Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. M. nuteistas už tai, kad po 1994 m. lapkričio 14 d., nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas atitinkamo leidimo įgijo, nešiojo ir laikė šaunamąjį ginklą, tai yra 9 mm kalibro pistoletą (duomenys neskelbtini) ir ne mažiau kaip 8 vnt. šovinių.

2. J. M. taip pat nuteistas už tai, kad 1995 m. sausio 19 d. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti J. N. ir L. A. turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. L. , užpuolė J. N. ir L. A. ir dėl savanaudiškų paskatų, tyčia J. N. sudavė du kartus kietu buku daiktu į galvą, kuo galėjo būti pistoletas (duomenys neskelbtini), prakirsdamas galvos odą, tuo padarydamas lengvą kūno sužalojimą ir dviem pistoleto šūviais į galvą ją nužudė bei iš jos pagrobė 3 950 JAV dolerių ir 115 Lt. Taip pat J. M. tyčia sudavė L. A. į galvą tris smūgius kietu buku daiktu, kuo galėjo būti tas pats pistoletas, prakirsdamas galvos odą ir sulaužydamas kaukolės kaulus žaizdos projekcijoje, tuo padarydamas sunkų kūno sužalojimą ir vienu pistoleto šūviu į galvą ją nužudė bei pagrobė iš jos 3 100 JAV dolerių. Būdamas nusikaltęs dėl dviejų asmenų nužudymo, turėdamas tikslą nuslėpti ką tik padarytą nusikaltimą, ten pat, tuo pačiu laiku, J. M. pistoletu (duomenys neskelbtini), šūviu į sėdmenis ir dviem šūviais į galvą tyčia nužudė J. L. . Po to, J. M. būdamas nusikaltęs dėl šių žmonių nužudymo, tą pačią dieną, apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas įsitikinęs, kad R. Š. žino apie jo ir J. L. ruošiamą J. N. ir L. A. plėšimą, siekdamas pašalinti padaryto nusikaltimo liudytoją, tai yra turėdamas tikslą paslėpti padarytą kitą sunkų nusikaltimą, dviem pistoleto (duomenys neskelbtini) šūviais į galvą ir nugarą tyčia nužudė R. Š. .

3. J. M. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 7, 8 ir 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu, pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir J. M. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir J. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso jo turto konfiskavimu. Tauragės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi J. M. Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. sausio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu J. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 8 dalimi, subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

4. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Visų pirma teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Nuteistasis J. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, tai yra nuo 1995 m. sausio 22 d. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, buvo skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą.

12. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nuteistojo J. M. nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu (2020 m. rugpjūčio 4 d.) buvo vidutinė – 45 balai. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, tai yra ankstesnių nuteistojo teisės pažeidimų įvertinimas, kurių J. M. negali sumažinti. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad šiuo atveju didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (25 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, tai yra gyvenimo sąlygos (6 balai), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (1 balas), gyvenimo stilius ir draugai (5 balai), mąstymas ir elgesys (8 balai), nuostatos (1 balas). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuo 2019 m. birželio 5 d. atlikto paskutinio J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika išliko tokia pati – 45 balai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog nuo 2019 metų nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme nekito. Todėl šiuo metu negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis J. M. deda pakankamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jog nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei.

13. J. M. anksčiau teistas du kartus laisvės atėmimo bausmėmis. Šiuo metu atlieka bausmę taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tai yra keturių asmenų nužudymą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo J. M. pavojingumą visuomenei ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. M. paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuo 2000 metų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime surašytose metinėse charakteristikose bei 2019 m. birželio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateiktose socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad nors nuteistasis pokalbio metu teigia, jog kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau dėl įvykdyto nusikaltimo kaltės nepripažįsta (asmens bylos t. 3, l. 131–133, 162–164). Skunde nuteistasis taip pat neigia atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, nors baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta nuteistojo J. M. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai yra tyčia nužudžius keturis žmones. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą bei teisėjų kolegijai neleidžia pripažinti, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių. Teisėjų kolegija nevertina nuteistojo skunde išdėstytų argumentų dėl išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje atlikto įrodymų vertinimo, nes šioje proceso stadijoje baudžiamoji byla nėra nagrinėjama iš naujo ir neatliekamas įrodymų vertinimas, o pagal BVK 167¹ straipsnio ir BK 51 straipsnio nuostatas sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

14. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje, taip pat ir bausmės atlikimo metu padaryti elgesio pažeidimai. Apygardos teismas tinkamai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 1996 m. iki 1999 m. vidurio, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ne kartą buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (asmens bylos t. 1, l. 89, 110, 145, 154, 275, 181). Nors pažeidimai buvo padaryti J. M. paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) metu ir šiuo metu nuteistasis J. M. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau įkalinimo įstaigoje padaryti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu (Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad bausmės laikas skaičiuojamas nuo 1995 m. sausio 22 d.) kaip nepriekaištingo ir rodo J. M. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, nors atliekant bausmę nuteistajam ne kartą buvo skirti paskatinimai, tačiau paskutinį kartą paskatinimas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse ir Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga jam buvo skirtas tik 2017 m. gruodžio 29 d. (asmens bylos t. 3, l. 92).

