- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Teismo nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- e2-4858-819/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- E. S., M. V.
- Kategorijos
- 106.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės S. K. ieškinio dėl prievolės atlyginti nuostolius pripažinimo solidaria, pareikšto atsakovams E. S. ir M. V., priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad ieškovės prievolė atlyginti 63609,50 Lt bei 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2013-06-21 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu yra solidari su E. S. ir M. V..
Ieškinį priimti atsisakytina.
Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK nuostatose. CPK 5 str. nustato, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą tik pagal suinteresuoto asmens pareiškimą. Įstatymai detalizuoja, kokį asmenį laikyti suinteresuotu: tai asmuo (ar jo atstovas), besikreipiantis, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė ar įstatymo saugomas interesas (CPK 5 str. 3 d.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę (CPK 5 str. 3 d.), kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas ir nurodyti materialųjį teisinį reikalavimą: kaip prašo apginti pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3552/2000). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas gali būti laikomas ieškininiu ir atitinkamai sprendžiamas, jei jis pareikštas ieškovo, jeigu jis yra nukreiptas atsakovui, o juo siekiama išspręsti ginčą tam tikru klausimu iš esmės. Į teismą yra kreipiamasi dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo, todėl teigiamas materialinio teisinio reikalavimo išsprendimas turi atkurti šalies pažeistą teisę ar jam įtvirtinti ginčijamą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-981/2001).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodo reiškianti tik neturtinį reikalavimą dėl jos piniginės prievolės trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ pripažinimo solidaria, o tokią prievolę grindžia prie ieškinio pridedamu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27203-808/2013 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį jai kaip atsakovei dėl žalos atlyginimo, kurioje ieškovės šioje byloje atsakovais nurodomi E. S. ir M. V. nedalyvavo nei kaip atsakovai, nei kaip tretieji asmenys. Teismo vertinimu, toks ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynybos būdas, kuomet ieškovė, nereikšdama jokių turtinių atgręžtinių reikalavimų atsakovų kaip bendraskolių atžvilgiu, atskiroje civilinėje byloje siekia nustatyti tik tam tikrą juridinį faktą, ieškovės manymu, turintį įtakos jos atsakomybės mastui pagal jau priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje, nėra numatytas įstatymo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo tvarka faktai yra nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę (paprastai ypatingosios teisenos tvarka). CPK 444 str. yra išvardyta, kokie juridinę reikšmę turintys faktai yra nustatinėjami šia tvarka. Sąrašas yra nebaigtinis, tačiau taip gali būti nustatinėjami tik tie faktai, kuriems įstatymai nenumato kitokios tvarkos (CPK 444 str. 1 d. 9 p.). Asmenų ginčui spręsti reikalingi faktai civilinėje byloje – faktinės bylos aplinkybės – betarpiškai yra nustatinėjamos civilinio proceso tvarka renkant, tiriant ir vertinant įrodymus toje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Pripažinimas kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas yra žinomas, tačiau įstatymas kalba ne apie fakto pripažinimą, o apie teisės pripažinimą (CK 1.138 str.). Šiuo atveju ieškovė kalba ne apie tam tikrą jos teisės pripažinimą, o apie fakto, kad jai kilusi prievolė trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu yra solidari, pripažinimą. Toks faktas, jeigu ieškovė manė jį esant esminį, reikšmingą, galėjo būti nustatinėjamas civilinėje byloje, kurioje ir buvo sprendžiamas jos atsakomybės prieš trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“ klausimas (CK 6.14 str. 3 d.). Toks faktas gali būti nustatinėjamas ir naujoje civilinėje byloje, ieškovei reiškiant atgręžtinius reikalavimus jos kaip bendraskoliams prieš trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“ nurodomiems atsakovams E. S. ir M. V. (CK 6.9 str.).
Kadangi ieškovės pareikštas reikalavimas dėl prievolės atlyginti nuostolius pripažinimo solidaria nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka kaip atskiras materialinis reikalavimas, ieškovės ieškinį priimti atsisakytina (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovė sumokėjo 108 Lt žyminį mokestį. Šis žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p., 290, 291 str.,
nutarė:
Atsisakyti priimti ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl prievolės atlyginti nuostolius pripažinimo solidaria, pareikštą atsakovams E. S. ir M. V..
Grąžinti ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Lt (vieną šimtą aštuonis Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1162. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.