Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-634-491/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
1S-634-491/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
1 S – 634 – 491 / 2012

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Marinai Jelizarovai,

gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsituokusio, nedirbančio, teisto,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi teismas skyrė įtariamajam suėmimą 3 mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis prašo panaikinti šią nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, nes nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, kad liudytojai V. J. ir D. S. jį apkalbėjo. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažamečius vaikus ir išlaiko savo šeimą, todėl bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo jis neturi pagrindo.

Teismo posėdyje gynėjas prašo įtariamojo skundą patenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

G. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. įtariamas tuo, kad 2012 m. birželio 4 d. apie 21 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), mušdamas kabeliu per kojas nežymiai sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. L., gimusiam 1999-09-06.

Bylos duomenimis įtariamasis savo kaltės nepripažįsta. Tačiau byloje yra kiti duomenys – tai ne tik, suimtojo teigimu, jį apkalbėjusių liudytojų V. J. ir D. S. parodymai, bet ir nukentėjusiojo E. L., liudytojos S. L. parodymai, išrašas iš medicininių dokumentų ir kiti rašytiniai bylos duomenys, kurių pakanka manyti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą G. N..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 (toliau – Nutarimas) 25 punkte įtvirtinta aukštesniojo teismo teisėjo teisė patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo paskyrimo pagrindą, jei iš bylos medžiagos matyti, kad toks pagrindas nutartyje netinkamai suformuluotas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodo, kad suėmimą įtariamajam skiria manydamas, jog „...būdamas laisvėje jis gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo“, t. y. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Tačiau prokurorė pareiškimu suėmimo terminą skirti prašė dar ir kitu, t. y. BPK 122 str. 1 d. 2 p. įtvirtintu pagrindu, bet dėl šio pagrindo (buvimo ar nebuvimo) apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nieko nepasisakė.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais suėmimas gali būti paskirtas, jeigu yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus.

Suimtasis savo skunde teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir augina mažamečius vaikus. Šios aplinkybės yra pakankamai svarbios sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą. Tačiau tai negali būti vienintelėmis aplinkybėmis, lemiančiomis šio klausimo sprendimą suimtojo naudai. G. N. įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas nustato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jis teistas, naują nusikalstamą veiką G. N. įtariamas padaręs nepraėjus nė trims mėnesiams po paskutinio apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, jam paskirtos bausmės vykdymo metu. Įtariamasis išsituokęs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis kur nors oficialiai dirbtų, todėl šios aplinkybės, o taip pat tiek paskutinio, tiek ir šiuo metu jam inkriminuojamo nusikaltimų pobūdis rodo, kad stipriais socialiniais ryšiais jis nėra saistomas. Būtina pažymėti, kad suimtasis įtariamas jam inkriminuojamą nusikaltimą padaręs artimoje aplinkoje, savo namuose, prieš tą patį fiziškai už jį silpnesnį mažametį vaiką, už kurio sužalojimą jis buvo nuteistas paskutiniu nuosprendžiu. Būdamas laisvėje įtariamasis turėtų realią galimybę netrukdomai bendrauti su tuo pačiu nukentėjusiuoju ir taip daryti poveikį tiek jam, tiek ir kitiems proceso dalyviams. Todėl visos išvardytos aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui.

Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad apylinkės teismas netinkamai suformulavo suėmimo G. N. paskyrimo pagrindus, todėl aukštesnės instancijos teismas nustato, kad suėmimas G. N. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais.

BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog G. N. dalyvautų procese ir netrukdytu jam, negalima, todėl įvertinęs visas aplinkybes ir nematydamas galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai paskyrė suėmimą.

Abejotinas įtariamojo teiginys, kad jis išlaiko savo šeimą. Suimtasis iš tikrųjų niekur oficialiai nedirba, nesimoko ir neturi jokio oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Jo savo skunde G. N. taip pat nenurodė. Taigi, aukštesnės instancijos teismas abejoja įtariamojo galimybe oficialiai ir legaliai išlaikyti ne tik kitus asmenis, bet ir patį save.

Skunde G. N. teigia, kad liudytojai V. J. ir D. S. jį apkalbėjo. Tačiau šioje baudžiamojo proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas įrodymų nevertina. Visų įrodymų, jų tarpe ir liudytojų V. J. bei D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pakankamumą, nuoseklumą, jų šalinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą teisiamajame posėdyje.

Suimtasis skundu prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų (Nutarimo 26 punktas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 3 mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti įtariamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skirdamas suėmimą G. N. apylinkės teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, BPK 122 str. reikalavimų nepažeidė ir suėmimą skyrė esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo G. N. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus