- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-775-303-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
Pranešėja A. Kartanienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 775/2008 Teisėja L. Jakubauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.
2008 m. spalio 31 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. G. priteista: 1775,90 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti ir V. Č. – 1000 Lt advokato paslaugoms atlyginti bei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 10 d., apie 20.00 val., alaus bare „Pas Raimį“, esančiame Druskininkuose, Gardino g. 16, konflikto metu paėmęs nuo stalo stiklinį butelį tyčia juo sudavė vieną smūgį V. Č. į dešinę akį, ko pasėkoje nukentėjusiajam V. Č. padarė plėštines žaizdas dešinės akies vokuose, kiauryminę žaizdą dešinės akies odenoje, kraujo išsiliejimą į dešinės akies obuolio kamerą, ir tokiu būdu nukentėjusiajam V. Č. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pilno apakimo dešiniąja akimi jis neteko 35 procentų bendro pastovaus darbingumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 136 str. 1 d., bei, pritaikius jo atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teigia, jog su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes sužaloti V. Č. jis neturėjo tyčios. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme tvirtino, jog po to, kai V. Č. jam sudavė smūgį buteliu į veido sritį, iš skausmo ar didelio susijaudinimo neprisimena, sudavė V. Č. tuo pačiu buteliu atgal, ar ne. Tai, kad A. G. buvo suduotas smūgis į veidą, patvirtina visi liudytojais apklausti bare buvę asmenys, išskyrus patį V. Č.. Apeliantas skunde pažymi, jog atlikus teismo psichologinę ekspertizę buvo konstatuota, jog A. G. neblaivumas neabejotinai turėjo įtakos jo elgesiui įvykio metu. Dėl to jis ir jo gynėjas prašė skirti kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, dalyvaujant teismo psichiatrui, tačiau šis prašymas buvo nepagrįstai atmestas, nors baudžiamojoje byloje turėtų būti tiriami visi įrodymai ( LR BPK 20 str. 2 d. ). Pagal nuteistojo nuomonę, šia ekspertize būtų galima patikrinti, ar konflikto metu jis nebuvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje – kadangi po gauto smūgio buteliu į veidą, jis negalėjo išlikti ramus, nejausti skausmo ir staiga stipriai nesusijaudinti. A. G. įsitikinimu, jei jis ir sudavė V. Č. buteliu į veidą, tai galėjo padaryti tik staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto nukentėjusiojo elgesio, kas atitinka LR BK 136 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
Taigi, byloje surinktų, teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma: nukentėjusiojo V. Č., tiesioginių įvykio liudytojų G. Š., G. K. parodymais, kitais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2006-12-10 vakare alaus bare konflikto metu A. G. stikliniu buteliu tyčia sudavė vieną smūgį V. Č. į dešinę akį ir taip padarė šiam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis neneigia sudavęs smūgį V. Č., tačiau teigia to neprisimenąs, galimai dėl skausmo ir susijaudinimo patirto nukentėjusiajam jam prieš tai suduodant smūgį taip pat buteliu į galvą. Tokia A. G. pozicija vertintina kaip gynybos būdas, siekiant išvengti ar sušvelninti atsakomybę už savo tyčinius neteisėtus veiksmus, nukreiptus į V. Č. konflikto metu. Neįtikėtina, kad A. G. neprisimena savo smurtinių veiksmų konflikto metu, kai gana detaliai nurodo visas kitas įvykio aplinkybes. Vienok, net jei jis išties neatsimena sudavęs smūgį nukentėjusiajam, to priežastis tegali būti nustatytas jo girtumas įvykio metu, o ne V. Č. veiksmai jo atžvilgiu. Taigi, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus apie konflikto tarp A. G. ir V. Č. aplinkybes, įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir teisingai konstatavo, jog A. G. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šį nusikaltimą apeliantas padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suvokdamas pavojingą savo į V. Č. nukreiptų nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatydamas, kad dėl jo smūgio buteliu į galvą pastarajam gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.
Tenkinti nuteistojo A. G. prašymą ir kvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus pagal LR BK 136 str. 1 d., kaip sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, atsižvelgiant į medicinos doktriną, pripažįstama, kad staiga kilęs didelis susijaudinimas ( ar fiziologinio afekto būsena ) gali kilti tik asmeniui esant normalios fiziologinės būsenos. Tuo tarpu girtumas, kuris buvo nustatytas A. G. nagrinėjamo įvykio metu – 1,92 promilių, negali būti laikoma normalia fiziologine būsena ir neleidžia konstatuoti didelio susijaudinimo būsenos. Be to, pažymėtina, kad A. G. bei jo gynėjo prašymu atliktoje teismo psichologinės ekspertizės akte konstatuota, jog pastarasis nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, jo emocinė būsena ar individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos sąmonei ir veiklai ( t. 2, b.l. 187-189 ). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. G. gynėjo prašymą ir neskyrė kompleksinės teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės, tokiu būdu nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatų.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad ir nukentėjusiojo V. Č. veiksmai konflikto su A. G. metu, nors ir ne visai tiksliai įvardinant, tačiau taip pat buvo įvertinti. Kolegijos manymu, ne nukentėjusiojo girtumas įvykio metu, kaip nurodė teismas, o jo rizikingi veiksmai A. G. atžvilgiu yra aplinkybė, kuri nors nepašalina A. G. atsakomybės už padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau leido jam skirti artimą minimaliai sankcijoje numatytą bausmę bei nustatyti tinkamą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.