- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- N1-333-627/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Š.M., D.U.
- Kategorijos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas E. P., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro L. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-00158-14 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje,
Š.M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis (duomenys neskelbtini), moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.,
D.U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Š. M. nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: jis, 2014 m. vasario 22 d., apie 18 val., U. U. vartotojų kooperatyvui priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia su lazdomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. M. bendrais veiksmais, keturiolikos trauminių poveikių rezultate, padarydami nubrozdinimą kairėje alkūnėje, muštines žaizdas kaktoje ir dvi pakaušyje, kraujosruvas kaktoje, kairės mentės srityje, dvi kairėje pomentinėje srityje, krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairėje apatinėje dalyje, dvi juosmens kairėje, dešinėje pomentinėje srityje, dvi juosmens dešinėje, krūtinės ląstos dešiniame šone, dešiniųjų VIII-IX šonkaulių lūžimus, galėjo padaryti galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. U. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2014 m. vasario 22 d., apie 18 val., U. U. vartotojų kooperatyvui priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su lazda sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. A. mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, padarydamas kairio kelio ir blauzdos sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
K. Š. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014-02-21 (duomenys neskelbtini), buvo organizuoti šokiai, kuriuose jis nedalyvavo. 2014-02-22 D. U. jam papasakojo, kad jį su draugais Antakalnio kaime vykusiuose šokiuose primušė antakalniškiai. D. sakė, kad vakare važiuos su draugais muštis su antakalniškiais. Apie 17 val. G. I., D. U. ir E., kuris savo automobiliu „Peugeot 206“ nuvažiavo prie Antakalnio k., ir laukė kol atvažiuos kiti D. U. draugai. Tie draugai su BMW automobiliu gyvena kažkur už Gelvonų, Širvintų r., jis tuos D. draugus matė pirmą kartą, jų buvo 4 ar 5 žmonės. Visi turėjo lazdas. Kai pasidalino lazdomis, susėdo į mašinas ir nuvažiavo į Antakalnio k., konkrečiai nesitarė ką darys. Pirmi į Antakalnio k. įvažiavo BMW ir sustojo prie kooperatyvo parduotuvės, jie su „Peugeot“ automobiliu sustojo paskui M. P. parduotuvės jis matė A. I. ir dar kažkokius du senius, jis jų nepažįsta. Vaikinai iš BMW, išlipę iš mašinos, pradėjo mušti tuos du senius, o I. pabėgo už parduotuvės. Prie parduotuvės stovėjo A. A., jis jam trenkė su metaline lazda per kojas. A. A. nugriuvo, jis išmetė lazdą ir pradėjo bėgti link kaimo. Jį pasivijo A. I., kuris jį pasivijęs sudavė kumščiu į akį ir paskui su lazda pridaužė šonus. Kai sutiko R., A. I. nustojo jį daužęs ir nuėjo link parduotuvės. Jis davė vieną smūgį A. A. per kojas ir lazdą bėgdamas išmetė. Kai bėgo nuo A. A. matė, kaip 3 vaikinai iš BMW daužė lazdomis kažkokį nugriuvusį senį. Dar vienas vaikinas iš BMW daužė prie parduotuvės lempas. Ką darė D. ir G. jis nematė. Prie parduotuvės jie daužė visus ir nesiaiškino, kas kaltas, kas ne. Jo draugai išvažiavo ir jį vieną paliko kaime pas R. Būdami pas D. gėrė alų, trise išgėrė apie 8 l alaus. Vaikinų iš BMW negali apibūdinti, dėl padaryto nusikaltimo gailisi (b. l. 157).
Papildomos apklausos metu kaltinamasis Š. M. parodė, kad įvykio dieną jis jautėsi stipriai girtas, buvo pas D. U. ir G. I., čia dar buvo ir E. T., visų įvykio aplinkybių nuosekliai dėl girtumo papasakoti negali. Žino, kad visi kalbėjo, kad reikia važiuoti į Antakalnio kaimą pasiaiškinti dėl muštynių praėjusį savaitgalį, turėjo aiškintis su antakalniečiais, kuriais konkrečiai nežino, manė, kad visus ras prie parduotuvės, nes antakalniečiai dažnai renkasi ir būna prie parduotuvės. Kad būtų važiavę į Tulpiakiemio kaimą pasiimti E. K. neprisimena, neprisimena, kad jis būtų buvęs Antakalnio kaime. Kas išsikvietė asmenis su BMW automobiliu, jis nežino. Kiek BMW automobilyje buvo asmenų, jis tiksliai nežino, lyg trys, vienas jų J., jį atsimena, todėl, kad jį į Ukmergę kažkada į namus kartu su G. I., atsėdėjus paras, parvežė jo mama. Kitų, BMW automobilyje buvusių asmenų, jis neatsimena, jų apibūdinti negali, kas jie tokie nežino, lyg J. draugai, juos tada pirmą kartą ir matė. Jo manymu pirma iš BMW automobilio išlipę asmenys bėgo prie parduotuvės, jis tada su G., D. taip pat bėgo prie parduotuvės, ar E. bėgo, jis nežino. Kas, kur nubėgo iš draugų, jis nežino, lyg ne vienas buvo prie parduotuvės. Gali būti, kad jis sudavė smūgius ne A. A., o kitam asmeniui, žino tik tai, kad už parduotuvės laukuose, ar arime jis nieko nemušė, net nebėgo į laukus, jis smūgius sudavė asmeniui prie parduotuvės. Atsimena tikrai, kad tam asmeniui jis su lazda sudavė smūgį per kojas dėl ko asmuo nugriuvo, ar sudavė daugiau smūgių tam pargriuvusiam asmeniui, jis neprisimena, galėjo ir suduoti, žino, kad nubėgdamas nuo to asmens jis tikrai matė, kad jį dar kažkas ir be jo mušė, bet kas, tikrai nežino. Žino, kad sudavęs smūgius tam vyrui prie parduotuvės jis bėgo į kaimą, bėgo link L. namų, tada jį prisivijo A. I. ir pylė vieną kartą kumščiu į veidą ir kažkiek smūgių sudavė į kūną, kur tiksliai net nežino. Jis A. I. dėl savo sumušimo jokių pretenzijų nereiškia. Žino, kad nubėgo pas L. į kiemą ir ten sėdėjo, nes skaudėjo visą kūną nuo A. I. suduotų smūgių. Besėdint, pas L. į kiemą, kiek prisimena, atėjo vienas primuštas, visas kruvinas senis. Jis dar kurį laiką pasėdėjo kieme, pamatęs, kad prie parduotuvės atvažiavo greitoji, jis nuėjo prie parduotuvės, atvažiavo policija, jis buvo pristatytas į priėmimo skyrių, atsimena, kad negražiai elgėsi, žino, kad buvo sulaikytas. Apie šį įvykį jis su savo draugais nekalbėjo, retai jis juos visus ir mato. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, tikrai neatmeta galimybės, kad asmeniui muštam prie parduotuvės sudavė ne vieną smūgį. Jis pažada nukentėjusiųjų atsiprašyti, su draugais solidariai atlyginti jiems padarytą žalą bei sumokėti už jų gydymą padarytą žalą ligoninei (b. l. 158).
Kaltinamasis D. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014-02-21 jis su broliu G. I., G. Č., E. ir V. buvo (duomenys neskelbtini), šokiuose. Šokiuose M. I. pradėjo prie jų kibti ir taip prasidėjo muštynės, vietinių buvo daugiau ir todėl juos su basliais primušė. 2014-02-22 pas juos atvažiavo Š. M. ir jie gėrė alų, išgėrė 8 l alaus. Š. M. norėjo nuvažiuoti pas draugę į Antakalnio k. G. paskambino E. ir jie visi jį nuvežė į Antakalnį. Prieš važiuojant į kaimą jie visi į E. „Pežo 206“ mašiną prisidėjo lazdų, apsiginti jei antakalniečiai juos puls. Viena metalinė lazda buvo namuose, tai ją pasiėmė Š., o jie pasiėmė lazdas, kurias jis buvo pasiruošęs iš anksto gynybai. Antakalnio kaime, prie parduotuvės pamatė daug vietinių, kurie pamatę jų mašiną pradėjo rėkti, mosikuoti rankomis, kviesdami sustoti. Jie nesustojo ir išvažiavo iš kaimo. T. G. paskambino savo draugui J., kurį jis matė pirmą kartą ir J. atvažiavo su dar dviem savo draugais BMW automobiliu, tamsios spalvos. Su jais susitiko prie kapų, važiuojant į Antakalnio k. susitarė, kad jei vietiniai puls, tai ir jie puls. J. su saviškiais lazdas jau turėjo, o jie lazdas išsitraukė iš „Peugeot“ automobilio, į Antakalnį pirmi įvažiavo jie su „Peugeot“ automobiliu, o Juozas su draugais atvažiavo paskui juos. Pirmas iš mašinos išlipo jis. Prie parduotuvės buvo gal apie 10 vietinių, tarp jų lyg buvo ir M. I.. Tik išlipęs jis juos puolė su lazda, paskui jį puolė ir J. su draugais. Kur kas bėgo jis nematė. Jis bėgo paskui tuos, kurie stovėjo prie parduotuvės, jis vieną pasivijo ir su medine lazda trenkė jam per kojas ir jis nugriuvo. Tada jis apsisukęs ėjo atgal. Išėjęs į gatvę pamatė, kad E. ir BMW išvažiuoja, bet E. sugrįžo ir jį paėmė. Kas, ką mušė jis nematė, jis tik vienam trenkė vieną kartą per kojas, daugiau jis nieko nemušė. Važiuodami namo, kažkur lazdas išmetė pakeliui. Jis nežiūrėjo ką muša, buvo vienodai, jis buvo piktas, kad jis ir jo draugai buvo sumušti per šokius (b.l. 174).
Papildomos apklausos metu kaltinamasis D. U. parodė, kad jis atsimena, kad tą įvykio dieną kartu su Eitvilu, kuris vairavo savo automobilį, broliu G. I. ir Š. M. važiavo pas savo draugą E. K., dar vadinamą „Džiupsu“ į Tulpiakiemio kaimą. Važiavo šiaip pas draugą pabūti, išgerti, žino, kad ir jis važiavo kartu su jais į Antakalnio kaimą. Jam tada visą dieną skambinėjo M. I. ir vis sakė, kad atvažiuos su „chebryte“, t.y. su savo draugais jo primušti. Vien todėl, kad jam grasino M. jis gynybai pasiruošė namuose tuos baslius, kuriuos į mašinos bagažinę įsidėjo dar važiuojant į Tulpiakiemį. Tada jie vakare, net nežino kiek buvo valandų, nuvažiavo į Antakalnio kaimą, nes Š. pas merginą reikėjo, bet jis taip ir nenuvažiavo iki tos savo merginos. Jiems pravažiuojant su E. mašina „Peugeot“ Antakalnio kaime pro kooperatyvo parduotuvę, pamatė prie jos stovinčius M. I. su draugais, kurių negali ir įvardinti, jie juos pamatę pradėjo rėkauti, mosikuoti rankomis, kaip ir kviesdami muštis. Todėl jie nusprendė pasikviesti pagalbos ir tada jo brolis G. paskambino kažkokiam savo draugui, kaip dabar jau žino J., kuris yra iš G. ir paprašė atvažiuoti į pagalbą. J. pažadėjo atvažiuoti, visi jo laukė