos subrangos sutartis, o trečiasis asmuo – kaip subrangovas. Užsakovas tiesiogiai su trečiuoju asmeniu 2008 m. birželio 10 d. sudarė Sutartį Nr. LD 08/020, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo savo jėgomis, darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti išfrezuotos asfalto dangos lyginimo darbus ginčo sporto aikštelėse (t. 1, b. l. 114–116). Užsakovo su atsakovu 2008 m. rugpjūčio 19 d. pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovas atliko Rangos sutartyje numatytus darbus ir suteikė garantiją sankasai, pagrindams po asfalto danga, asfalto dangai ir viršutinei dangai bei linijų žymėjimui (t. 1, b. l. 18).

Užsakovas 2011 m. rugsėjo 7 d. pareiškė atsakovui pretenziją, kad naudojant pagal paskirtį ginčo aikšteles išryškėjo tokie defektai: aikštelių danga pasidarė nelygi ir atsirado bangos pavidalo nelygumai, kuriuose susidaro balos, dėl jų ant dangos lieka dėmės, kai kuriose aikštelių vietose atsirado iš pagrindo kylančios tamsios spalvos dėmės, patamsėjimai (t. 1, b. l. 19–31).

Užsakovo UAB „Pastatų idėjų įgyvendinimas“ vienintelio akcininko 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu bendrovė buvo reorganizuota atskyrimo būdu, nuo bendrovės atskiriant tris dalis ir šioms dalims priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu sukuriant tris naujas bendroves, įskaitant ir ieškovą (t. 1, b. l. 10). 2011 m. lapkričio 2 d. Turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo aktu ieškovui buvo perduotos ginčo aikštelės, taip pat teisės ir pareigos, susijusios su 2007 m. rugsėjo 20 d. Rangos sutartimi, iš kurios ieškovas ir kildina savo reikalavimus atsakovui nagrinėjamoje byloje (t. 1, b. l. 11–15).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl nurodytų ginčo aikštelių defektų fakto nėra. Išvardytus defektus patvirtina byloje surinkti duomenys: nuotraukos, V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2011 m. spalio 27 d. statinio ekspertizės aktas Nr. 186-11, UAB Statybinių teismo ekspertizių centro 2013 m. kovo 20 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 13-15 (t. 1, b. l. 32–40, 73–74, 219–225, t. 2, b. l. 131–189).

CK 6.664 straipsnio, reglamentuojančio darbų kokybės garantiją, 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčas kilo dėl garantijos terminų, tačiau pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad garantinis terminas pareikšti pretenzijas dėl darbų kokybės nebuvo suėjęs nei minėtos Užsakovo pretenzijos pateikimo metu, nei ieškovui pareiškiant ieškinį teisme, apeliantas šios teismo išvados neskundė, todėl teisėjų kolegija laiko, kad ginčo dėl pagal Rangos sutartį atsakovo atliktiems darbams taikomo garantinio termino nebėra. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisės pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pastarosios užsakovo teisės įgyvendinimo galimybė aptarta Rangos sutarties 9.5 punkte. Byloje nustatyta, kad atsakovas po Užsakovo pretenzijos dėl defektų pašalinimo gavimo jų nepašalino, nes neprisiėmė atsakomybės už defektų atsiradimą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB Statybinių teismo ekspertizių centro 2013 m. kovo 20 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 13-15, taip pat kitais bylos duomenimis, konstatavo, kad ieškovo nurodytų ginčo aikštelių defektų atsiradimas sąlygotas netinkamai atsakovo atliktų statybos darbų, t. y. netinkamos asfalto pagrindo kokybės, netinkamo jo sutankinimo laipsnio ir (arba) nepakankamo rišiklio kiekio.

Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad krepšinio aikštelės dangos atšokimo ir susibangavimo priežastis yra netinkama asfalto pagrindo kokybė, tačiau mano, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio, nepagrįstai vadovavosi vien tik CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ignoruodamas CK 6.665 straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja rangovo atsakomybę už medžiagas, iš kurių buvo atliekamas darbas. Apelianto manymu, tai lėmė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas įskaičiavo naujos krepšinio aikštelės „Conipur EPDM“ dangos kainą.

Pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį, jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad krepšinio aikštelės Regupol danga atitinka jai keliamus reikalavimus ir tokia danga gali būti eksploatuojama lauko sąlygomis. Apelianto nuomone, nustačius šią aplinkybę, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 5 dalimi ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, naujos krepšinio aikštelės dangos kaina negalėtų būti įskaičiuota į statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nes tai būtų galima padaryti tik tuo atveju, jeigu atsakovas krepšinio aikštelei įrengti panaudotų netinkamos kokybės dangą.

Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija, nes apelianto nurodoma CK 6.665 straipsnio 5 dalis taikytina tuo atveju, kai darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, o medžiaga buvo netinkamos kokybės. Tokiu atveju rangovas turi atsakyti kaip pardavėjas. Kaip teisingai pastebi ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju atsakovas atsako ne už netinkamos kokybės krepšinio aiktelės dangą, bet už netinkamai atliktus statybos darbus, kurie nulėmė tai, kad buvo sugadinta ir pati danga. Iš UAB Statybinių teismo ekspertizių centro 2013 m. kovo 20 d. teismo ekspertizės akto Nr. 13-15 matyti, kad krepšinio aikštelės dangos atšokimo ir susibangavimo defekto pašalinimas galimas keičiant dangą ir asfalto pagrindą šio defekto vietose, tačiau tokiu atveju nebūtų įmanoma pritaikyti dangos spalvos ir labai nukentėtų estetinis aikštelės vaizdas – ji neatitiktų įprastai sporto aikštelėms keliamų reikalavimų; esmingai nepakenkiant krepšinio aikštelės estetiniam vaizdui, šio defekto pašalinimas įmanomas tik keičiant visą aikštelės dangą; nepašalinus šio defekto, negalimas saugus krepšinio aikštelės eksploatavimas. Kalbant apie kito krepšinio aikštelės defekto – nelygumų – pašalinimą, teismo ekspertizės akte nurodoma, kad šio defekto pašalinimas galimas tik keičiant visą aikštelės dangą ir lyginant arba perdarant pagrindą. Akivaizdu, kad pašalinus esamą krepšinio aikštelės dangą, jos panaudoti pakartotinai uždedant taip, kad ji atitiktų kokybės reikalavimus, yra neįmanoma. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nesivadovavo atsakovo nurodoma CK 6.665 straipsnio 5 dalimi. Minėtame teismo ekspertizės akte nustatyti šie krepšinio aikštelės trūkumai: 1) danga yra nepakankamai lygi, nelygumai siekia iki 12 mm, kai įprastai keliamas reikalavimas – iki 2 mm; 2) danga vietomis yra atšokusi ir susibangavusi. Aikštelės nelygumo priežastis – nepakankamai lygus ir (arba) išlygintas asfalto pagrindas, o aikštelės dangos atšokimo ir susibangavimo priežastis – netinkama asfalto pagrindo kokybė. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikta pozicija, kad ieškovas, norėdamas naudoti krepšinio aikštelę pagal paskirtį, turi ištaisyti nurodytus trūkumus, o atsižvelgiant į tai, jog trūkumų atsiradimo priežastis yra atsakovo netinkamai atlikti asfalto pagrindo parengimo darbai, trūkumų šalinimo išlaidas privalo atlyginti būtent atsakovas. Norint pašalinti šiuos trūkumus, būtina keisti krepšinio aikštelės dangą, o tai reiškia, kad naujos krepšinio aikštelės dangos, kaip būtino trūkumų šalinimo elemento, kaina pirmosios instancijos teismas pagrįstai įskaičiuota į trūkumų šalinimo išlaidas. Dėl šių priežasčių apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui priklausančios kompensacijos dydžio už sugadintą krepšinio aikštelės dangą, turėjo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pagal kurias ieškovas turi teisę tik į likutinę sugadintos krepšinio aikštelės dangos vertę.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teniso aikštelėje esančių trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo, netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisę kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Apelianto nuomone, teniso aikštelėje esantys nelygumai negali būti vertinami kaip paslėpti trūkumai, kurių ieškovas negalėjo nustatyti atsakovui vykdant statybos rangos darbus, kadangi šie trūkumai nustatyti vizualiai apžiūrėjus teniso aikštelę.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta ir šią apelianto poziciją. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad teniso aikštelės nelygumai atsirado dėl nepakankamai sutankinto, išlyginto asfalto pagrindo ir (arba) panaudoto nepakankamo kiekio rišiklio. Nors apeliantas teigia, kad šiuos atliktų darbų trūkumus buvo galima pastebėti vizualiai apžiūrint aikštelę, tačiau minėtas netinkamai atsakovo atliktų statybos darbų pobūdis (nepakankamas asfalto pagrindo sutankinimas, nepakankamas rišiklio kiekis) nesudaro pagrindo sutikti su apelianto teiginiais. Akivaizdu, kad tokie darbų trūkumai vizualiai negalėtų būti pastebėti, nes tam reikia specialių žinių, o ieškovas tokių žinių, priešingai nei atsakovas, kaip profesionalus rangovas, neturi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek krepšinio, tiek teniso aikštelių nelygumai atsirado praėjus tam tikram laikui po jų naudojimo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, projekto vykdymo ar statybos techninė priežiūra pagal teisės aktus nagrinėjamu atveju nebuvo reikalinga. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantas nepagrįstai siekia išvengti išlaidų savo atliktų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, remdamasis tuo, jog Užsakovas netinkamai atliko statybos techninę priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė CK 6.689 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, pagal kurias užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eiga ir kokybę ir, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, o nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka jais remtis ateityje.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, vadovavosi būtent tomis teisės normomis, kurios buvo reikšmingos byloje kilusiam ginčui išspręsti, kruopščiai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir išsamiai motyvavo padarytas išvadas.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanguolė MartinavičienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis