- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-1173-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00781-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė (pran.), Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo (civilinė byla Nr. N2-126-75/2005) ir padidinti iš atsakovo A. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui – D. K., gim. 2001 m. spalio 11 d., iki 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko atstovei I. K.. Nurodė, kad priteisto išlaikymo neužtenka. Vaikas auga, dažnai serga, jo poreikiai didėja, todėl prašo padidinti išlaikymą iki 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2011 m. vaikui nustatyta liga, dėl kurios atsirado papildomos išlaidos. Be to, atsakovo materialinė padėtis nuo to laiko, kai vaikui buvo priteistas 300 Lt išlaikymas pagerėjo, o tai yra viena iš sąlygų priteisto išlaikymo padidinimui. Atsakovas gauna apie 4 000 Lt per mėnesį, kitų asmenų neišlaiko, atsakovo kreditai yra paimti asmeniniams jo poreikiams, o jos pajamos yra mažesnės negu atsakovo, ji turi dar vieną vaiką, taip pat turi įsipareigojimų bankui.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kai ieškovė nedirbo, jis mokėjo išlaikymą, nenusišalino nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Jis stengiasi kuo dažniau bendrauti su sūnumi, nors gyvena Kretingoje, be mokamo išlaikymo, dovanoja jam dovanas, duoda pinigų. Kadangi abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, jis mano, kad 600 Lt sumos vaikui užtenka. Nors jo materialinė padėtis pagerėjo, jo atlyginimas yra apie 4 000 Lt, tačiau jis turi užtektinai kitų išlaidų, tokių kaip: paskolos, lizingai, išlaidos automobiliui, išlaidos gyvenimo pagerinimui. Ieškovė nepagrindė savo reikalavimo padidinti vaikui išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2005 m. vasario 7 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. K. priteisto išlaikymo sūnui D. K. dydį ir nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. liepos 22 d., priteisė iš A. K. išlaikymą sūnui D. K. kas mėnesį mokama 600 Lt periodine išmoka iki sūnaus D. K. pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskyrė I. K.. Priteisė iš A. K. I. K. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 108 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad po 2005 m. vasario 7 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaiko poreikiai išaugo, jis lankė darželį, šiuo metu mokosi mokykloje, kas sąlygoja didesnių išlaidų, susijusių su vaiko vystymusi, auklėjimu, mokymu ir būtinų poreikių tenkinimu, atsiradimą. 2011 m. D. K. buvo diagnozuotos ligos, dėl kurių ieškovei atsirado papildomos išlaidos gydymui ir kelionėms pas gydytoją. Priteisto išlaikymo vaikui dydis nesikeitė daugiau negu aštuonerius metus, visų prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 2005 m. vasario 7 d. teismo priteisto išlaikymo dydis šiuo metu negali užtikrinti vaiko poreikių ir būtinų jam vystytis sąlygų, priteisto iš tėvo išlaikymo nepakanka normaliai vaikui vystytis.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nors abi šalys yra prisiėmusios kreditorinius įsipareigojimus ir turi kiekvieną mėnesį juos dengti, teismas pažymėjo, kad vaikas D. K. gyvena su ieškove I. K., ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Šiuo metu atsakovo pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovės, nuo 2005 m. šios pajamos žymiai padidėjo, todėl jis turi teikti vaikui didesnį išlaikymą. Atsižvelgdamas į abiejų nepilnamečio D. K. tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius, teismas laikė, kad yra pagrindas visiškai tenkinti ieškovės reikalavimus, priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Dėl šios sumos mokėjimo atsakovo interesai žymiai nenukentės, nes jis kitų išlaikytinių neturi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie vaikui išleidžiamas pinigų sumas ir reikalingų išlaidų padidėjimą. Be to, tikėtina, kad esant mažoms ieškovės pajamoms, atsakovo teikiamas išlaikymas gali būti panaudotas ieškovės vaikui iš kitos santuokos. Be to, ieškovė nurodo, kad gauna minimalias pajamas ir kito turto neturi, tačiau nėra duomenų, kad ieškovė deda minimalias pastangas, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Be to, teismas nevertino, kad ieškovės į bylą pateikti kvitai, nėra susiję su vaiko išlaikymu ir būtinosiomis išlaidomis. Taip pat apeliantas prašo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė I. K. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2005 m. vasario 7 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui D. K. buvo priteistas išlaikymas - 300 Lt kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės. Ieškovė I. K. vieną laikotarpį nedirbo, buvo registruota darbo biržoje, šiuo metu dirba „Nesė Casino“, gauna apie 850 Lt darbo užmokestį per mėnesį, jos vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos, jos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, 2013 m. birželio 21 d. ji paėmė apie 27 000 Lt kreditą, kurį šiuo metu moka. Vaikui D. K. 2011 m. diagnozuotos ligos. Atsakovas A. K. dirba UAB „Pack Klaipėda“, gauna apie 4 000 Lt atlyginimą per mėnesį, 2012 m. rugsėjo 11 d. paėmė paskolą, kurios dydis – 22 000 Lt, 2013 m. gegužės 17 d. paėmė paskolą, kurios dydis – 15 000 Lt.
Byloje yra kilęs ginčas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.201 straipsnyje įtvirtina galimybė teismui pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Pabrėžtina, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Bylos duomenimis, atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro 4 000 Lt per mėnesį, todėl, teismo vertinimu, apeliantas, neturėdamas kitų išlaikytinių, net ir turėdamas įsipareigojimų, gali teikti savo nepilnamečiui sūnui 600 Lt išlaikymą per mėnesį. Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus, kaip paauglio vaiko, poreikiai nuo 2005 metų, kai buvo priteistas išlaikymas, išaugo, byloje yra duomenys apie vaiko sveikatos problemas, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2005 m. vasario 7 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis negali būti keičiamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančio tėvo bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Į bylą yra pateiktas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų kvitas (b. l. 80) už ieškinio surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-2 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteista suma neviršija nustatytų dydžių, todėl priteista suma paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.