Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1102-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
1-1102-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00177-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
J. E.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1102-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00177-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,kaltinamajam R. M. ir jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,nukentėjusiajai J. E.,specialistei S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2014 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu prisiartinti prie A. M. ir bendrauti su ja bei įpareigojant per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą A. M. ir A. S.;

2) 2016 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio (7532 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, paskirta galutinė bausmė – 194 MGL (7306,04 eurų) dydžio bauda ir laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu prisiartinti prie A. M. ir bendrauti su ja bei įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą A. M. ir A. S.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. M. 2020 m. sausio 1 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paties sukelto konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius savo šeimos narei – sugyventinei J. E. į veido sritį, po ko, J. E. atsiklaupus ir bandant išvengti smūgių, kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių J. E. į nugaros sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veide, kairės ausies kaušelyje ir poodinėmis kraujosruvomis veide.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 14-15 val., tarp jo ir sugyventinės J. E., su kuria kartu gyvena 4 metus, kilo žodinis konfliktas dėl jos sūnaus, gyvenančio užsienyje, išlaikymo. Konflikto metu jis buvo blaivus, J. E. buvo išgėrusi. Jie apsižodžiavo, stipriau pasiginčijo, tuo viskas ir baigėsi. Konflikto metu buvo sugriebęs J. už chalato, sakė nesipykti, tačiau nemano, kad taip galėjo užgauti nukentėjusiąją. Po konflikto jis išvyko automobiliu, J. liko namuose. Vakare jis iš kito telefono paskambino nukentėjusiajai ir jie susitaikė. Nukentėjusioji jam pasakojo, kad ant karštųjų užėjo sūnėnas ir iškvietė pagalbą, kurios ji neprašė. J. sakė, kad buvo mėlynė ant jos veido, nubrozdinimas ir ji „leptelėjo“ sūnėnui, kad ji su kaltinamuoju pykosi. Žino, kad ikiteisminio tyrimo metu J. E. sakė, jog tai jis (kaltinamasis) jai sudavė ir nubrozdino veidą, tačiau J. užtenka paliesti veidą ir atsiranda mėlynės. Šitą aplinkybę ji aiškino ir tyrėjai, tačiau niekas neklausė. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėja darė spaudimą duoti tokius parodymus. J. galėjo ir pati susižaloti, apklausoje visur pridėjo žodį „gal“. Jis su nukentėjusiąja susitaikė ir toliau kartu gyvena, ruošiasi tuoktis.

Nukentėjusioji J. E. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį. Paaiškino, kad ji nesijaučia nukentėjusiąja. Ji nei policijos, nei greitosios nekvietė. Tą dieną ji buvo išgėrusi, todėl išsiaiškinti viską, kaip kas buvo, būtų sunku. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo įkalbėta duoti parodymus, jai nebuvo pilnai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo sugyventinį. Apklausa buvo vykdoma paskubomis. Sakinys, kad ji susipažinusi su savo parodymais, yra padiktuotas.

Liudytojas H. L. parodė, jog šių metų sausio 1 d. su žmona buvo išvykęs į kavinę, kai jam paskambino žmonos sesuo J. E. ir pasakė, kad yra sumušta. J. E. skambino jam, nes žmona buvo palikusi telefoną. Tada jis paskambino sūnui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad šis nueitų pažiūrėti, o jis su žmona sėdo į automobilį ir išvyko į Kauną. Kol jie atvyko, sūnus iškvietė grietąją ir išvežė J. E. į ligoninę. Kai jis su žmona atvyko į ligoninę, J. E. išleido iš ligoninės ir jie parvežė ją namo. Ji pati liudytojui nieko nesakė, kas ją sumušė. Sūnus jam sakė, kad J. E. sumušė sugyventinis. Liudytojas pats matė mėlyną nukentėjusiosios skruostą ir pamuštą akį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 51–52), kuriuose be kita ko užfiksuota, jog jis iš J. E. žodžių suprato, kad ją sumušti galėjo jos sugyventinis R. M., kad iš Kauno klinikų vežant J. E. į namus, ši nurodė, kad jos sugyventinis ją sumušęs pabėgo palikęs visus daiktus, H. L. patvirtino, jog šie parodymai yra teisingi.

