- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5621-1028/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02069-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- G. Z., V. Z., notarui D
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei prokurorei L. M., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros, ginančios nepilnametės G. Z. interesus, pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Z., V. Z., notarui D. J., institucija, teikianti išvadą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
Šalies argumentai
Pareiškimu prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti (duomenys neskelbtini) mirus M. Š. ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės G. Z. vardu. Nurodoma, kad 2018 m. sausio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas Šiaulių miesto VI-ojo notarų biuro notaro D. J. pranešimas dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą, kuriame nurodyta, kad neišspręstas M. Š. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio vaiko V. N. vardu klausimas. Prokuroro tyrimo metu buvo gauta M. Š. paveldėjimo bylos kopija, iš kurios matyti, kad taip pat neišspręstas ir kito M. Š. nepilnamečio vaiko – G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisių įgyvendinimo klausimas. Tyrimo metu nustatyta, kad palikėjas turėjo tris nepilnamečius vaikus. 2017 m. gruodžio 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad G. Z. motina V. Z. atsisako priimti palikimą dukros vardu. V. Z. 2018 m. kovo 15 d. informavo prokurorę, kad nesikreipė į teismą dėl palikimo nepilnametės dukters vardu priėmimo procedūrų dėl sunkios finansinės padėties ir susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Antstolis Ričardas Kudrauskas 2017 m. lapkričio 9 d. sudarė paveldimo turto apyrašą. Po palikėjo mirties liko piniginės lėšos - 2377,67 Eur, palikėjas skolų neturėjo. G. Z. gyvena su motina V. Z., tačiau ji nesprendžia M. Š. palikimo klausimo vaiko interesais. Pareiškėja terminą praleido dėl objektyvių priežasčių: apie tai, kad neišspręstas nepilnametės G. Z. paveldėjimo klausimas sužinojo tik 2018 m. kovo 15 d., kai nepilnametės G. Z. motina informavo prokurorę, kad nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepimo nepateikė, pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą jai nedalyvaujant, sutinka su pareiškimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notaras D. J. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jei esant pagrindui pareiškimas bus patenkintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad M. Š. buvo nepilnametės G. Z. tėvas (b. l. 7). M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2017 m. lapkričio 9 d. antstolis Ričardas Kudrauskas sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodyta, kad M. Š. paliko piniginių lėšų (b. l. 13-14). 2017 m. gruodžio 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, kad nepilnametės G. Z. įstatyminė atstovė atsisako nuo palikimo ir planuoja kreiptis į teismą dėl leidimo atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu (b. l. 12). G. Z. motina nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo, todėl tinkamai neatstovavo vaiko interesų (b. l. 24).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad apie neužtikrintus vaiko interesus sužinojo tik 2018 m. kovo 15 d., kai nepilnametės motina informavo, kad nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo. Terminas praleistas nedaug, tik kelis mėnesius. Prokuratūra nėra institucija, kuriai buvo pavesta įgyvendinti G. Z. interesus, todėl jai nebuvo žinoma apie nurodytą situaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas pareiškėjai atnaujintinas.
G. Z. yra nepilnametė, ji savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.188 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės G. Z. motina nesprendė palikimo priėmimo klausimo vaiko interesais, pareiškėjai, ginančiai vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą.
Teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečių teises, nustato, jog palikimo priėmimas turi būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 str., teismas
nutaria:
atnaujinti Šiaulių apygardos prokuratūrai, į. k. 291884920, ginančiai nepilnametės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) teises, terminą priimti po M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą G. Z. vardu.
Išduoti pareiškėjai Šiaulių apygardos prokuratūrai, į. k. 291884920, teismo leidimą nepilnametės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusio M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą pagal apyrašą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.