Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2836-716/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-06-25
Bylos Nr.
e1-2836-716/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Laimonas Judickas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2836-716/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46932-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje M. J. (M. J.) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. J. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 30 d., apie 23.40 val., bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona J. J. metu, priėjęs prie jos tyčia savo dešine ranka pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji galva trenkėsi į durų staktą. Po ko, priėjęs tyčia dešine ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kairį veido skruostą bei tyčia sugriebęs abejomis rankomis už žastų pastūmė, dėl ko J. J. pargriuvo ir susižalojo savo kairės kojos blauzdą. Tokiais bendrais veiksmais M. J. sukėlė J. J. fizinį skausmą, o nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kairėje kojoje, žastuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: jis 2025 m. vasario 23 d., apie 10.00 val., bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dviejų rankų delnais pastūmė sutuoktinę J. J. į krūtinės sritį, dėl ko ji nugara nukrito ant miegamajame esančios lovos, po ko dešine ranka paėmęs silikoninę pirštinę tyčia sudavė pastarajai vieną smūgį į dešinės pusės skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Be to, M. J. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: jis 2025 m. balandžio 22 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė sutuoktinei nukentėjusiajai J. J. į veido sritį, po ko abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo ją smaugė bei rankomis pastūmė J. J. į pečių sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus M. J. rankomis įstūmė J. J. į miegamojo kambarį, kur abejomis rankomis suėmęs už jos rankų riešų spaudė, po ko suėmęs jai už pirštų juos suko, tęsdamas savo veiką abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir smaugė. Tokiais bendrais veiksmais M. J. sukėlė J. J. fizinį skausmą bei padarė šiai poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Byloje surinkti duomenys

Dėl 2024 m. lapkričio 30 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

M. J. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su žmona J. J. ir vaiku gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 30 d. vakare jo žmona J. J. su vaiku išvažiavo į šventę ir jis grįžęs į namus, apie 16.00 val., jų jau neberado namuose. Būdamas vienas namuose išgėrė 5–6 skardines alaus. Tuo metu žmonos su dukra namuose dar nebuvo. Jis negirdėjo, kada žmona su dukra grįžo į namus, bei nežino kiek tuo metu buvo valandų, kai žmona grįžo. Miegodamas pajuto, jog jį žadina. Jį prižadino žmona. Jis atsikėlė ir žmona pradėjo jam priekaištauti, kad jis vėl geria, ką jis sau leidžia. Jis iš kambario norėjo eiti į tualetą, bet žmona atsistojo priešais jį ir toliau žėrė priekaištus, neleido jam praeiti. Jis sakė žmonai, kad ji pasitrauktų ir leistų jam ramiai eiti, bet ji toliau priekaištavo, stovėdama priešais jį. Norėdamas praeiti iki tualeto, jis dešine ranka pastūmė žmoną ir nuėjo. Ar nuo jo pastūmimo žmona atsitrenkė galva į durų staktą, jis nežino, nes to nematė. Nors ir buvo neblaivus, bet nepamena, jog būtų dar sudavęs smūgį žmonai į skruostą. Jis iš tualeto nuėjo atgal į kambarį. Girdėjo, kad žmona iškvietė policijos pareigūnus, kurie greitai atvyko į jų namus ir jis buvo pristatytas į areštinę. Visiškai prisipažįsta, kad pastūmė žmoną ir ji dėl to galėjo į durų staktą susitrenkti galvą, bei nors ir neprisimena, kad dešine ranka būtų sudavęs žmonai smūgį į skruostą, bet dėl to kaltę taip pat pripažįsta.

Papildomai tyrimo metu apklaustas M. J. parodė, kad nori papildyti savo pirminius parodymus ir parodė, jog tyčia žmoną pastūmė į krūtinę, po ko ji galėjo su galva atsitrenkti į staktą ir susižeisti. Kaip jau buvo minėjęs, ar sudavė jai į veidą, neprisimena, tačiau neatmeta tokios galimybės, kad galėjo tą daryti. Nori pasakyti, kad galėjo J. J. pastumti ir antrąjį kartą. Kadangi daugiau nenorėjo su ja konfliktuoti ir pyktis, jis norėjo išeiti iš namų. Ji jį bandė sulaikyti, todėl taip gavosi, kad norėdamas išeiti iš namų, savo abejomis rankomis paėmęs už J. J. rankų žastų ją pastūmė, po ko ji galėjo parkristi ir susižeisti. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Savo žmonos J. J. jis atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė.

Nukentėjusioji J. J. tyrimo metu parodė, kad su vyru M. J. ir dukra gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 30 d., apie 23.30 val., kartu su dukra grįžo į namus, nes su dukra buvo išvykusi į miestą, o vyras buvo likęs namuose. Grįžus namo pastebėjo, kad vyras miega. Po ko, ji pati nusirengė ir nuėjo į tualetą. Po kurio laiko, būnant tualete į tualetą atėjo jos vyras, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, ir pradėjo rėkti, liepdamas išeiti jai iš tualeto. Ji pasakė jam palaukti, sakė, kad tuoj susitvarkys ir išeis. Vyras toliau ant jos rėkė ir rėkdamas priartėjo prie jos. Po ko, savo dešine ranka pastūmė ją į krūtine, dėl ko ji galva trenkėsi į durų staktą. Po ko, jis priėjęs prie jos, savo dešine ranka vieną kartą trenkė jai į dešinį veido skruostą. Dėl šių vyro veiksmų, ji patyrė fizinį skausmą ir nieko nelaukdama greitai išbėgo iš tualeto ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kalbant jai telefonu, jos vyras išėjo iš tualeto ir išgirdo, kad ji skambina policijai ir praneša apie įvykį, dėl ko šis, nieko nelaukęs, pradėjo rengtis ir išeidinėti pro duris. Ji nieko nelaukusi pradėjo jį stabdyti, kad jis neišeitų iki pareigūnams atvykstant, tačiau ji jo neišlaikė. Vyras savo dvejomis rankomis pastūmė ją į pilvo sritį, dėl ko ji dar kartą atsitrenkė į duris ir susitrenkė galvą. O vyras tuo metu pabėgo pro duris. Tokie konfliktai jų šeimoje yra ne pirmą kartą. Jos vyras toks agresyvus pasidaro tik kaip pavartoja alkoholinių gėrimų. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, civilinį ieškinį reikšti atsisako.

Papildomai tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. J. parodė, kad kraujosruvos jos abejuose žastuose bei kairėje blauzdoje atsirado dėl 2024 m. lapkričio 30 d. įvykusio įvykio. Kraujosruvos jos abejuose žastuose atsirado dėl to, kad M. J., išgirdęs, jog ji kviečia pareigūnus, pradėjo bėgti iš namų, ji bandė jį sustabdyti ir tuomet jis savo abejomis rankomis sugriebė jai už žastų, po ko ji nugriuvo antrą kartą ir pajuto fizinį skausmą. Taip pat, kai griuvo koridoriuje susižalojo ir savo kairės kojos blauzdą, nes krisdama atsitrenkė į durų staktą, po ko taip pat pajuto fizinį skausmą, dėl ko ir atsirado kraujosruvos karėje blauzdoje. Nori pabrėžti, kad įvykio metu, šie jos sužalojimai buvo nuotraukomis užfiksuoti policijos pareigūnų ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šiuo metu su M. J. jie nesipyksta, pasikalba, tačiau kartu negyvena. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Civilinį ieškinį reikšti atsisako, jo nereiškė ir nereikš.

Iš pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. lapkričio 30 d., apie 23.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. J. neblaivus vyras M. J. žodinio konflikto metu priartėjęs prie jos savo dešine ranka pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji galva trenkėsi į durų staktą, po ko jis priėjęs prie jos savo dešine ranka vieną kartą trenkė, jai į kairį veido skruostą. Dėl šių vyro veiksmų, ji patyrė fizinį skausmą.

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G3940/2024-01 matyti, kad remiantis J. J. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis nustatytina, jog J. J. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir kairėje blauzdoje, kurios padarytos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais), 1–3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokių sužalojimų padarymo metu, įprastomis sąlygomis gali būti juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Kadangi sužalojimuose užsifiksavę žalojančio daikto (-ų) plačios grupinės priklausomybės požymiai, pasakyti kokiu konkrečiai daiktu padaryti sužalojimai negalima. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo jai metu.

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad tyrimo metu buvo:

- perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip J. J. praneša, jog neblaivus vyras ją pastūmė, dėl ko ji galva trenkėsi į duris. J. nurodė, kad jai yra baisu, greitosios medicinos pagalbos atsisakė;

- peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams J. J. nurodė, kad grįžo su dukra namo iš šventės ir nuėjo į tualetą. Netrukus į tualetą taip pat atėjo M. J., kuris liepė jai iš tualeto išeiti. Ji sakė vyrui, kad tuoj susitvarkys ir išeis. Tuomet M. J. pastūmė ją, o ji trenkėsi su galva į duris, po ko M. J. dar ir trenkė su ranka į veidą. Pasak J. J., M. J. išgirdęs, kad ji iškvietė policiją, pradėjo rengtis ir norėjo išeiti, o ji bandė jį sulaikyti, todėl jis ją vėl pastūmė ir ji trenkėsi į duris. Moteris nurodė, kad fizinį skausmą pajuto bei parodė į dešinę koją ir dešinę ranką, kad ten galimai bus „mėlynės“. Pareigūnams informavus apie tai, jog bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, J. J. paklausė, ar bus galima „atsiimti“ pradėtą tyrimą. Tuo tarpu M. J. su pareigūnais bendravo agresyviai, įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2024 m. gruodžio 1 d. 2.37 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129 (patikros sertifikatas Nr. 2195896, galiojo iki 2025 m. vasario 23 d.) M. J. buvo nustatytas 1,09 promilių girtumas.

Dėl 2025 m. vasario 23 d. fizinio skausmo sukėlimo

M. J. tyrimo metu parodė, kad tarp jo ir žmonos J. J. prasideda skyrybų procesas. 2025 m. vasario 23 d. tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, tiksliai neprisimena dėl kokios priežasties, greičiausiai dėl to, kaip ir visada – dėl buities. Nori pasakyti, kad žmona pati jį provokuoja, ypač tada, kai jis būna išgėręs. Tarp jų prasideda konfliktai ir dėl kiekvieno nereikšmingo dalyko žmona kviečia policiją. Neprisimena, ar 2025 m. vasario 23 d. buvo išgėręs. Tarp jų pykčiai ir pasistumdymai būna beveik kiekvieną dieną, tačiau niekas prieš ją nesmurtauja. Įvykio dieną, žmona pati pirma, priėjusi, jam tampė už rankų, jį pastūmė, eilinį kartą jį provokavo, todėl jis, norėdamas nuo jos atsitraukti, abejomis savo rankomis, suėmęs jai už pečių pastūmė ją atgal, dėl ko ji nukrito ant lovos. Nori pabrėžti, kad per visą dieną, jis tikrai nei karto jai nesukėlė fizinio skausmo, nesudavė jai jokia pirštine į veidą. Jis jai negrasino, kad jai suduos ir nebuvo užsimojęs prieš ją, jis jai kaip tik sakė, kad nelįstų prie jo ir traukėsi nuo jos. Taip pat šią dieną buvo atvykę policijos pareigūnai, jie jam išdavė orderį, pas ją jokių sužalojimų nebuvo, o jis tiesiog išvažiavo iš namų. Mano, kad jai šie ikiteisminiai tyrimai aktualūs dėl vykstančių skyrybų proceso, todėl ir bando jam pakenkti. Ji teigia, kad smurtauja prieš ją, tačiau jokių žymių nesimato, į gydytojus nesikreipia. Jų konflikto dukra nematė ir negirdėjo. Kažkurią dieną svečių turėjo, tačiau neprisimena, tai buvo vasario 22 d. ar 23 d. Šiuo metu su J. J. bendrauja dėl vaiko, tačiau kadangi abu yra buto bendrasavininkai, tai gyvena kartu.

Nukentėjusioji J. J. tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 23 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos vyro M. J. įvyko žodinis konfliktas, kadangi M. J. iš vakaro buvo vartojęs stiprių alkoholinių gėrimų, o atsikėlęs ryte norėjo toliau vartoti alkoholinius gėrimus ir jos paklausė, ar alkoholio namuose yra. Ji pasakė, kad alkoholio namie nėra. Tada jai su dukra būnat miegamajame, M. J. supyko ir ėmė necenzūriniais žodžiais keiktis jos atžvilgiu, įžeidinėjo. Tiksliai kokie žodžiai buvo vartojami negali pasakyti. M. J. žinojo, kad namie dar buvo likę alkoholinių gėrimų, o ši juos paslėpė, nenorėdama, kad vyras gertų. Tada M. J. dviejų rankų delnais ją pastūmė į krūtinės sritį, dėl ko ji nugriuvo ant miegamojo lovos nugara. Tokiu būdu jai buvo sukeltas nedidelis fizinis skausmas. Jai gulint nugara ant lovos, M. J. jai grasino, kad jai trenks į veidą, dešine ranka pakeldamas į viršų, rankos kumštis nebuvo sugniaužtas. Jai bijant, kad M. J. gali įvykdyti savo grasinimus, ji atsikėlė nuo lovos ir nuėjo į virtuvę gaminti maisto. Policijos nekvietė, kadangi manė, kad vyras nurims. Maždaug po 20 min. M. J. atėjo į virtuvę, toliau necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ją, kokie žodžiai buvo vartojami ji jau tiksliai neatsimena, ir paėmęs nuo virtuvės stalviršio gulinčią raudonos spalvos silikoninę pirštinę ir ją laikydamas savo rankoje, galimai dešinėje, su ja jai vieną kartą trenkė į veido sritį – skruostą, galimai dešinės pusės, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Policijos nekvietė, nes manė , kad vyras nurims, laukė svečių. Atėjus svečiams, M. J. trumpai pabendravo su svečiais, išgėrė alkoholinių gėrimų ir nuėjo miegoti į miegamąjį. Išėjus svečiams, M. J. atsikėlė ir toliau pradėjo su ja konfliktuoti, dėl to, kad ji jam priekaištauja, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus. Dėl ko ji, galiausiai nusprendė apie 19.58 val. iškvieti policiją. Policijai atvykus, M. J. buvo išduotas smurto artimoje orderis. M. J. buvo iš prašytas iš namų. Įvykio dieną į medicinos įstaigą nesikreipė ir nesikreips, į Teismo medicinos tarnybą taip pat nesikreips žalos mastui nustatyti, kadangi jokių sužalojimų nėra matyti, šiuo metu jaučiasi gerai, medicininė pagal jai nereikalinga.

Iš pareiškimo matyti, kad J. J. pareiškė, jog 2025 m. vasario 23 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. J. žodinio konflikto metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. 2025 m. vasario 23 d., apie 10.00 val., tarp M. J. ir jos įvyko žodinis konfliktas, kadangi M. J. norėjo toliau vartoti alkoholinius gėrimus, o ji nurodė, kad alkoholio namie nėra. M. J. supyko ir ėmė necenzūriniais žodžiais įžeidinėti ją bei naudodamasis savo dviem rankomis trenkė jai į krūtinės sritį, po ko ji nuvirto ant miegamojo lovos. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareiškėjai gulint ant lovos M. J. grasino, kad jai trenks į veidą. Pareiškėja, bijodama, kad M. J. gali įvykdyti savo grasinimus, pasišalino iš miegamojo, nuėjo į virtuvę gaminti maisto. Po kurio laiko, M. J. atėjo į virtuvę, toliau necenzūriniais įžeidinėjo ją ir paėmęs silikoninę pirštinę trenkė jai į veido sritį, dėl ko pareiškėjai sukėlė fizinį skausmą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl 2025 m. balandžio 22 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

M. J. tyrimo metu parodė, kad tarp jo ir žmonos J. J. vyksta skyrybų procesas. 2025 m. balandžio 22 d., apie 19.30 val., atvažiavo į namus, (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo žmona su vaiku. Atvažiavo pamatyti vaiką ir atvežė ledų. Taip pat norėjo pasiimti savo daiktus, vaistus. Jis nuvyko pats pasiimti daiktus, nes jo tėvams su J. J. sunku susiderinti, nes jos dažnai nebūna namuose. Namuose tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, nes vaikas jį apkabino, apsidžiaugė, kad atvežė ledų. Jam J. J. pradėjo priekaištauti sakydama, kad ledai yra ne maistas, kad vaikas dar normalaus maisto nevalgęs. O jis paklausė J. J., kaip gali vaikas vakare dar normalaus maisto būti nevalgęs. Po ko, J. J. jam atsakė, kad čia yra ne jo reikalas. J. J. sakė, kad tuoj pagamins kažką ir atėmė iš vaiko ledus, kuriuos jis davė ir nupirko. Vaikas pradėjo verkti. Po ko jis paklausė J. J., kodėl ji taip elgiasi, juk jis vaikui ledus nupirko. Iš vaiko atėmusi ledus J. J. metė jam į veidą. Vaikas pradėjo verkti dar smarkiau. Jis atsitraukė nuo J. J. ir paklausė šios, ką ji daro prie vaiko. Po ko, jis pradėjo eiti link miegamojo, o J. J. atėjo prie jo, jį abejomis rankomis pastūmė į krūtinę, bei dešinės rankos delnu sudavė jam per veidą. Dėl tokių J. J. veiksmų jis fizinio skausmo nejautė, tik nukrito jo akiniai ir dabar dėl to yra kreivas jų rėmas. Kai jis pakėlė akinius, paklausė J. J., ką ši daro, į ką J. J. atsakė, kad ką nori, tą ir daro. J. J. sakė jam, kad jei jis dar ką nors pasakys, ji pati sau „įsidės mėlynę“ ir pasakys, kad tai jis jai trenkė. Tada jis jai pasakė, kad nori išvažiuoti ir nuėjo į miegamąjį pasiimti savo daiktų. J. J. atbėgo į miegamąjį ir pradėjo jį stumdyti – griebė jam už rankų dilbių. Jis, norėdamas išsilaisvinti, pastūmė iš dilbių ją į krūtinę ir ji nukrito ant miegamojo lovos. Galėjo, bandydamas išsilaisvinti nuo jos rankų, suimti už jos riešų ir suspausti, bet viskas vyko greitai, pačio fakto neprisimena. Tada jis pasiėmė savo kuprinę, išeidamas iš buto griebė savo rankinę per petį ir savo raktus. Raktai buvo jo nuo automobilio „AUDI A6“. Kai jis išėjo į laiptinę, J. J. išbėgo paskui jį rėkdama, kad iškvies policiją. Įvykio metu jis buvo visiškai blaivas. Prie jo ji neskambino policijos pareigūnams. J. J. vartoja stiprius raminančius vaistus nuo nervų ir epilepsijos priepuolių. Jis yra pastebėjęs, kad nuo vaistų žmonos emocinė būklė keičiasi labai greitai. Tai buvo ne pirmas kartas kai ji jį šantažuoja, kad sau kažką pasidarys, o dėl to apkaltins jį. Kadangi, kaip minėjo, tarp jų vyksta skyrybų procesas, jis galvoja, kad ji nori tokiais veiksmais greičiau jo atsikratyti. Taigi pabrėžia, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta, nes tarp jų buvo žodinis konfliktas, o ją pastūmė tik dėl to, kad ji pati buvo į jį įsikabinusi, o jis norėjo išeiti. Po įvykio, apie 00.00 val., jam paskambino J. J. mama ir pasakė, kad jį vis tiek „pasodins“. Jis tikrai J. J. nieko nedarė, jai nesudavė, nesmaugė, pirštų jos nesuko.

Papildomai tyrimo metu apklaustas M. J. kaltę pripažino visiškai parodė, kad nori pakeisti savo pirminius parodymus ir parodė, jog atvykęs į butą, kuriame gyvena jo sutuoktinė J. J. su jų dukra, jis atvežė dukrai ledų. Tarp jo ir J. J. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jau neprisimena. Atsimena, kad susistumdė, prisimena, kad buvo jai suėmęs už rankos riešų, todėl savo kaltę pripažįsta. Buvo tuo metu labai supykęs, neprisimena kaip ten tiksliai viskas vyko, nes įvyko greit, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo ją smaugti. Dėl visų paminėtų sužalojimų, kurie yra padaryti J. J., jis sutinka ir kaltę prisipažįsta visiškai. Jam yra žinoma, kad J. J. yra pareiškusi 1 200 eurų civilinį ieškinį. Per 3 mėnesius atlyginti tokios sumos neturi galimybės, tačiau sutinka tą žalą atlyginti per 6 mėnesius. Pasirašė įsipareigojimą nuo 2025 m. gegužės 30 d. per 6 mėnesius atlyginti 1 200 eurų padarytą žalą.

Nukentėjusioji J. J. tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 20.00 val., ji grįžo namo su dukra, o jos vyras sėdėjo balkone. Dukra nuėjo pas tėtį, tačiau ji pakvietė dukrą, kad ji grįžusi iš lauko nusiplautų rankas. Jos vyras buvo neblaivus ir jai pasakė, kad ji nuteikinėja dukrą prieš jį, neduoda jam dukros. Ji vyrui atsakė, kad dukrą pakvietė tam, kad ji nuplautų rankas. Jos vyras išėjo iš balkono, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl dukros, vyras pradėjo jai priekaištauti, ji jam atsakė, kad jeigu jis šitaip elgsis ji kreipsis bendruoju pagalbos numeriu. Vyras, būdamas svetainės kambaryje, iš kelnių išsitraukė diržą, teigė, kad ją juo pasmaugs. Rankoje ji laikė savo mobiliojo ryšio telefoną, jos vyras jį iš jos atėmė, ji pajuto fizinį skausmą. Ji jo paprašė, kad jis grąžintų, jis jai atsakė, kad negrąžins, nes ji kreipsis bendruoju pagalbos numeriu. Ji bandė išeiti iš buto, norėjo nueiti pas kaimynus ir paprašyti, kad jie paskambintų bendruoju pagalbos numeriu, tačiau jis užrakino duris ir pasiėmė jos raktus. Jiems būnant prie buto durų, ji bandė į jas belsti būnant buto viduje, manė, kad gal išgirs kaimynai, tačiau jos vyras rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Ji bandė ištrūkti, jai skaudėjo, vyras ją rankomis pastūmė į pečių sritį, dėl ko ji nukrito, pajuto fizinį skausmą. Nuo grindų atsikėlė. Tada vyras ją pastūmė link miegamojo kambario, jai taip pat skaudėjo, ir pasakė, kad sėdėtų čia. Jis atėjo į kambarį iš paskos, vėl ją pastūmė ant lovos, ji bandė keltis, tačiau jis ją vis stumdė, su kiekvienu vyro pastūmimu ji jautė fizinį skausmą. Tęsiantis smurtui ji visą laiką prašė, kad vyras taip nedarytų, kad grąžintų jai mobiliojo ryšio telefoną, buto raktus, sakė, kad jos išeis su dukra. M. J. jai sakė, kad nieko negrąžins, nes ji kreipsis bendruoju pagalbos numeriu. Konflikto metu ji bandė priešintis vyro smurtui, bandė jį atstumti, tačiau jis suėmė jos riešus, bandė išsukti jos pirštus, jai skaudėjo. Miegamajame kambaryje jis ir toliau rankomis ją smaugė, jai trūko oro, juto skausmą. Tęsiantis konfliktui ji iš vyro dėvimų kelnių kišenės ištraukė raktų ryšulį, kurį jis buvo įsidėjęs konflikto pradžioje, ir bėgo link buto durų, jas atrakino. Vyras vėl iš jos atėmė buto raktus, fizinio skausmo nejuto, išbėgusi iš buto nubėgo pas kaimynus, kol beldė į jų duris matė, kad jos vyras išeina iš jų buto ir bėga link daugiabučio namo laiptinės durų. Kaimynai jai durų neatidarė, tad ji beldėsi pas kitus kaimynus, ten paprašė, kad iškviestų policiją, kurie tai buvo tiksliai kaimynai, neatsimena, nes patyrė stresą. Jai skaudėjo veido sritį, nes vyras jai sudavė ir į veidą, tačiau kada tiksliai, ji nurodyti negali, nes buvo išsigandusi ir neatsimena tikslių įvykio aplinkybių. Prie raktų ryšulio, kurį vyras vėl iš jos paėmė, buvo ir jai priklausančio automobilio „Audi Q5“ rakteliai. Vyras su savimi turėjo savo automobilio „Audi A6“ raktus, automobilis buvo priparkuotas prie daugiabučio namo, tačiau laukiant policijos pareigūnų matė, kad automobilio jau nėra, tad vyras išvažiavo neblaivus. Konfliktas ir fizinis smurtas, kurį vyras naudojo prieš ją įvyko vaiko akivaizdoje, greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. Dėl civilinio ieškinio šiuo metu nėra apsisprendusi.