Liudytojas E. L. parodė kad 2020 m. sausio 1 d. jam paskambino tėtis H. L. ir pasakė, kad kažkas atsitiko tetai J. E., paprašė nueiti pažiūrėti, kadangi jis gyvena netoliese. Atėjęs pas tetą, pamatė, kad ji smarkiai sumušta. Matė, kad buvo melsvas ir patinęs jos veidas, prakirsta ausis. Teta buvo išsigandusi, šiek tiek išgėrusi, todėl nenorėjo kviesti greitosios. Jis pats iškvietė greitąją pagalbą, kuri tetą išvežė į ligoninę. Greitoji iškvietė policiją. Teta jam pasakojo, kad įvyko konfliktas su kaltinamuoju, jie susikibo. Jis pats labai į tai nesigilino. Kiek jam teta sakė, kad susimušė su vyru, tą patį jis perdavė ir savo mamai.

Liudytoja A. E. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo tiek kaltinamąjį, tiek ir nukentėjusiąją. Nukentėjusiąją apklausinėjo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Prieš nukentėjusiosios apklausą buvo išaiškintos teisės ir pareigos, nukentėjusioji pasirašė teisių išaiškinimo protokole. J. E. sutiko duoti parodymus ir juos davė laisva valia. Ji papasakojo apie įvykį, o liudytoja viską užfiksavo apklausos protokole. Apklausos metu nukentėjusiosios veide matėsi akivaizdūs sužalojimai – kraujosrūvos po akimi. Ji buvo susijaudinusi, pergyveno, bijojo sugyventinio.

Liudytoja G. Č. paaiškino, kad ji nepamena įvykio aplinkybių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 56–57), kad ji dirba Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2020 m. sausio 1 d. dirbo kartu su kolega D. S. nustatymu maršrutu. Apie 15.50 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad policiją kvietė nukentėjusios moters, kaip vėliau paaiškėjo J. E., sūnėnas, tačiau jis pats į įvykio vietą atvyko jau po smurto. J. E. buvo susijaudinusi, jos veidas buvo akivaizdžiai sužalotas, t. y. jis buvo ištinęs, matėsi, kad galimai nuo smūgių. Ar visas veidas buvo patinęs, ar tik kažkuri veido pusė, neprisimena. Moteris papasakojo, kad sukonfliktavo su savo sugyventiniu R. M., nurodė, kad sugyventinis ne vieną kartą jai trenkė į veidą, ją mušė rankomis. Po smurto sugyventinis iš namų išėjo. J. E. buvo nustatytas girtumas. Jai buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri moterį dėl patirtų sužalojimų pristatė į LSMULL Kauno klinikas. Įvykio vietoje tarnybiniu telefonu nufilmavo buto patalpas ir vaizdo įrašą įkėlė į policijos registruojamų įvykių sistemą. Įvykio vieta buvo netvarkinga, matėsi kambaryje išmėtyti ant grindų daiktai. Savo telefonu moters sužalojimų nenufilmavo ir nenufotografavo, tačiau, kiek atsimena, įvykio vietoje kolega filmavo tarnybine kamera ir moters sužalojimai turėtų būti užfiksuoti.

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie teisingi. Paaiškino, jog matė stipriai sumuštą nukentėjusiosios veidą. Įvykio vietoje buvęs sūnėnas nurodė, kad teta skambino ir jį kvietėsi, nes sukonfliktavo su sugyventiniu, kad ją sumušė. Sūnėnas iškvietė policiją. Ji (liudytoja) surašė 2020 m. sausio 1 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Šis pranešimas rašomas, jei moteris nurodo, kad ją sumušė. Jei nurodo, kad pati griuvo, toks pranešimas nepildomas. Šį tarnybinį pranešimą liudytoja supildė pagal tai, ką ji matė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertė S. B. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad išvada pateikta ir sužalojimai konstatuoti remiantis medicininiais dokumentais. Vertinant sužalojimus, buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas ir jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Tai gali būti ranka, koja ar panašus daiktas. Nebuvo galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičiaus, nes sužalojimai nebuvo detalizuoti. Sužalojimai akies srityje nėra būdingi griuvimui, nes akis yra akiduobėje, tai nėra atsikišusi veido dalis.

Iš 2020 m. sausio 1 d. policijoje registruoto pranešimo ROIK 012000002080 matyti, kad 15.51 val. telefonu E. L. pranešė apie tai, kad prieš 1 val. (duomenys neskelbtini), tetos sugyventinis sumušė rankomis, reikia GMP, tetai 45 m., skauda veidą, yra sutinęs (1 t., b. l. 13).

Iš 2020 m. sausio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 15.50 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus paaiškėjo, kad tarp sugyventinių kilo konfliktas, kurio metu R. M. trenkė ne vieną kartą savo sugyventinei J. E. į veido sritį. Buvo akivaizdūs moters veido sužalojimai. R. M. pasišalino iš įvykio vietos. GMP „1508“ dėl patirtų sužalojimų nuvežė J. E. į Kauno klinikas apžiūrai. J. E. nustatytas 1.37 neblaivumas. Apie įvykį pranešė sūnėnas E. L., tačiau jis įvykio nematė. Konfliktas vyko apie 14.50 val. Sugyventinis mušė rankomis. Pažymėti sužalojimai dešinėje veido pusėje: patinimas, nubrozdinimai, kraujosruva (1 t., b. l. 26).

Iš 2020 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas telefono skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip E. L. bendrojo pagalbos centro operatorės prašo iškviesti greitąją pagalbą savo tetai adresu (duomenys neskelbtini), nes ją maždaug prieš 1 val. rankomis stipriai sumušė sugyventinis, kuris yra pasišalinęs (1 t., b. l. 60–61).

Iš 2020 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, naudotų vaizdo registratorių (bodycam). Įrašuose matyti, kaip iš namo laiptinės E. L. iki greitosios pagalbos automobilio atlydi nukentėjusiąją J. E., kurios veidas ties kairės pusės skruostu ištinęs. Girdisi ir matyti J. E. ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos pokalbis, kurio metu J. E., atsakydama į medikės klausimus, paaiškino, kad ją ranka sumušė sugyventinis, su kuriuo pykosi nuo vakar. Taip pat užfiksuota kaip J. E. tikrinamas blaivumas, po to E. L. palydi pareigūnus į nukentėjusiosios butą, pareigūnai apžiūri vonios patalpą, virtuvę, kambarį, matyti, kad vonios durys sulaužytos (1 t., b. l. 64–68).

Iš 2020 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas įkeltas policijos informacinėje sistemoje Roik 0120000002080. Vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusiosios buto patalpos: koridorius, vonios kambario durys, kuriuos matyti, kad yra išlūžę, tada nueinama į virtuvę, kuri yra tvarkinga. Apžiūrėjus virtuvę sugrįžtama atgal, t. y. einama koridoriumi, kuriame matyti, kad stovi juodai apsirengęs vaikinas, kurio veido nematyti, nueinama į kambarį, esantį kairėje pusėje. Girdisi, kaip vaikinas sako, kad uždegs šviesą. Įjungus šviesą matyti, kad kambaryje, iškart įėjus į kambarį po kaire puse, stovi gėlė, kurios žemės yra išbarstytos ant grindų, tada parodomas visas kambario vaizdas (1 t., b. l. 14–16).

