Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės individualios įmonės „A.–c.“ atstovui advokatui V. M., atsakovei D. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „A.–c.“ ieškinį dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo atsakovei D. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 123,16 Eur laiku negrąžintą kreditą, 28,24 Eur nuostolius (negautas pajamas), 6,11 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 157,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei suteikė 300 Eur kreditą. Sudarant sutartį buvo vertintas atsakovės kreditingumas, surinkti duomenys iš Gyventojų registro apie jos šeimos sudėtį, Paskolų registro – apie atsakovės turimas paskolas, Sodros duomenys. Atsakovės turimų kreditorinių įsipareigojimų ir kas mėnesį mokėtinų įmokų dydis buvo 23 proc., t. y. neviršijo Lietuvos banko nustatyto 40 proc. dydžio, todėl paskola atsakovei buvo suteikta teisėtai. Pagal sutartį atsakovė tam tikrus mokėjimus vykdė. Mokėjimo paskaičiavimai pateikti ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovė nuo vasario mėnesio nevykdė mokėjimų pagal Sutartį, todėl birželio 7 d. sutartis buvo nutraukta. Tą pačią dieną atsakovė atliko 50 Eur mokėjimą, tačiau atsakovės įsiskolinimas pilnai nepanaikintas. Prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl skolos išdėstymo dalimis, kadangi atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatytos kredito grąžinimo įmokos buvo nedidelės, apie 28 Eur. Tas pačias sumas atsakovė ir dabar siūlo mokėti, todėl nėra pagrindo tęsti prievolės įvykdymo atidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

7. Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 28 d. ieškovė IĮ „A.-c.“ ir atsakovė D. T. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 11691 (el. b. l. 9-14). Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 300 Eur kreditą (el. b. l. 15). Atsakovė įsipareigojo gautą kreditą grąžinti ieškovei dalimis, kas mėnesį mokėdama 28,40 Eur dydžio įmokas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą grafiką iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. Grąžintiną įmoką sudarė kredito sumos dalis ir bendra vartojimo kredito kaina, susidedanti iš administravimo mokesčio ir pelno palūkanų. Sutartyje nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma 74,95 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 136,17 proc. Visa atsakovės pagal sutartį ieškovei mokėtina suma 596,40 Eur.

8. Atsakovė ieškovei pagal Sutartį sumokėjo: 2020 m. gruodžio 4 d. - 30 Eur, 2021 m. balandžio 6 d. – 30 Eur, 2021 m. birželio 5 d. – 30 Eur, 2021 m. liepos 8 d. - 140 Eur, 2021 m. liepos 19 d. 30 Eur, 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 30 Eur, 2021 m. spalio 6 d. – 20 Eur, 2021 m. spalio 29 d. – 26 Eur, 2021 m. lapkričio 23 d. – 30 Eur, 2022 m. sausio 11 d. – 55 Eur, 2022 m. birželio 7 d. – 50 Eur, viso 441 Eur (el. b. l. 16-17, 85-92, 95). Atsakovė Sutartyje nustatytas kredito grąžinimo, palūkanų ir administravimo mokesčio mokėjimo įmokas atliko nesilaikydama Sutartyje nustatyto grafiko, todėl atsakovei ieškovė skaičiavo sutartyje nustatyto dydžio netesybas – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Iš atsakovės (kredito gavėjos) gaunamos įmokos buvo paskirstomos sutartyje nustatyta tvarka – pirmiausia dengiami susidarę delspinigiai, po to – pelno palūkanos ir administravimo mokestis, galiausiai kredito suma. Ieškovė sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė 2022 m. birželio 7 d. (el. b. l. 18).

9. Konstatuotina, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Ieškovė įrodė, kad suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino Sutartyje nustatyta tvarka, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės negrąžinta kredito suma yra 123,16 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad iš ieškovės gautos paskolos nėra pilnai grąžinusi, ieškovės paskaičiavimų neginčijo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 185 straipsniai). Atsakovei netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 123,16 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkinamas.

11. Vartojimo kredito įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d.) 8 straipsnio 1 dalis numatė vartojimo kredito davėjo pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Iš ieškovės pateiktų duomenų, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad prieš vartojimo kredito suteikimą kredito gavėjos mokumas buvo tikrinamas. Atsakovė nurodo pati pildžiusi paraišką kreditui gauti ir nurodžiusi teisingą informaciją apie save – darbovietę, pajamas, turimus išlaikytinius ir kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovė taip pat tikrino atsakovės mokumą jai prieinamose duomenų bazėse (el. b. l. 56-69). Vartojimo kredito suteikimo metu – 2020 m. lapkričio 28 d. paskaičiuotas atsakovės vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudarė 23,17 proc. jos tvarių pajamų, t. y. neviršijo Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62, 9 punkte nustatyto dydžio (el. b. l. 70-71). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė jai įstatyme nustatytą pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjos mokumą atliko tinkamai, atsakingo skolinimo principo nepažeidė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12. Tuo tarpu atsakovės argumentai ir pateikti įrodymai, nesudaro pagrindo pastarosios aplinkybės vertinti priešingai. Atsakovės pateikta kreditingumo ataskaita (manocreditinfo.lt) suformuota 2022 m. balandžio 16 d. (el. b. l. 28). Iš jos matyti, kad atsakovės asmens bankroto procedūra pasibaigė 2017 m. vasario 23 d. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovės suteikta vartojimo paskola nebuvo paskutinė jos sudaryta kredito sutartis ir vėliau ji skolinosi iš kitų kreditorių, šiai dienai jos įsiskolinimai yra apie 12 000 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės ir tai, kad šiuo metu atsakovei kredito įstaigos paskolų nebesuteikia, nepatvirtina, jog prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą – 2020 m. lapkričio 28 d. ieškovė netinkamai vykdė jai įstatyme nustatytą pareigą įvertinti atsakovės mokumą.