Papildomai tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. J. parodė, kad su dukra grįžo namo apie 20.00 val. iš lauko. Kai grįžo iš lauko M. J. jau buvo namuose. Konfliktas kilo dėl to, kad M. J. joms grįžus po lauko pradėjo kišti vaikui ledus, kai vaikas nebuvo valgęs normalaus maisto. Kadangi įvykio metu jis buvo atėmęs telefoną bei raktus, jai pavykus atsiimti raktus, ji atsirakino buto duris ir nubėgo pas kaimynus. Kaimynai ir iškvietė policiją, kaimynai greičiausiai iš 5 buto, tiksliai neprisimena. M. J. ir pabėgo tuo metu, kai ji pradėjo eiti pas kaimynus, tai buvo apie 20.30 val. Taip pat nori paminėti, kad pareigūnams neradus M. J. buvo susisiekta su jo tėčiu, kuris dangstė sūnų. Civilinį ieškinį dėl patirtų sužalojimų reikš.

Šalies argumentai

Papildomai tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. J. parodė, kad yra pateikusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jos sutuoktinis M. J. padarė jai neturtinę žalą, kurią įvertino 1 200 eurų. Ji sutinka, kad M. J. jos nurodytą sumą atlygintų dalimis. Norėtų, kad žala būtų atlyginta per 3 mėnesius. Ji sutinka, kad jos nurodyta sąskaita būtų nurodyta jos sutuoktiniui M. J., kad jis galėtų atlyginti jai padarytą žalą.

Liudytoja E. M. tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 20.30 val. gavo iškvietimą į Pilaitę, tikslaus adreso neprisimena. Atvykus į įvykio vietą, daugiabučio laiptinėje, pravėrus buto duris jas pasitiko nukentėjusioji, kurios vardo neprisimena. Kiek prisimena, moteris momentais verkė, buvo išsigandusi. Ji pasakė, kad prieš ją smurtavo jos neblaivus vyras, su kuriuo tuo metu vyko skyrybos. Ji taip pat nurodė, kad tai yra nebe pirmas ikiteisminis tyrimas. Jiems atvykus vyriškis buvo pasišalinęs, kaip nukentėjusioji nurodė, galimai pas tėvus arba į jo brolio butą. Buvo patikrinti adresai, kur gali slėptis įtariamasis, tačiau jo surasti nepavyko. Susisiekus su įtariamojo tėvais, jie nurodė, kad sūnus į namus nesugrįžo. Ant nukentėjusiosios kūno smurto žymių nebuvo matyti – nei ant kaklo, nei ant riešų, kadangi, jeigu gerai prisimena, ji nurodė, kad vyras rankomis ją smaugė kelis kartus, rankomis spaudė riešus, bandydamas atimti telefoną suspaudė pirštus, daug kartų pastūmė, po ko ji buvo nukritusi ir ranka sudavė į veido sritį. Nukentėjusioji greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nes jai gydytojų pagalbos nereikėjo.

Liudytojas M. S. (M. S.) tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 22 d., po 20.00 val., gavo iškvietimą į Pilaitę. Jiems užėjus į laiptinę, užlipus laiptais, daugiabučio laiptinėje su pravertomis buto durimis stovėjo nukentėjusioji. Ji iškart pradėjo pasakoti, kad vyriškis neblaivus pasišalino. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes moteris nurodė, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis, kad vyksta skyrybų procesas. Nukentėjusiosios apklausą atliko kolegė, jis apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau jokių smurtavimo požymių nebuvo. Apžiūrėjus moters rankas, jokių sužalojimų, paraudimų nematė taip pat nebuvo jokių nubrozdinimų, tačiau vis tiek iškvietė medikus, kurių pagalbos nukentėjusioji atsisakė, kadangi ji nenorėjo būti apžiūrėta. Moteris prašė ir reikalavo patikrinti adresus, kuriuose galimai gali būti pasislėpęs įtariamasis, tačiau patikrinus nukentėjusiosios nurodytus adresus įtariamojo surasti nepavyko. Moters emocinė būklė buvo sutrikusi, nes momentais verkė, o momentais kalbėjo įžūliai.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad J. J. pareiškė, jog 2025 m. balandžio 22d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), jos vyras M. J. kilusio žodinio konflikto metu, rankomis smaugė jos kaklą, rankomis buvo suėmęs jos riešus, spaudė, vėliau rankomis stipriai suėmė jai už pirštų, ranka sudavė jai į veido sritį, rankomis ją stipriai pastūmė į pečių sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų ir dėl visų šių vyro veiksmų pajuto fizinį skausmą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1403/2025(01) matyti, kad remiantis J. J. apžiūros duomenimis nustatyta, kad J. J. nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dvylikos trauminių poveikių, pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis, nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu būdu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad tyrimo metu buvo:

- perklausytas BPC pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip J. J. praneša, jog skambina iš kaimynų telefono, nes vyras prieš ją smurtavo, smaugė ją ir su jos telefonu bei raktais pabėgo;

- peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams J. J. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. J. pripažino smurtavęs prieš savo sutuoktinę – J. J. ir sukėlęs šiai: 2024 m. lapkričio 30 d. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą; 2025 m. vasario 23 d. fizinį skausmą; 2025 m. balandžio 22 d. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis išsamiai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir gailėjosi dėl savo elgesio. M. J. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad dėl M. J. neteisėtų veiksmų ji juto fizinį skausmą ir jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, taip pat liudytojų E. M. ir M. S. tyrimo metu nurodytos aplinkybės ir kita, byloje esanti, rašytinė medžiaga, t. y. nukentėjusiosios pareiškimuose nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausyti BPC garso įrašai ir peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2024 m. lapkričio 30 d. nusikaltimo padarymo metu M. J. buvo neblaivus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados Nr. G3940/2024-01 ir Nr. G 1403/2025(01), kuriose nustatyta, kad dėl M. J. veiksmų 2024 m. lapkričio 30 d. ir 2025 m. balandžio 22 d. J. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad M. J. 2024 m. lapkričio 30 d., žodinio konflikto su žmona J. J. metu, tyčia dešine ranka pastūmė žmoną į krūtinę, dėl ko ji galva trenkėsi į durų staktą. Po ko, tyčia dešine ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kairį veido skruostą bei tyčia sugriebęs abejomis rankomis žmonai už žastų pastūmė ją, dėl ko J. J. pargriuvo ir susižalojo savo kairės kojos blauzdą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį sužalojimais kairėje kojoje, žastuose. Be to, M. J. 2025 m. vasario 23 d., žodinio konflikto metu su žmona J. J. metu, tyčia dviejų rankų delnais pastūmė sutuoktinę į krūtinės sritį, dėl ko ji nugara nukrito ant miegamajame esančios lovos, po ko dešine ranka paėmęs silikoninę pirštinę tyčia sudavė žmonai vieną smūgį į dešinės pusės skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai žmonai fizinį skausmą. Be to, M. J. 2025 m. balandžio 22 d., žodinio konflikto metu su žmona J. J. metu, tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė sutuoktinei į veido sritį, po ko abejomis rankomis suėmęs jai už kaklo ją smaugė bei rankomis pastūmė J. J. į pečių sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus M. J. rankomis įstūmė žmoną į miegamojo kambarį, kur abejomis rankomis suėmęs už žmonos rankų riešų spaudė, suėmęs žmonai už pirštų juos suko, tęsdamas savo veiką abejomis rankomis suėmė žmonai už kaklo ir smaugė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje.

Įvertinus tai, kad M. J. 2024 m. lapkričio 30 d. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės sveikatą, 2025 m. vasario 23 d. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei ir 2025 m. balandžio 23 d. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės sveikatą, teismas pripažįsta, kad M. J. trys atskiros nusikalstamos veikos kiekvienu atveju teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka. Nukentėjusioji J. J. 2025 m. gegužės 30 d. raštu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusiosios J. J. atstovas advokatas Laimonas Judickas 2025 m. birželio 5 d. pateikė skundą, nurodydamas, jog nukentėjusioji J. J. nesutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. birželio 18 d. neskundžiama nutartimi nukentėjusiosios J. J. atstovo advokato Laimono Judicko 2025 m. birželio 5 d. skundas netenkintinas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji J. J. davė parodymus, pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kartu su atstovu advokatu pateikė prašymą dėl atstovo advokato išlaidų apmokėjimo, dėl ko neturi pagrindo abejoti dėl nukentėjusiosios teisių suvaržymo priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

M. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad 2024 m. lapkričio 30 d. nusikalstamą veiką M. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina ir byloje esantis alkotesterio kvitas, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

M. J., veikdamas tiesiogine tyčia padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje M. J. teistas nebuvo, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas. M. J. dirba ir gauna nuolatines pajamas, turi gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną M. J. atsakomybė lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Oficialių duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. J. paskyrus prokuroro prašomas laisvės apribojimo bausmes, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios padėtų įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad M. J. padarė tris analogiškas nusikalstamas veikas, per trumpą laiką – bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, t. y. jas sudedant iš dalies.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme.

M. J. padarė nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Nors objektyviai byloje nustatyta, kad tik 2024 m. lapkričio 30 d. nusikaltimą M. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nukentėjusioji viso proceso metu vienodai aiškino, kad sutuoktinis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nuolat prie jos kabinėjasi būdamas neblaivus, dėl ko tarp jų ir kyla konfliktai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į M. J. padarytų nusikaltimų pobūdį ir turinį, į jo veiksmais sukeltas pasekmes ir nukentėjusiosios ryšį su kaltininku, kartu su bausme M. J. tikslinga skirti prokuroro siūlomas BK 71, 72² ir 72⁵ straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Teismo įsitikinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės, kurios savo esme yra susijusios su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, neabejotinai padės įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį.

BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Atsižvelgiant tai, kad M. J. yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, taip pat siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltinamąjį M. J. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, teismas mato pagrindą jam, kaip dirbančiam asmeniui, skirti minimalią 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72² straipsnyje numatyta, kad įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. tris kartus per trumpą laikotarpį smurtavo prieš savo sutuoktinę J. J., teismas įpareigoja M. J. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72⁵ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Teismas įvertintina tai, kad nukentėjusioji viso proceso metu nurodė, jog M. J. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nors pats M. J. tą neigė. Teismas nustatė, kad vieną nusikalstamą veiką M. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiosios J. J. teigimu M. J. visus kartus prieš ją smurtavo būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus, kad su prokuroro siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemone M. J. sutiko, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad M. J. smurtauja ne pirmą kartą, nukentėjusioji nuolat patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

M. J. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, 2025 m. gegužės 30 d. raštu įsipareigojo atlyginti J. J. 1 200 eurų dydžio žalą per 6 (šešis) mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 30 d. Su M. J. rašytiniu įsipareigojimu atlyginti neturtinę žalą dalimis nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. sutiko.

Teismas nustatė, kad dėl nukentėjusiosios J. J. pareikšto civilinio ieškinio byloje ginčo nebuvo. Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, kaltininkas jį pripažino, dėl ko yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. J. naudai 1 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

VII. Dėl atstovo advokato išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 18 d. buvo gautas nukentėjusiosios J. J. atstovo advokato Laimono Judicko prašymas priteisti iš M. J. 622,91 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas J. J. naudai.

Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajai, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. J. pripažintas kaltu, įvykdęs tris nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. Iš nukentėjusiosios atstovo advokato pateiktų duomenų matyti, kad J. J. teisinės paslaugos buvo teikiamos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. kovo 28 d. Minėtu laikotarpiu J. J. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: parengti dokumentai (skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, prašymas prijungti dokumentus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos), vyko susirašinėjimai e. paštu.

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Laimonas Judickas padėjo nukentėjusiajai parengti procesinius dokumentus ir teikė jai teisines konsultacijas, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovo advokato J. J. prašoma priteisti 622,91 eurų suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus, dėl ko nukentėjusiosios J. J. patirtos 622,91 eurų advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo M. J..

VIII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 1 d. 1.30 val. iki 2024 m. gruodžio 1 d. 11.57 val. (vieną parą) ir nuo 2025 m. balandžio 23 d. 13.11 val. iki 2025 m. balandžio 24 d. 13.35 val. (dvi paros) (viso trys paros), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kaip tinkamai įgyvendinančias savo tikslus – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

- (už nusikaltimą 2024 m. lapkričio 30 d.) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

- (už nusikaltimą 2025 m. vasario 23 d.) 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- (už nusikaltimą 2025 m. balandžio 22 d.) ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant M. J. skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. J. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2024 m. gruodžio 1 d. , nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. balandžio 24 d. (viso tris paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš M. J. priteisti J. J. naudai 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

J. J. priteisti iš M. J. 622,91 (šešis šimtus dvidešimt du eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) išlaidų už atstovo advokato teisines paslaugas.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu vaizdo ir garso įrašus baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Išaiškinti M. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjas Mindaugas Striaukas