- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1446-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00399-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) V. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui G. S. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos ir nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė nutraukti ieškovės V. K. ir atsakovo G. S. 2023 m. rugsėjo 29 d. sudarytą transporto priemonės – automobilio BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo G. S. ieškovės V. K. naudai automobilio kainą – 8000 Eur bei patirtus nuostolius – 9000,09 Eur sumą ir iš ieškovės V. K. atsakovui G. S. priteisti automobilį BMW 520D, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą automobilį atsiimti iš ieškovės nurodytos vietos, priteisti iš atsakovo G. S. ieškovės V. K. naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pirkdama nenaują, bet geros kokybės automobilį, turėjo teisėtus lūkesčius, kad jį bus galima eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį be didelių investicijų remontui, tačiau realiai ieškovei buvo parduotas automobilis su labai dideliais techniniais trūkumais, kuris negali būti eksploatuojamas be brangaus, automobilio vertę viršijančio, remonto.
3. Dėl atsakovo veiksmų ir nebendradarbiavimo ieškovei teko patirti išlaidas (nuostolius), t. y. 375,10 Eur (UAB Janauto 102,85 + UAB Krasta Auto 272,25) sumą, sumokėtą už automobilio patikras defektams nustatyti, pakaitinio automobilio nuomos išlaidas 7692,99 Eur, transportavimą į/iš servisų 385,30 Eur (Euro Asista 107 Eur + UAB Megamotus 278,30), dokumentų vertimo išlaidas 544,50 Eur (UAB Domus Lingua), pašto korespondencijos išlaidos 2,20 Eur (viso 3 305,59 Eur).
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, jog visada sutiko, kad automobilis turi defektą ir neprieštaravo ieškovės reikalavimui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Ieškovės veiksmai sąmoningai didinant nuostolius nesąžiningi atsakovo atžvilgiu ir pažeidžia geros moralės, o taip pat protingumo ir teisingumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2025 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: nutraukti 2023 m. rugsėjo 29 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią G. S., pardavė V. K., automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) už 8000 Eur kainą ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo G. S., 8000 Eur ieškovei V. K., įpareigojant ieškovę V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) atsakovui G. S., pasiimant atsakovui automobilį iš ieškovės nurodytos vietos. Taip pat teismas nusprendė priteisti ieškovei V. K. iš atsakovo G. S., 1307,10 Eur nuostolių, 815,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovui G. S. iš ieškovės V. K. 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei naudotą automobilį BMW 520D, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio pardavimo kaina, nurodyta Sutartyje (5600 Eur), nėra visa ieškovės sumokėta pirkimo kaina, todėl laikytina įrodyta, jog Automobilio pardavimo kaina buvo 8000 Eur.
7. Atsakovo sutikimas atsiimti automobilį buvo su papildomomis sąlygomis, kurios šalių bei su atstovais susirašinėjimo metu 2023 m. lapkričio – 2024 m. sausio mėnesių laikotarpiu iš atsakovo pusės keitėsi ir nebuvo pakankamai nuoseklios.
8. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė dirbtinai didino išlaidas už automobilio defektų nustatymą.
9. Teismas sprendė, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais trūkumais (neakivaizdžiais), kurių be specialios programinės įrangos, žinių, ardymo nėra galimybės nustatyti, atsakovas žinojo daugiau informacijos apie automobilio trūkumus, tačiau jų neatskleidė ieškovei. Ieškovė įrodė, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apie ką (esamus trūkumus) ieškovė pirkimo metu negalėjo sužinoti. Tuo tarpu, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovės (pirkėjo) kaltės, atsakovas neįrodė (nepateikė jokių įrodymų).