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 28,24 Eur nuostolius (negautas pajamas), nurodo, kad ši suma susideda iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų ir administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos 2022 m. rugpjūčio 20 d.

14. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas). Atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ieškovė ją nutraukė 2022 m. birželio 7 d., taip ieškovė patyrė nuostolius, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė tinkamai būtų vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju atsakovės kaltė preziumuojama, nes jai, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovė savo kaltės neginčijo, teigė, jog sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė dėl susidariusios sunkios situacijos. Iš Sutarties mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei per visą kredito grąžinimo laikotarpį – nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d., mokėti administracinį mokestį bei palūkanas, tačiau jų pilnai nesumokėjo, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiami 28,24 Eur nuostoliai (negautos pajamos), kuriuos ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi šalių sudarytą sutartį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

15. Ieškovė prašo priteisti 6,11 Eur sumą delspinigių, vadovaudamasi Sutarties specialiosiomis sąlygomis, Bendrųjų sąlygų 7.1 punktu. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pagal Sutartį, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovė nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovė paskaičiavo atsakovei delspinigius už 146 dienų laikotarpį nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. birželio 7 d. už laiku nesumokėtų įmokų sumas, kas sudaro 6,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, laiku mėnesinių įmokų nemokėjo, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 6,11 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

16. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

17. Atsakovė po teismo posėdžio pateikė naujai atliktų mokėjimų ieškovei kopijas (el. b. l. 122-127). Proceso teisės normos įpareigoja šalis visus procesinius veiksmus byloje atlikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Galutinį sprendimą byloje teismas priima atsižvelgdamas į tai, kas buvo išnagrinėta bei aptarta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir nevertina naujų, po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktų, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, be kita ko, siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų, kurios ir šiuo metu yra didesnės už ieškinio sumą, didėjimo, teismas mano, esant netikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis). Teismas atsakovės po bylos nagrinėjimo iš esmės pateiktų įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako. Tačiau tai neatima iš atsakovės teisės kuo greičiau geranoriškai pilnai atsiskaityti su ieškove, siekiant išvengti priverstinės teismo sprendimo vykdymo procedūros.

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 19 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokatui už ieškinio parengimą. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Ieškinį tenkinus, ieškovės IĮ „A.- c.“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės D. T. (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

19. Byloje susidarė 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

20. Atsakovė prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis 4-5 mėnesių laikotarpiui, į mėnesį mokant po 20 Eur. Ši prašymą grindžia sunkia turtine padėtimi, pateiktais rašytiniais įrodymais apie gaunamas pajamas, išlaikomus nepilnamečius vaikus, turimus kreditorinius įsiskolinimus kitiems kreditoriams. Ieškovė su tokiu atsakovės prašymu nesutinka, motyvuodama tuo, kad atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, kuriame numatytos įmokos sumos iš esmės atitinka atsakovės nurodomas galimas mokėti sumas.

21. CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Toks prašymas turi būti motyvuotas bei pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovė turto neturi, dirba, jos gaunamos mėnesio pajamos - apie 814 Eur darbo užmokestis (el. b. l. 110). Ji turi du nepilnamečius vaikus (el. b. l. 32, 33), skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsakovė nurodo, kad bendra jos turimų įsiskolinimų suma yra apie 12 000 Eur, tačiau ji visus įsiskolinimus dengia dalimis, su kreditoriais sutarta tvarka, antstoliai jos atžvilgiu išieškojimų nevykdo. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra išimtinai sunki, tačiau ji deda pastangas geranoriškai atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgiant į tai, įstatyme nustatyta sprendimo vykdymo tvarka pakeistina, nustatant, kad atsakovė likusią įsiskolinimo sumą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas turi sumokėti ieškovei geranoriškai per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu toks teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nepažeidžia teisėtų ieškovės interesų, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų, užtikrina priešingų bylos šalių interesų pusiausvyrą bei socialinį teisingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 123,16 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 16 ct) negrąžintą kreditą, 28,24 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 24 ct) negautas pajamas, 6,11 Eur (šešis eurus 11 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (157,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 19 Eur (devyniolika eurų) žyminį mokestį, 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidas advokatui už ieškinio parengimą - ieškovės individualios įmonės „A. – c.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Nustatyti, kad atsakovė D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pilnai atsiskaityti su ieškove individualia įmone „A. – c.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėdama priteistas sumas.

Išaiškinti šalims, kad atsakovei D. T. nustatytu terminu neatsiskaičius su ieškove individualia įmone „A. – c.“, ieškovės prašymu jai bus išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovės įstatyme nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.