15. Nagrinėjant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą taip pat svarbi yra nuteistojo charakteristika bausmės atlikimo metu. Iš J. M. asmens byloje esančių metinių charakteristikų matyti, kad nuo 2002 m. iki 2012 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas patenkinamai, šiose metinėse charakteristikose pažymėta, jog nuteistasis apibūdinamas kaip mėgstantis bendrauti, nevengiantis pasakoti apie save, kartais norintis įrodyti savo teisumą, mažai įsiklausantis į kitų nuomonę. Palaikantis gerus santykius su kitais nuteistaisiais, nors bendravimo ratas ribotas. Dalyvauja įvairiose nuteistųjų socialinės reabilitacijos programose, tačiau į auklėjamąsias priemones reaguojantis patenkinamai. Vengiantis pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą. Nuo 2009 m. iki 2013 m. metinėse charakteristikose nurodyta, kad nuteistasis nedirba ir nesimoko. 2013 m. metinėje charakteristikoje nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas gerai, nors pateiktoje metinėje charakteristikoje nenurodyta jokių naujų, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, lyginant su ankstesniais metais pateiktomis metinėmis charakteristikomis. 2014 m. – 2017 m., 2019 m. – 2020 m. metinės charakteristikos nuteistojo asmens bylose nepateiktos. 2018 m. metinėje charakteristikoje, kuri pateikta 2018 m. gruodžio 21 d., nurodyta, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas teigiamai, tačiau 2018 m. gruodžio 3 d. išvadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologė nurodė, kad atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyti kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su nusikalstamu elgesiu: dalinis socialinis atsiskyrimas, pernelyg teigiamas požiūris į save, impulsyvumas, agresyvus elgesys, kaltės nepripažinimas bei kitų kaltinimas, problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, mąstymo kategoriškumas. Specialistė konstatavo, kad J. M. esminių elgesio pokyčių nestebima. Mažiau struktūruotoje aplinkoje galimas įžūlus bei agresyvus nuteistojo elgesys, jei nuteistasis aplinkos pokytį įvertins kaip sau kritinę situaciją. Rekomenduojamas palaikomojo pobūdžio darbas su nuteistuoju bei intensyvi kontrolė ir stebėjimas (asmens bylos t. 3, l. 115). Taigi, išanalizavus J. M. metines charakteristikas negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo elgesys atliekant bausmę iš esmės sistemingai taisėsi ir visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo vertinamas išskirtinai teigiamai. Priešingai, nuteistojo elgesys daugiausia buvo vertinamas tik patenkinamai, o išvadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ buvo vertinamas labiau neigiamai, nei teigiamai.

16. BK 51 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio 5 d. pažymos matyti, kad nuteistojo J. M. vardu vykdomųjų dokumentų negauta (asmens bylos t. 3, l. 137), tačiau Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buhalterinės apskaitos skyriaus 2018 m. pažymos matyti, kad nuteistojo J. M. vardu buvo gauti vykdomieji dokumentai 4 839,21 Eur sumai. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad atsikaitymai nebuvo vykdomi, nes nuteistasis J. M. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nedirba ir darbinių pajamų negauta, tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. pagal J. M. prašymus, pinigai buvo siunčiami V. M. ir V. M. , iš viso jiems persiųsta 1 966,53 Eur (asmens bylos t. 3, l. 117). Be to, 2013 m. metinėje charakteristikoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis J. M. turi keturis vykdomuosius raštus. Savanoriškas ieškinių padengimas nevykdomas. Nuteistasis priešiškai nusiteikęs prieš bet kokį ieškinių padengimą (asmens bylos t. 3, l. 61). Skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta duomenų apie žalos atlyginimą. Tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę nedirbo ir šiuo metu nedirba, neeliminuoja jo galimybės atlyginti žalą savanoriškai ir taip, realiais veiksmais, parodyti savo atgailą ir kritišką požiūrį į nusikalstamą elgesį. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis gavo tam tikras pajamas, sistemingai apsipirkinėjo bei pervedinėjo pinigus savo artimiesiems, taigi, bent minimaliai turėjo galimybę padarytą žalą atlyginti, tačiau to nedarė ir šiuo metu nedaro. Be to, skunde nuteistasis nurodė, kad žalos atlyginimas iš jo priteistas nepagrįstai, nes jis yra nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo J. M. požiūris į žalos atlyginimo klausimą ir į nukentėjusiųjų interesus yra formalus ir neatspindi nuoširdžios atgailos dėl savo elgesio.

17. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir nustatyta nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau šiuo metu tai dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.