- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2-2747/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Kategorijos
- 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sempronas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sempronas“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ prašymas patvirtinti 100000 Lt paskolos (reikalavimo teisės) pardavimo ir kainos keitimo tvarką bei nutrauktas supaprastintas bankroto procesas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankrutuojančios UAB „Sempronas“ administratorius UAB „Valeksa“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė teismo patvirtinti siūlomą 100000 Lt paskolos (reikalavimo teisės) pardavimo ir kainos keitimo tvarką. Nurodė, kad jam pavyko atkurti UAB „Sempronas“ kompiuterinių apskaitos duomenų bazę, kad jis nustatė, jog UAB „Sempronas“ finansinėje apskaitoje nebuvo fiksuojami pinigų srautai, kurie buvo vykdomi per kasą, neatliktos buhalterinės operacijos, susijusios su gautomis ir suteiktomis paskolomis ir jų „atspindėjimu“ bendrovės finansinėje apskaitoje, kad jo apskaitininkai tikrino gautų ir panaudotų lėšų pagrįstumą. Jis, peržiūrėdamas perimtus, nesusistemintus pirminius finansinės apskaitos dokumentus, nustatė, jog 2009-12-25 UAB „Sempronas“, turėdamas tikslą veiklą vystyti Latvijos teritorijoje, iki 2012-06-30 paskolino Latvijos piliečiui A. K. 100000 Lt, kad skolos grąžinimas užtikrintas paprastu neprotestuotinu vekseliu. Pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir paskolos grąžinimo skolininkui grįžo neįteiktas. Jis, atsižvelgdamas į proceso ekonomiškumą ir dinamiškumą, siūlo skolininko skolą bandyti parduoti iš varžytynių, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka skelbiant Įmonių bankroto valdymo departamento elektroniniame puslapyje, nustatyti, kad pirmosiose varžytynėse 100000 Lt skola parduodama už 50000 Lt, o antrosiose varžytynėse už 10000 Lt, o nepardavus skolos dvejose varžytynėse, tęsti skolos pardavimą viešo paskelbimo būdu, skelbiant internetiniuose puslapiuose ir respublikiniame dienraštyje („Lietuvos žinios“) ir galutinę skolos pardavimo kainą nustatyti ne mažesnę kaip 3000 Lt. Kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo 13¹ str. 1 d. nuostatą kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus, taikant bankroto bylai supaprastintą bankroto procesą, sprendžia teismas, jis teismo prašė išspręsti minėtą klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d.nutartimi nutarė netenkinti bankrutavusios UAB „Sempronas“ administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymo patvirtinti 100000 Lt paskolos (reikalavimo teisės) pardavimo ir kainos keitimo tvarką. Taip pat nutarė nutraukti BUAB „Sempronas“ Vilniaus apygardos teismo 2011-05-27 nutartimi taikytą supaprastintą bankroto procesą ir vykdyti bankrutavusios UAB „Sempronas“ bankroto procedūras bendra Įmonių bankroto įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka bei įpareigojo bankroto administratorių informuoti kreditorius apie priimtą nutartį. Teismas nurodė, kad UAB „Sempronas“ bankroto administratorius, sprendžiant prašymą UAB „Sempronas“ taikyti supaprastintą bankroto procesą, duomenų apie tai, kad UAB „Sempronas“ turi reikalavimo teisę į 100000 Lt sumą, nebuvo pateikęs, prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo teikė nepatikrinęs ir neišsiaiškinęs visos UAB „Sempronas“ finansinės padėties. Vykdant supaprastinto bankroto procedūrą visus Įmonių bankroto įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas, t. y. kreditoriai, kurių interesai bankroto procedūroje yra svarbiausi, negali spręsti turto pardavimo klausimų (Įmonių bankroto įstatymo 13¹ str. 1 d.). UAB „Sempronas“ kreditorių finansinių reikalavimų suma 138145,27 Lt, todėl bankroto proceso metu kreditoriai turi spręsti, ar administratorius turi imtis veiksmų, kad visa 100000 Lt suma būtų išieškota iš skolininko, ar parduoti reikalavimo teisę tokiu būdu, kad būtų užtikrinta galimybė patenkinti kreditorių reikalavimus. Teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 13¹ str. 5 d., kur nurodyta, kad jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Teismas įvertinęs A. K. skolos dydį, administratoriaus nurodytą pirminę skolos pardavimo kainą, tai, kad skola turi būti parduota už kuo didesnę kainą ir skola negali būti parduota už mažesnę nei 16000 Lt, darytina išvada, kad pardavus skolą (reikalavimo teisę) bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, o tai yra pagrindas supaprastintą bankroto procesą nutraukti ir UAB „Sempronas“ bankroto procedūras vykdyti bendra Įmonių bankroto įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 13¹ str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu BUAB „Sempronas“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir tenkinti BUAB „Sempronas“ bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymą ir patvirtinti 100000 Lt paskolos (reikalavimo teisės) pardavimo ir kainos keitimo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Skolos išieškojimas iš užsienyje gyvenančio piliečio yra itin sudėtingas ir reikalaujantis daug lėšų. Aplinkybė, kad tiek administratoriui, tiek buvusiam įmonės vadovui D. L. nepavyko susisiekti su skolininku, leidžia daryti išvadą, kad skolininkas slapstosi ir vargu ar yra realių galimybių \ išsiieškoti šią skolą tiesiogiai iš skolininko. Pasamdyti skolas išieškančią įmonę UAB „Sempronas“ lėšų neturi. Išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad aptariamos skolos pardavimas už ne mažesnę kaip 3000 Lt sumą yra pagrįstas ir realus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nurodė, kad skola negali būti parduota už mažesnę kaip 16000 Lt sumą, bei vadovaudamasis nurodyta suma nepagrįstai padarė išvadą, kad už 16000 Lt pardavus skolą (reikalavimo teisę) bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms ir remdamasis ĮBĮ 13(1) str. 5 d. nutarė nutraukti Įmonei taikytą supaprastintą bankroto procesą.
3. Teismas netyrė administratoriaus nurodytų aplinkybių apie skolos išieškojimo beviltiškumą, taip pat netyrė ir pateiktų įrodymų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį.
4. BUAB „Sempronas“ bankroto procedūros vykdymas bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka reikalautų papildomų lėšų ir laiko, dėl to būtų pažeisti ekonomiškumo ir operatyvumo principai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Sempronas“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi tenkino UAB „Sempronas“ bankroto administratoriaus prašymą taikyti supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino 8000 Lt administravimo išlaidų sąmatą. Teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi pripažino UAB „Sempronas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtino supaprastinto bankroto proceso trukmę iki 2012 m. birželio 4 d.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorius teismui nurodė, kad pradėjus supaprastintą bankroto procesą jis sužinojo, jog UAB „Sempronas“ 2009 m. gruodžio 25 d., siekdamas vystyti veiklą Latvijos teritorijoje, Latvijos piliečiui A. K. iki 2012 m. birželio 30 d. paskolino 100000 Lt. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Sempronas“ bankroto administratorius, sprendžiant prašymą UAB „Sempronas“ taikyti supaprastintą bankroto procesą, duomenų apie tai, kad UAB „Sempronas“ turi reikalavimo teisę į 100000 Lt sumą, nebuvo pateikęs, prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo teikė nepatikrinęs ir neišsiaiškinęs visos UAB „Sempronas“ finansinės padėties.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, remiantis UAB „Sempronas“ 2011 m. vasario 28 d. balansu konstatavo, jog UAB „Sempronas“ turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti. ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu nustatoma, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti 100000 Lt paskolos (reikalavimo teisės) pardavimo ir kainos keitimo tvarką netenkintino ir supaprastintą bankroto procesą nutraukė bei nutarė, kad bankroto procedūros vykdytinos bendra Įmonių bankroto įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad teismas netyrė administratoriaus nurodytų aplinkybių apie skolos išieškojimo beviltiškumą, taip pat netyrė ir pateiktų įrodymų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį. Teisėjų kolegija su atskirajame skunde nurodytais argumentais sutikti negali, nes laiko, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Sempronas“ kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 138145,27 Lt, į A. K. skolos dydį, į administratoriaus nurodytą pirminę skolos pardavimo kainą, į tai, kad skola turi būti parduota už kuo didesnę kainą pagrįstai sprendė, jog skola negali būti parduota už mažesnę nei 16 000 Lt. Skunde apelianto nurodyti argumentai neduoda pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes ĮBĮ 13¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus turtą ir reikalavimų teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir priima nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Taigi ĮBĮ numatyta galimybė įvertinti pasikeitusias aplinkybes ir grįžti prie bankroto procedūrų taikymo bendra tvarka.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d.nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d.nutartį palikti nepakeistą.