2020 m. sausio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G117/2020(02) J. E. konstatuota odos nubrozdinimai veide, kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Kadangi sužalojimai medicininiuose dokumentuose tiksliai neaprašyti, nustatyti trauminių poveikių skaičiaus nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. M. tyčia nežymiai sutrikdžius J. E. sveikatą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, o nukentėjusioji atsisakė duoti parodymu prieš savo šeimos narį, tačiau faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų H. L., E. L., G. Č., A. E. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logišką bei nuskelią įrodymų visumą, patvirtinančią faktines R. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, todėl kaltinamojo kaltės neigimas vertinamas kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Liudytojas H. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu vienodai parodė, jog 2020 m. sausio 1 d. jam paskambino žmonos sesuo J. E., kuri pranešė, kad yra sumušta, iš jos žodžių suprato, kad ją sumušė sugyventinis R. M.. Kadangi jo sūnus E. L. gyvena (duomenys neskelbtini) netoli J. E. namų, telefonu paprašė sūnaus nueiti pažiūrėti, kas atsitiko, o pats su žmona išvyko į Kauną. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) iš ligoninės paimti J. E., matė sumuštą jos veidą, be to, pati J. E. vežant ją namo sakė, kad ją sumušė jos sugyventinis. Šiuos H. L. parodymus visiškai atitinka liudytojo E. L. parodymai, kad 2020 m. sausio 1 d. jam paskambino tėvas ir paprašė nueiti pas tetą J. E., nes gyvena netoliese. Atėjęs pas tetą, pamatė, kad ji smarkiai sumušta. Matė, kad buvo melsvas ir patinęs jos veidas, prakirsta ausis. Teta sakė, kad susimušė su R. M.. E. L. iškvietė greitąją pagalbą, o medikai policiją. Pagrindo abejoti E. L. parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatyta, kad jis būtų turėjęs tikslą ar pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Be to, E. L. buvo pirmasis pamatęs nukentėjusiąją po įvykio, o jo parodymus visiškai atitinka rašytiniai bylos duomenys. Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės matyti, jog 2020 m. sausio 1 d.15.51 val. telefonu E. L. pranešė apie tai, kad prieš 1 val. (duomenys neskelbtini), tetos sugyventinis sumušė ją rankomis, reikia GMP, tetai 45 m., skauda veidą, yra sutinęs. Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio įrašo apžiūra patvirtina, kad E. L. paskambinęs bendrojo pagalbos centro numeriu prašė iškviedti greitąją pagalbą savo tetai adresu (duomenys neskelbtini), nes ją maždaug prieš 1 val. rankomis stipriai sumušė sugyventinis, kuris yra pasišalinęs. Po šio pranešimo į įvykio vietą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje išvyko patrulė G. Č., kuri surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, pažymėjo nukentėjusiosios sužalojimus.

Liudytoja patrulė G. Č. teisme parodė, jog matė sužalotą moters veidą - buvo patinęs, mėlynas. Moteris sakė, kad ją rankomis mušė sugyventinis R. M., į veidą trenkė ne vieną kartą. Liudytoja surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, pažymėjo moters sužalojimus. Šiame tarnybiniame pranešime užfiksavo tai, ką matė. Šiais parodymais taip pat nėra pagrindo abejoti, nes tokios pačios aplinkybės bei akivaizdžiai patinęs, su kraujosruvomis nukentėjusiosios veidas užfiksuotos ir pareigūnų registratoriumi (bodycam) padarytame vaizdo įraše.

Žemesnės instancijos teismas

Iš policijos pareigūnų vaizdo registratorių įrašų apžiūros matyti, kad juose užfiksuota kaip J. E. bendraudama su greitosios pagalbos medike, atsakydama į medikės klausimus, kas jai atsitiko, nurodė, jog ją rankomis sumušė sugyventinis. Matyti patinęs su kraujosruvomis J. E. veidas.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyti sužalojimai atitinka matomus vaizdo įraše bei užfiksuotus specialisto išvadoje, skiriasi tik veido pusė – minėtame tarnybiniame pranešime pažymėta dešinė veido pusė, tačiau iš kitų rašytinių duomenų bei liudytojų parodymų nustatyta, jog patinusi ir su kraujosruvomis buvo kairė nukentėjusiosios veido pusė. Kadangi sužalojimai užfiksuoti ir vaizdo įraše, o jų pobūdis atitinka medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus, kuriuos nustatė ir pažymėjo medikai, darytina išvada, jog pažymint sužalojimus tarnybinio pranešimo žmogaus veido paveikslėlyje neteisingai parinkta veido pusė, tačiau pats sužalojimų pobūdis bei faktas ir kitos aplinkybės nurodytos teisingai ir abejonių nekelia.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog liudytojų H. L. ir E. L. parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes juos patvirtina į įvykį atvykusios pareigūnės parodymai bei pačios J. E. paaiškinimai medikams greitosios pagalbos automobilyje, kurie užfiksuoti pareigūnų naudotais vaizdo registratoriais.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji J. E. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus ir nurodė detalias aplinkybes, kaip ir kokiu būdu ją sumušė R. M.. J. E. parodė, kad jie abu vartojo alkoholį kai kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. M. sudavė jai į veido sritį ne mažiau kaip 5 kartus. Ji dengėsi rankomis savo veidą, atsiklaupė ant žemės, siekdama, kad mažiau gautu smūgių. Tada, jai klūpint, Ridas rankų kumščiais 3 kartus sudavė jai į nugaros sritį. Šie jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Po to R. M. pasišalino iš namų. Nors nukentėjusioji teigė, kad jai nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinį R. M., tačiau šias aplinkybes paneigia tyrėjos A. E. parodymai, kad nukentėjusiajai buvo išaiškintos teisės, o taip pat ir teisė neduoti parodymų. Šių parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes juos patvirtina rašytiniai bylos duomenys – teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas (1 t., b. l. 28), kuriame J. E. parašu patvirtino, jog jai žinomos jos teisės ir pareigos. Be to, protokole užfiksuotų parodymų išsamumas, detalumas ir nuoseklumas bei atitikimas kitiems įrodymams sudaro pagrindą vertinti juos kaip atitinkančius faktines aplinkybes, juo labiau, jog J. E. protokolą perskaitė ir pasirašė, pastabų nepareiškė, nepažymėjo.

