Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Brigitos Palavinskienės atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų L. T. ir J. T. skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pasak antstolės, pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl bendrovės akcijos, įgytos jiems esant santuokoje, laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Pareiškėjai nepateikė duomenų, paneigiančių Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalies numatytą prezumpciją, tai yra neįrodė, kad akcijos yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė.

Išieškotoja akcinė bendrovė DNB bankas palaikė antstolės poziciją.

Pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį laikoma, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymo numatyta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti paneigta, jeigu įrodoma, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai pateikė 2013 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas. Ši sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, ji galioja. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši sutartis yra rašytinis įrodymas, kuriuo pareiškėjai paneigė, kad akcijos yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog antstolė nepagrįstai areštavo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas. Be to, pripažino, kad ir jos išvestiniai procesiniai veiksmai yra neteisėti.

Antstolė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Antstolės vertinimu, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijos, yra klaidingas. Teismas formaliai vertino akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, neįsigilindamas, kad akcijos įgytos iš bendro sutuoktinių turto.

Išieškotoja sutiko su antstolės atskiruoju skundu.

Pareiškėjai nustatytu terminu neatsiliepė į antstolės atskirąjį skundą. Jie tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas antstolės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Antstolė išieškotojos akcinės bendrovės DNB banko naudai vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. vykdomąjį raštą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) J. T. Antstolė 2015 m. gegužės 25 d. raginimu paragino skolininką dešimties dienų terminu nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir padengti vykdymo išlaidas. Antstolė 2015 m. gegužės 27 d. patvarkymu ir turto arešto aktu areštavo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjų pateikta 2013 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, padarė išvadą, jog uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) akcijos – asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Antstolė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Bendrovės akcijos buvo įsigytos, pareiškėjams esant santuokoje. Vedybų sutarčių registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties. Vadinasi, jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis). Įmonė, kaip turtinis vienetas, yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis numato prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėjai pateikė 2013 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, siekdami paneigti įstatymo numatytą prezumpciją ir įrodyti, kad bendrovės akcijos yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Turtui šiuo pagrindu asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažinti yra būtinos dvi sąlygos: 1) turtas turi būti įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; 2) sutuoktinis turto įgijimo momentu turi aiškiai išreikšti savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėja, kaip pirkėja, asmeninės nuosavybės teise perka 100 (vieną šimtą) paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Tokia sutarties nuostata yra pakankama sąlygai, kad pareiškėja, sudarydama pirkimo-pardavimo sandorį, išreiškė valią įgyti akcijas asmeninėn nuosavybėn, pagrįsti. Iš kitos pusės, ši sutartis, kaip rašytinis įrodymas (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 dalis), nėra pakankama aplinkybei, kad akcijos buvo įgytos pareiškėjos asmeninėmis lėšomis, pagrįsti. Pareiškėjai nepateikė kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Vadinasi, jie, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, preliminariai nepaneigė įstatymo numatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad bendrovės akcijos yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė.

Civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis šiomis materialinio ir proceso įstatymų nuostatomis, konstatuotina, jog išieškojimas pagal sutuoktinio asmenines prievoles iš bendrosios jungtinės nuosavybės objektu esančio turto yra subsidiarus. Toks išieškojimas ir parengiamieji veiksmai šiam išieškojimui atlikti, tarp jų – ir bendro turto areštas, gali būti vykdomi tik tada, kai skolininkas asmeninės nuosavybės teise nevaldo turto arba jo asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas nėra pakankamas asmeniniams skoliniams įsipareigojimams padengti. Antstolė, patikrinusi registrų duomenis, nustatė, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise nevaldo nekilnojamųjų daiktų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų. Skolininko gaunamas darbo užmokestis nėra pakankamas išieškotojos reikalavimams įvykdyti ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog antstolės procesinis veiksmas – bendrovės akcijų areštas – ir išvestiniai vykdymo veiksmai, susiję su akcijų areštu, yra teisėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie antstolės procesiniai veiksmai užtikrina ne tik išieškotojos interesus, bet ir paties skolininko interesus. Kuo greičiau bus baigtas priverstinio vykdymo procesas, tuo mažesnes išlaidas (palūkanų ir vykdymo išlaidų pavidalu) patirs skolininkas. Be to, tiriamais antstolės veiksmais nėra neproporcingai varžomi ir pareiškėjos interesai. 2015 m. gegužės 27 d. turto arešto aktas patvirtina, jog buvo apribota disponavimo bendrovės akcijomis teisė. Vadinasi, pareiškėja, net ir areštavus bendrovės akcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui ūkinį poveikį bei taikyti naudingąsias turto savybes savo poreikiams tenkinti.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – atmeta pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nereiškia, jog šiuo procesiniu sprendimu yra patvirtinta, kad bendrovės akcijos – bendrosios jungtinės pareiškėjų nuosavybės objektas. Šios bylos procese buvo tiriamas ir vertinamas antstolės tarpinių procesinių veiksmų teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto – bendrovės akcijų – priklausomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas iš esmės, o ne tikrinant, pagrįstai ar ne antstolė taikė sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Kaip jau buvo nurodyta, antstolė nustatė, jog skolininko sutuoktinės vardu, jiems esant santuokoje, buvo įgytos bendrovės akcijos. Be to, antstolė nustatė, kad pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties. Todėl ji, remdamasi materialinio įstatymo nuostatomis, turėjo pagrindą spręsti, jog bendrovės akcijos – bendrosios jungtinės pareiškėjų nuosavybės objektas. Šios bylos procese, vertinant antstolės procesinių veiksmų teisėtumą, preliminariai nebuvo paneigta sutuoktinių bendro turto prezumpcija. Nereiškia, jog pareiškėjai prarado galimybę gintis ir įrodinėti, kad bendrovės akcijos – pareiškėjos asmeninės nuosavybės objektas. Turto areštas yra tik parengiamasis vykdymo veiksmas priverstiniam išieškojimui iš turto vykdyti. Jeigu išieškotoja, antstolei pasiūlius, kreipsis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnis), pareiškėjai turės visas procesines galimybes leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti, kad bendrovės akcijos – skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti L. T. ir J. T. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.