10. Teismo vertinimu, būtent pardavėjo veiksmai ir elgesys sprendžiant kilusį ginčą su pirkėja lėmė, jog ieškovė neišvengiamai patyrė kitų išlaidų siekiant išspręsti ginčą ir paneigti pardavėjo keliamas abejones dėl automobilio kokybės ikiteismine tvarka, surinkti reikiamus duomenis apie automobilio būklę, t. y. patyrė nuostolius, kurių atsiradimą lėmė atsakovo nenuosekli, neaiški ir dviprasmiška pozicija ir nuomonė dėl atsiradusių automobilio gedimų bei automobilio atsiėmimo sąlygų. Ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti patirtas išlaidas automobilio defektams nustatyti, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteista 375,10 Eur suma, išlaidos už automobilio transportavimą 385,30 EUR, dokumentų vertimo išlaidas 544,50 Eur, pašto korespondencijos išlaidos 2,20 Eur, t. y. viso 1307,10 Eur.
11. Likusioje dalyje, teismo vertinimu, ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai nėra pagrįsti. Byloje pateikti duomenys (2023-09-18 ieškovės susirašinėjimas su liudytoju J. G.) leidžia daryti išvadą, kad ieškovė savo poreikiams tenkinti automobilius nuomojosi ir iki ginčo automobilio įsigijimo iš atsakovo. Dėl to, teismo vertinimu, išlaidos pakaitinio automobilio nuomai nėra vien tik atsakovo veiksmų parduodant ieškovei netinkamą naudoti automobilį padarinys, nes ir nesudarius ginčo sutarties ji automobilio nuomos išlaidas patirtų. Be to, teismas atsižvelgė į tai, buvo įsigyjamas naudotas automobilis, iš kurio dėl natūralaus nusidėvėjimo galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės dėl ko pakaitinio automobilio poreikis galėjo kilti ir nesant nustatytų Automobilio trūkumų. Teismas nenustatė priežastini ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtų pakaitinio automobilio nuomos išlaidų. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pakaitinio automobilio nuoma buvo neišvengiama.
12. Ieškovė sumokėjo 382,50 Eur žyminio mokesčio, turėjo 1350 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Atsakovas pateiktai duomenimis turėjo 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
13. 2024-11-25 teismo posėdis buvo atidėtas pagal ieškovės atstovo prašymą nurodžius, jog atstovas negalės dalyvauti jame dėl ligos, o pažymą, patvirtinančią objektyvias negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybes galės pateikti tik po numatyto teismo posėdžio laiko. Tačiau byloje iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo pateikta nustatytos formos pažyma apie buvusį nedarbingumą, jo laikotarpį ir pan. Ieškovės atstovo pateiktuose Sodros duomenyse apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą nėra informacijos apie buvusio nedarbingumo laikotarpį. 2024-01-08 teismo posėdyje turėjo būti skelbiama pertrauka, kad atsakovo pusė išsamiai galėtų susipažinti ir pateikti nuomonę dėl ieškovės pusės 2024-01-07 22:13:57 pateiktų dokumentų, susijusių su byloje anksčiau pateiktų sąskaitų už automobilio nuomą apmokėjimu. Objektyvių priežasčių ir duomenų, patvirtinančių kad šie dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau nėra pateikta. Taigi teismas vertino, kad iš esmės dėl ieškovės veiksmų byloje numatyti du teismo posėdžiai turėjo būti atidėti ir paskelbta pertrauka, todėl teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas ieškovės atstovavimo išlaidas (250 Eur) už paskutinius teismo posėdžius nepriteisti iš atsakovo.
14. Ieškinys patenkintas 55 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 605 Eur atstovavimo išlaidų, 210,38 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovės priteisti 675 Eur atstovavimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas ieškovei priteisti nuostolius dėl automobilio nuomos ir šioje dalyje priteisti ieškovei 7692,99 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas advokato padėjėjo pagalbos išlaidas (išskyrus 250 Eur už paskutinius teismo posėdžius), priteisti ieškovei iš atsakovo 1210 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
16. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo motyvai:
16.1. Teismo sprendimo motyvas, kad „nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad buvo įsigyjamas naudotas automobilis, iš kurio dėl natūralaus nusidėvėjimo galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės neatsiradus gedimams dėl ko pakaitinio automobilio poreikis galėjo kilti ir nesant nustatytų Automobilio trūkumu“ nėra susijęs su ieškinio pagrindu ir bylos nagrinėjimo ribomis, nes taip teismas aptaria atvejį, susijusį su faktinėmis aplinkybėmis, kurios šalių neįrodinėjamos byloje, nes nė viena iš šalių neteigė, kad trūkumai neatsirado.