Liudytojų H. L., E. L. bei liudytojos G. Č. parodymais nustatyta, jog buvo sužalota kairė nukentėjusiosios veido pusė – patinęs skruostas, matėsi kraujosruva, buvo sužeista ausis.

2020 m. sausio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G117/2020(02) J. E. konstatuota odos nubrozdinimai veide, kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. sausio 1 d. Specialistė S. B. patvirtino šią išvadą ir paaiškino, jog sužalojimai griuvimui nebūdingi.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu R. M. sudavė J. E. ranka ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį, po ko, J. E. atsiklaupus ir bandant išvengti smūgių, kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių į nugaros sritį, tuo padarydamas J. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veide, kairės ausies kaušelyje ir poodinėmis kraujosruvomis veide.

Liudytojų parodymais, specialisto išvada bei paaiškinimais byloje nustatyta, kad J. E. nustatyti sužalojimai atsirado 2020 m. sausio 1 d. po to, kai jos atžvilgiu R. M. vartojo fizinį smurtą – sudavė smūgius ranka į veidą bei nugarą. Specialisto išvadoje nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo gali būti ir ranka. Tai patvirtino ir specialistė teisiamojo posėdžio metu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nukentėjusiajai J. E. nustatyti sužalojimai atsirado dėl neteisėto kaltinamojo elgesio, t. y. smūgių sudavimo, o nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas yra šio neteisėto elgesio pasekmė. Tokiu būdu kaltinamojo neteisėtas veikimas tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiajai konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis būdamas suaugęs pakaltinamas, turinti nemažai gyvenimiškos patirties asmuo, be to jau kartą teistas už smurtą neabejotinai suvokė, kad smūgių sudavimas nukentėjusiajai į veidą, nugarą yra neteisėtas, pavojingas elgesys, suvokė, kad dėl to nukentėjusioji gali jausti skausmą ar netgi gali būti sutrikdyta jos sveikata, t. y. numatė savo veikos padarinius ir jų siekė – sudavė ne vieną, tačiau net penkis smūgius ranka į gyvybei pavojingą ir jautrų organą galvą, veido sritį, o taip pat ir smūgius į nugarą. Visa tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį ir tai atitinka šeimos nario sąvoką, nurodytą BK 248 straipsnio 2 dalyje.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis R. M. padarė vieną tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Skiriant bausmę atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad R. M. anksčiau teistas, taip pat ir už murtą prieš savo buvusią sutuoktinę, jos tėvą, kitus nusikaltimus. Teistumas neišnykęs, tačiau ankstesnės veikos padarytos prieš keturis ir daugiau metų, be to, nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju, civilinio ieškinio nereiškia, toliau kartu gyvena.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina artima vidurkiui laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam skiriama pagal BK 48 straipsnio nuostatas, galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu, nes jos yra švelnesnės nei galiojančios nuosprendžio priėmimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš savo šeimos narį, anksčiau kaltinamasis taip pat buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, teismo vertinimu, siekiant prevencinių tikslų, o taip pat ir kaltinamojo elgesio korekcijos, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios priemonės įvykdymo terminą nustatant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, esantis byloje (1 t., b. l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant R. M. viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios priemonės įvykdymo terminą nustatant – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b. l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė