- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- e2-10495-1031/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07812-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- D. U.
- Advokatai
- Ričardas Ralys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui D. U. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. U. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo D. U. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo paliktai jai santuokinę pavardę.
Ieškovė ieškinyje nurodė taip pat jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje. Po santuokos sudarymo ieškovė su sutuoktiniu sutarė, tačiau dėl atsakovo pasirinkto gyvenimo būdo, nusikalstamų veikų vykdymo, šeimoje ėmė kilti šeimyniniai barniai, ginčai. Atsakovas ėmė nebesirūpinti šeima, nevykdė savo kaip vyro pareigų, ėmė slapstytis nuo policijos, kitų asmenų, su kuriais kartu vykdė nusikalstamas veikas bei šeimos. Ieškovė pažymėjo, kad pragyvenus santuokoje apie 2 metus nutrūko faktiniai šeimyniniai santykiai, o 1998 metų pabaigoje atsakovas visiškai paliko šeimą. Nuo to laiko ieškovė atsakovo daugiau nebematė, su juo nebepalaikė jokių ryšių, taip pat ir atsakovas nepalaikė jokių ryšių su ieškove. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo sutuoktinio pareigas – paliko šeimą nuo 1998 metų pabaigos, yra nusišalinęs nuo šeimos reikalų ir nuo šeimos gyvenimo, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės bei jokios galimybės susitaikyti nėra.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu nepilnamečių vaikų neturi. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė duktė V. Kadangi vaikas gimė santuokos metu su atsakovu, tai vaiko gimimo liudijime nurodyta, kad atsakovas D. U. yra V. U. tėvas. Tačiau 2017 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nuginčyta D. U. tėvystė V. U. atžvilgiu ir pripažinta, kad atsakovas nėra jos tėvas.
Ieškovė pažymėjo, kad santuokoje su atsakovu neįgijo jokio turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai pat jokių bendrų paskolų ar kreditorių nėra įgiję ir jų neturi santuokos nutraukimo momentui. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo neprašo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Dėl atsakovo procesinės laikysenos.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).
Atsakovui D. U. ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas 2017 m. spalio 24 d. CPK 123 str. 3 d. tvarka (27 b.l.). Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis.
Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.
Šalys (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos įrašo Nr. ). Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas santuokos esminių principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra bent vieno sutuoktinio aiški valia santuoką nutraukti, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti. CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas - būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė laiko, kad atsakovo kaltė dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas yra tai, kad atsakovas vedė nusikalstamą gyvenimo būdą, pradėjo slapstytis ir paliko šeimą, ja nesirūpina nuo 1998 m. pabaigos. Nuo to laiko ieškovė atsakovo nėra mačiusi daugiau nei 20 metų. CK 3.60 straipsnio 5 dalyje yra nurodomos prezumpcijos, kurioms esant preziumuojama sutuoktinio kaltė. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nuo 1998 metų šalys kartu negyvena – atsakovas paliko ieškovę, galimai išvyko į kitą šalį ir ten slapstosi, nuo to laiko šeima jis nesirūpina. Atsakovas kitų aplinkybių, paneigiančių minėtą prezumpciją ar aplinkybių, paneigiančių šeimos palikimo faktą nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis šeimą paliko ir ja nesirūpina ilgiau nei vienerius metus.
Dėl ieškovės pavardės.
Teismas, vertindamas tai, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovė nėra kalta, sprendžia santuoką nutraukus ieškovei palikti jos prašomą santuokinę U. pavardę (CK 3.69 straipsnis).
Dėl vaikų ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų su atsakovu neturi. Byloje pateiktas 2017 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, iš kurio matyti, kad nuginčyta atsakovo D. U. tėvystė vaiko V. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir pripažinta, kad atsakovas D. U. nėra nepilnametės V. U. tėvas. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
Pateikti duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl santuoką nutraukiant dalintino turto nėra.
Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl jo nepriteisia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Patenkinus ieškovės ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį patenkinti.
Santuoką, sudarytą tarp I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.), nutraukti dėl atsakovo D. U. kaltės. Po santuokos nutraukimo I. U. palikti santuokinę pavardę – U.
Priteisti iš D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.