16.2. Atsakovui tinkamai įvykdžius sutartį, ieškovė (apeliantė) be papildomų išlaidų būtų galėjusi įgyvendinti sutarties sudarymo tikslą – nuolat be trukdžių naudotis tinkama motorine transporto priemone, taip realizuoti savo poreikį turėti tokią priemonę, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena aktyvų gyvenimo būdą, susijusį su judėjimo poreikiu. Ieškovės aktyvaus judėjimo poreikį patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad “ieškovės nuvažiuotas atstumas 4630 km per 38 dienas, kas vidutiniškai sudaro apie 3654 km per mėnesį.“ Nors teismas nurodė, kad tai nėra intensyvus automobilio naudojimas, bet tokią išvadą teismas padarė ne vertindamas absoliučius skaičius, o lygindamas su ieškovės kasdien nuvažiuotą atstumą su atsakovo judėjimo intensyvumu (sprendimo 9 p.). Akivaizdu, kad vidutiniškai kiekvieną dieną, neišskiriant darbo ar švenčių dienų, nuvažiuojamas 120 km atstumas turi būti vertinamas kaip intensyvus judėjimas.
16.3. Atsakovui pažeidus sutartinę prievolę ir perdavus ieškovei netinkamos kokybės automobilį, ieškovės lūkesčio interesas buvo pažeistas. Automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymu ieškovė siekė išvengti transporto priemonės nuomos poreikio ir taip sumažinti savo išlaidas transportui. Ieškovė iki sutarties sudarymo automobilį nuomojo. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovei automobilio poreikis buvo toks svarbus, kad ji, iki nusipirkdama, automobilį nuomojosi. Išlaidų nuomai ieškovė nebūtų (nuo ginčo sutarties sudarymo nebebūtų) patyrusi, jeigu atsakovas neatliktų neteisėtų veiksmų ir savo sutartinę prievolę įvykdytų tinkamai.
16.4. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta ieškovei priteisti 250 Eur teisinio atstovo pagalbos išlaidų paskutiniuose teismo posėdžiuose dėl atstovo nedalyvavimo ir pavėluoto įrodymų pateikimo.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
18. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
18.1. 2023 m. lapkričio pradžioje ieškovė informavo atsakovą apie kuro sistemos gedimą ir atsakovas nedelsdamas informavo, kad sutinka grąžinti pinigus ir priimti parduotą automobilį. Šį savo sutikimą atsakovas patvirtino 2023 m. lapkričio 12 d. el. laiške ieškovei bei pakartojo vėlesniuose susirašinėjimuose su ieškove bei jos atstovu. Atsakovas neatsisakė grąžinti pinigus ir priimti parduotą Automobilį ir teismo proceso metu.
18.2. Atsakovas elgėsi sąžiningai, iš karto (t. y. dar iki teisminio ginčo pradžios) pripažino ieškovės teisę atsisakyti sutarties ir sutiko grąžinti pinigus bei pasiimti automobilį. To padaryti nepavyko dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovė ignoravo atsakovo siūlymus, kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo, restitucijos bei viso teismo proceso metu didino savo nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei naudotą automobilį BMW 520D, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais trūkumais (neakivaizdžiais), kurių be specialios programinės įrangos, žinių, ardymo nėra galimybės nustatyti, atsakovas žinojo daugiau informacijos apie automobilio trūkumus, tačiau jų neatskleidė ieškovei. Ieškovė įrodė, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apie ką (esamus trūkumus) ieškovė pirkimo metu negalėjo sužinoti. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės prašomą taikyti jos teisių gynimo būdą dėl jai parduoto automobilio su paslėptais trūkumais apie kuriuos atsakovas (pardavėjas) ieškovės neinformavo.
22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinio proceso stadijoje ginčas kilo dalyje dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimo priteisti jai 7692,99 Eur išlaidų dėl pakaitinio automobilio nuomos, kurias ieškovė patyrė laikotarpiu, kai atsakovas atsisakė priimti ieškovei pagal sutartį perduotą netinkamos kokybės automobilį ir grąžinti jai už netinkamos kokybės automobilį sumokėtus pinigus. Kitoje išspręstų ieškinio reikalavimų dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra apskųstas apeliacinio proceso tvarka, todėl, nesant ginčo, šios aplinkybės iš naujo nekartojamos, laikomos nustatytomis.
23. Ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą nenustačius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų.
24. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
25. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.
26. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą).
27. Asmenys savo civilines teises turi įgyvendinti sąžiningai, laikantis protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.137 str.).
28. Vien tai, kad ieškovė gyvena aktyvų gyvenimo būdą ir pirkdama automobilį siekė patenkinti savo poreikius naudotis transporto priemone, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju pakaitinio automobilio nuomos išlaidos buvo neišvengiamos, racionalios ir būtinos. Apeliantė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kokiam konkrečiam tikslui buvo naudojamas pakaitinis automobilis, nepagrindė, kad ginčo laikotarpiu jos poreikiai naudotis kitu automobiliu buvo būtini, ekonomiškai pagrįsti, kad objektyviai šie poreikiai negalėjo būti patenkinti nesudarius nuomos sutarties dėl naudojimosi kitu (pakaitiniu) automobiliu.
29. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nuomodavo automobilį ir iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Apeliantė nepagrindė, kad toks automobilio nuomos poreikis buvo tiesiogiai susijęs su ginčo automobilio įsigijimu. Apeliantė šiuo atveju deklaratyviai teigia, kad jos aktyvaus judėjimo ir su tuo susijęs automobilio poreikis buvo toks svarbus, kad ji iki nusipirkdama ginčo automobilį kitą automobilį nuomojosi: jokių įrodymų, patvirtinančių tokio poreikio esmę, jo svarbą, apeliantė nepateikė, konkrečių aplinkybių šiuo aspektu nenurodė. Vien ieškovės nuvažiuoti kilometrais apskaičiuoti atstumai savaime neįrodo naudojimosi automobiliu objektyvios svarbos.
30. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad dėl įsigyto naudoto automobilio natūralaus nusidėvėjimo bet kokiu atveju galėjo atsirasti gedimai, dėl ko ieškovės nurodytas pakaitinio automobilio poreikis galėjo kilti ir nesant nustatytų automobilio trūkumų – yra susijęs su ginčo dalyku. Šiuo atveju teismas netyrė kitų trūkumų, kurie nesudarė ginčo dalyko, tačiau vertino ir nepripažino pagrįstu ieškovės nurodytą argumentą, kad įsigydama automobilį ji turėjo teisėtą lūkestį nuolat netrukdomai be papildomų išlaidų tenkinti poreikį naudotis automobiliu. Teismas motyvavo išvadą, kad pakaitinio automobilio poreikis tokiu atveju galėjo kilti ir nesant byloje nustatytų automobilio trūkumų.
31. Apeliantei neįrodžius poreikio nuomoti kitą automobilį svarbos, atsižvelgus į civilinių teisų įgyvenimo principus, į protingumo, teisingumo kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės patirtos automobilio nuomos išlaidos šiuo atveju buvo būtinos, kad ieškovė nebūtų turėjusi automobilio nuomos išlaidų, jeigu jos teisės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebūtų buvusios pažeistos.
32. Taigi, byloje nėra nustatyta, kad atsakovo veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo sąlyga, t. y. nenustatys faktinis priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė.
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepripažino ieškinio, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai didino išlaidas, kad jis nėra atsakingas už ieškovės patirtas išlaidas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ji turėjo procesinę pareigą įrodyti priežastinio ryšio buvimą, kaip būtiną civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą.
34. Kiti apeliantės nurodyti argumentai nėra esminiai teisingam ginčo išsprendimui.
35. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl išdėstyto apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl jo prašymas priteisti tokias išlaidas negali būti tenkinamas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.