prie Antakalnio kaimo kapinių. J. atvažiavo greitai. Jis atvažiavo „BMW“ automobiliu, su J. kartu buvo du jam nepažįstami vaikinai. Vaikinų vardų jis nežino, kad jie gal net jų ir nesakė. A. J. su draugais jis pasakė garsiai visiems, „jei jie nori muštis, tai ir mušimės“ ir tada jie su „Peugeot“ automobiliu prie parduotuvės nuvažiavo pirmi, o paskui juos atvažiavo ir BMW automobilis. Tik privažiavus su automobiliais prie tos parduotuvės, visi buvę prie parduotuvės išsilakstė. Jis iššokęs iš automobilio nusivijo asmenį už parduotuvės, ką vijosi nematė, nes buvo tamsu. Rankoje jis turėjo medinę lazdą, gal apie 1 m ilgio, tikrai nestorą, pagalys ten paprastas buvo. Jis bėgo vienas, jis vijosi bėgantį nuo jo, o ar kas bėgo paskui jį, nematė. Kai tas asmuo pargriuvo, jis ir toliau nematė kas jis toks, kad jis ir nugriuvo ant pilvo, jis jam su ta lazda sudavė kažkur per kojas, kiek kartų net nežino, bet gal kokius penkis kartus. Kad jam mušant tą asmenį dar kas jį muštų jis nematė. Tada tas asmuo pradėjo šaukti, kad „aš čia nei prie ko“, tai jis tada ir nustojo jį mušti. Jis iš balso neatpažino kas jis toks, bet suprato tikrai, kad ne M. I. muša. Tada jis nuėjo prie parduotuvės. Nueidamas jis tą muštą asmenį paliko gulintį. Jis ėjo nebe tuo takeliu, kuriuo asmenį vijosi, ėjo tiesiai ir išlindo ant kelio prie parduotuvės. Eidamas pamatė, kad E. jau nuvažinėja tolyn, todėl jis po biški ėjo link kapinių, kai paskambino E. ir paklausė kur jis, tada E. atvažiavo ir pasiėmė jį. Jis tikrai mušė tik vieną asmenį. Kas kitą asmenį mušė jis nematė. Eidamas pro parduotuvę jis matė, kad ten žmonių stovėjo, daugiau nieko. E. atvažiavo jo paimti kartu su G. ir E. K.. BMW automobilis jau buvo išvažiavęs. Mašinoje jie nekalbėjo kas ką mušė. E. K. ir jo brolis G. I. nieko negalėjo mušti, E. nevaldo vienos rankos, o jo brolis buvo visiškai girtas, vos ant kojų pastovėjo, kad ir E., kuris sėdėjo savo mašinoje, lyg minėjo, kad prie mašinos ir G. stovėjo. Tada jis nuvažiavo pas pažįstamus į Deltuvą toliau baliavoti, o jie, t.y. M. ir toliau jam skambinėjo ir grasino, kad jį pagaus ir sudaužys. Marius tų savo grasinimų neįvykdė. Jis, G. ir Š. vakar buvo nuvažiavę pas nukentėjusiuosius A. A. ir A. M., jų atsiprašė už tai ką padarė, tikrai labai gailisi dėl tokio savo poelgio, nenorėjo šių žmonių primušti. A. sakė, kad jokių pretenzijų nebeturi, o A. M. sakė pagalvos ką toliau jam daryti. Apie šį įvykį jis su savo draugais nekalbėjo, retai juos visus mato. Visi stengsis solidariai atlyginti vyrams padarytą žalą bei sumokėti už jų gydymą padarytą žalą ligoninei. A. J. draugus jis tikrai nieko nežino, jų nepažįsta, tą patį J. jis matė tik antrą kartą, pirmą kartą jį matė, kai brolio G. buvo atėjęs pasitikti iš areštinės, po parų atlikimo, su juo tada ir tas J. buvo. Jis taip pat nematė ir ar pats J. ir jo tie du draugai mušė ką ar ne (b.l. 177).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų Š. M. ir D. U. visiškų prisipažinimų, jų kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytojas G. I. parodė, kad 2014-02-21 jį, D. U., G. Č., E. T. ir V. šokiuose, Antakalnio kU. U. r. sumušė antakalniečiai. 2014-02-22 jis, Š. M. ir D. U. gėrė alų, išgėrė 8 l alaus. Š. M. paprašė jį nuvežti pas draugę. Apie 17 val. jis paskambino E. T.. E. turi mašiną „Peugeot 206“, jis ji paprašė nuvežti į Antakalnio k. Važiuojant muštis nesitarė. P. A. parduotuvę, prie jos pamatė daug vietinių, kurie pamatę juos pradėjo rėkti, visaip mojuoti rankomis, kviesdami ateiti pas juos. Prie parduotuvės buvo ir jaunimas, kuris juos primušė iš vakaro šokiuose. Jis suprato, kad jei sustos, vėl gaus, todėl E. liepė nesustoti. Tada jis paskambino savo draugui J. M., kurio paprašė padėti muštis su vietiniais. A. J. laukė prie kapinių. Jie atvažiavo BMW automobiliu. Visi pasidalino lazdomis, apsiginklavę nuvažiavo prie parduotuvės. Prie parduotuvės buvo gal 8 vietiniai pirmas iš „Pežo“ automobilio išlipo D. ir su lazda puolė prie stovinčių. P. D. puolė ir visi kiti, vietiniai išsilakstė. D., Š. nusivijo bėgančius už parduotuvės, jis pats liko prie mašinos. Stovėdamas prie mašinos matė, kaip vienas iš J. draugų mušė su lazda kažkokį vyrą, paskui išgirdo dūžtančio stiklo garsą. E. buvo mašinoje. Jis pasakė E. važiuoti, tada pribėgo D., kuris paragino greičiau važiuoti. Jis dar pamatė, kaip Juozas su draugu taip pat atbėgo prie BMW ir išvažiavo paskui juos. D. būdamas mašinoje pasakė, kad vieną pagavo ir trenkė, kam, nesakė. Jis paskambino J., šis pasakė, kad važiuoja namo. Taip ir išsiskyrė, D. sakė, kad Š. liks pas draugę, tai jo ir neieškojo. Lazdą jis turėjo, bet su ja nieko nemušė, ją laikė gynybai. Ką mušė Š. ir D. nematė. Matė tik kaip vienas iš J. draugų mušė kažkokį vyrą prie parduotuvės. Lazdas važiuodami išmetė (b. l. 95).
Papildomos apklausos metu liudytojas G. I. paaiškino, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nei vienam asmeniui tą vakarą jokių smūgių nesudavė, nors visame įvykyje tikrai dalyvavo. Žino, kad išlipęs iš mašinos su lazda rankoje nusivijo, iš karto du asmenis, kurie vėliau išsiskyrė ir tada besivijo vieną, bet tie asmenys greitai dingo tarp namų, ką tokius vijosi nežino, poaukščius tokius, nepasivijęs nei vieno asmens ir tikrai niekam nesudavęs jis grįžo prie E. mašinos, E. sėdėjo mašinoje, kad dar kas būtų buvęs prie E. mašinos nepastebėjo. Vydamasis asmenis matė, kad D. nubėgo į priešingą pusę nei jis, jis nubėgo už parduotuvės ir kaip už kažkokio klojimo, tad ką jis nusivijo ir ką ten darė jis tikrai nematė. Žino, kad stovėdamas prie automobilio matė, kaip vienas iš J. draugų kažką muša prie parduotuvės, ką mušė jis nematė, kiek sudavė smūgių jis su lazda tikrai nepasakys, tikrai ne vieną, tas mušamas žmogus šaukė „už ką, skauda“ ir panašiai. Kad šį asmenį, gulintį prie parduotuvės, būtų mušęs ir Š. jis nematė. Juozas taip pat bėgo į kitą pusę, jis bėgo pagrindiniu keliu U. U. kažkur, mano, kad ir jis nieko nepagavo. Kur tuo metu buvo E. K. jis nežino, nematė. Žino tik tai, kad tik D. ir Š. po visko gyrėsi, kad kažką mušė. Važiuojant automobiliu E. nieko nesakė, kad būtų ką mušęs, J. taip pat nieko nesakė, jį tie asmenys buvę su BMW paliko, todėl jie grįžo ir jį paėmė, pirmą D. paėmė, nes ir jį iš karto buvo palikę. J. draugų tikrai nepažįsta, nieko apie juos negali pasakyti, manė, kad tai J. draugai, nieko apie juos J. neklausinėjo (b. l. 98).
Liudytojas E. T. parodė, kad jis pats nieko nemušė, buvo savo automobilyje. Matė, kaip vienas jaunuolis, kuris buvo su J. M., su lazda rankose nubėgo į A. A. pusę, paskui jį bėgo ir D., ir G., kitas jaunimas nieko nedarė, sunku net pasakyti, darėsi betvarkė. Tada jis vienu metu pamatė gulintį žmogų, kas gulėjo, nematė. Ar tuo metu dar kas prie to gulinčio žmogaus buvo, jis nepastebėjo. Bet paskui tam gulinčiam žmogui vienas iš J. M. draugų, toks monstras, sudavė su pagaliu ir lyg ir D., pribėgęs dar su pagaliu, tam gulinčiam žmogui sudavė, bet tiksliai to nežino, žino, kad ir Š. buvo su lazda, jis buvo taip pat aršus. Jis nesitikėjo, kad jie, t.y. jo draugai, taip puls visus tuos žmones. Viskas truko 3-4 minutes. Iš to kaimo BMW išvažiavo pirmas, važiuodamas link Gelvonų, jis matė, kad BMW važiuoja priešais juos, paskui jis dingo iš akių. Tada lyg G. paskambino vienam iš J. M. draugų ir paklausė, kur yra M., tai jam buvo atsakyta, kad jis liko prie parduotuvės, todėl jis grįžo jo paimti. J. M. rado prie Antakalnio kapinių. Tada pastebėjo, kad su jais nėra ir Š. M.. Tada lyg D. paskambino Š. ir jie sužinojo, kad jis yra sumuštas ir išvežtas į ligoninę. Važiuojant į Gelvonus, kad parvežti J. M., visi kalbėjo, kad ten tas J. M. draugas buvo aršiausias, jis kaip monstras toks, žodžiu gerai pasportavęs, jis trumpai kirptų tamsių plaukų, gal apie 1.90 m ūgio, gal 120 kg svorio, jo manymu apie 27-28 m. amžiaus, visi kalbėjo, kad šis vyras daugiausia puolė visus. Jis pats nesitikėjo, kad jie užpuls ir tuos amžiuje vyrus A. M. su A. A.. A. A. juk yra jo tėvo draugas. V. G. su D. sakė, kad jie nieko nespėjo net ir padaryti, kažkuris iš jų sakė, kad kažkam tik per kojas uždrožė. Nei vieno iš jaunuolių jis jokių konkrečių veiksmų negali nurodyti, nes nieko konkretaus jis ir nematė. Kaip suprato, tai J. M. draugas „monstras“ mušė visus kas papuolė, nes jam buvo tas pats ką mušti, nes pasimušti jis ir atvažiavo į Antakalnio k. Kito J. M. draugo jis net neįsidėmėjo, jo apibūdinti negali. Ir dabar praėjus tiek laiko jis nežino kas sumušė A. A. ir A. M., buvo tikrai pasimetęs, nesitikėjo, kad taip viskas įvyks, jam buvo gėda, juk ten visi prie parduotuvės stovėję vyrai ir jaunuoliai jo pažįstami. Jis pats tikrai niekam jokių smūgių nesudavė. Veždamas savo draugus prie Antakalnio jis tikėjosi, kad kažkas bus, bet tikrai nemanė, kad jie muš visus kas papuola su lazdomis. Dabar su G. I. ir D. U. bei kitais asmenimis net nebebendrauja, po to karto nenori tokių įvykių turėti, nors jie dėl to ant jo ir pyksta. Jis matė, kad tas „Monstras“ su lazda sudaužė parduotuvės lempą (b. l. 110-111).
Liudytojas J. M. parodė, kad 2014 m. vasario 22 d., pavakaryje, kiek buvo valandų nežino, bet buvo jau tamsu, jam būnant namuose, paskambino G. I. ir pasakė, kad turi problemų Antakalnyje, kokių problemų jis turėjo ir ar jam jas minėjo, jis neprisimena. Žino, kad G. I. paprašė jo atvažiuoti į pagalbą, žino, kad sakė G., kad jis neturi mašinos, sakė, jam pažiūrės, ką nors sugalvos. Kiek prisimena, tai G. I. turėjo problemų lyg dėl šokių, lyg dėl kažkokių muštynių Antakalnyje. Kai jam paskambino G. I. jis buvo visiškai girtas, šiaip savaitgalį šventė, kiek atsimena, buvo penktadienis ar tai šeštadienis. J. G. miestelyje gyvena netoli parduotuvių. Po G. I. skambučio jis nuėjo prie parduotuvės, manė ras ką nors iš pažįstamų, kurie jį galėtų pavežti į Antakalnio kaimą, į pagalbą G. I.. Su G. I. jis pažįstamas apie kelis mėnesius. Jam girtam buvo labai svarbu padėti G. I.. Nuėjus prie parduotuvės jis pamatė automobilį „BMW“, lyg tamsios spalvos, jau buvo patemę ir nelabai matėsi. Iš šio automobilio sklido muzika, viduje sėdėjo chebrantai, t.y. vaikinai, kurių jis nepažinojo, jie buvo du. „BMW“ automobilio vairuotojas nebuvo girtas, bet kartu su juo buvęs vaikinas buvo išgėręs. Jis atsimena, kad priėjo prie BMW automobilio ir pasakė „vaikinai, iškilo bėda, reikia biški pagalbos“, jie dar jo paklausė „tai ar bus šiandien Gelvonuose šokiai?“, tai į tai jis jiems atsakė nežinantis. Vaikinai jo nieko neklausinėjo daugiau, sutiko pagelbėti ir jį nuvežti į Antakalnį. Vaikinas sėdėdamas už vairo pasisveikinęs su juo prisistatė „Tadiku“, jo keleivio vardo jis net nepaklausė, nes jis toks buvo agresyvus, lyg apsvaigęs, tai todėl agresyvus. Tadikas gali būti apie 35-36 metų amžiaus, apie 1,83 m ūgio, tokio kresno sudėjimo, toks stambių kaulų, buvo su juoda odine striuke, tamsių plaukų buvo, jis taip įdomiai kalbėjo, gal kavenskas, t.y. kaunietis, įdomi jo šneka tokia, kalbėjo lietuviškai. Jie abu paminėjo, kad yra iš Jonavos ir kad atvažiavo į Gelvonus pagerti, į šokius. Kitas vaikinas apie 30 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, buvo su tokiu treningu tamsios spalvos, kurio rankovėse ėjo šviesios lyg mėlynos spalvos juostos, jis gal apie 1,86 m ūgio, kūdo veido, lyg šviesių trumpų plaukų, ties smilkiniais buvo nuskusta, kažkokių ypatingų požymių šių vyrų nurodyti negali. Jie atvažiavo prie Antakalnio kaimo parduotuvės, jie jį išleido, ir lyg Antakalnio kaime ir paliko, kas vyko toliau jis jau nieko nebeprisimena. Žino, kad prie parduotuvės susitiko su G. I. ir dar buvo keli vaikinai. Iš įtarime paminėtų asmenų pažįsta G. I. ir jo brolį D. Š., G. ir E. jis nepažįsta. Jis neatsimena jokių muštynių. Ar tie vaikinai, kurie jį atvežė, dalyvavo muštynėse, jis neprisimena, lyg tas keleivis ir buvo išlipęs iš mašinos, nežino ar ką darė, tik žino, kad jie jį Antakalnyje ir paliko. Žino, kad prie parduotuvės kampo tikrai buvo daug žmonių, kurių įvardinti negali. Jis pats tai tikrai nieko nemušė, yra ramus žmogus, nelinkęs konfliktuoti ir nelinkęs muštis. Tikrai nieko negali papasakoti apie muštynes, nieko neprisimena, važiuodamas iš Gelvonų į Antakalnį, tarp kaimų gali būti apie 10 km atstumas, jis dar lyg vienas gėrė alų, su savimi turėjo du litrus alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. Tas BMW keleivis gėrė degtinę, turėjo su savimi pleškutę, lyg 250 g talpos. Rašoma, kad buvo su lazdomis žmonės mušami, neprisimena jokių lazdų, neprisimena, kad jas kas būtų turėjęs. Įtarime minimas A. A., šį žmogų jis gerai pažįsta, ilgą laiką netoli jo gyveno. Tuos vaikinus, kurie jį iš Gelvonų atvežė į Antakalnį jis matė pirmą kartą, nežino pas ką jie Gelvonuose galėjo atvažiuoti, mano, kad šiaip į šokius ir viskas. Jis net neprisimena, kaip parsirado į namus, nieko negali pasakyti, tik paskui matė, kad jo medžiaginiai sportbačiai yra labai apdraskyti, tai nežino dėl ko jie tokie buvo. Iš Gelvonų į Antakalnį važiavo pasiaiškinti su G., kas nutiko ir kokių jis turi problemų, apie jokias muštynes, kiek jis prisimena negalvojo. Jis niekada nėra užkliuvęs dėl jokių muštynių, pasipriešinimo kam nors ar kitų chuliganiškų kokių veiksmų, yra turėjęs bėdų tik dėl automobilio ir motociklo vairavimo išgėrus (b.l. 128-129).
Liudytojas A. I. parodė, kad 2014-02-22, apie 18 val. jis kartu su P. P., M. I., V. Š., K. P., M. G. buvo prie kooperatyvo parduotuvės, Antakalnio kU. U. r. Bestovint ir bekalbant U. U. pusės atvažiavo du automobiliai, vienas „Peugeot 206“ pilkos spalvos, kurį vairavo E. T., kitas „BMW“ tamsios spalvos. Iš minėtų automobilių, šiems sustojus, iššoko apie 8 vaikinus su lazdomis, metalo strypais ir puolė prie jų. Tada jis kartu su V. Š. įbėgo į parduotuvę ir užsirakino, minėti vaikinai į parduotuvę patekti nebandė. Prie parduotuvės taip pat stovėjo ir A. M. su A. A.. Žiūrėdamas pro parduotuvės langą jis matė, kaip Š. M. su metaliniu strypu muša ant žemės gulintį A. M., jis daužė A. M. su metaliniu strypu per galvą, šonus, sudavė apie 10 smūgių. A. M. gulėdamas ant žemės nejudėjo. Jis taip pat matė su pagaliais rankose lakstančius D. U. ir G. I., kitų atvažiavusių asmenų jis nepažįsta. Muštynės truko apie 10 minučių. Po to visi sulipo į automobilius ir išvažiavo. Tada jis su V. Š. išėjo į lauką, jis kraujo klane pamatė gulintį A. M., kuris nieko nekalbėjo, jį giminaičiai išvežė į ligoninę. Lauke taip pat stovėjo girtas Š. M., kuris rankose laikė metalinį strypą. Tada jis čiupo kitą metalinį strypą ir juo Š. M. sudavė kokius penkis smūgius per nugarą ir kojas. Jis nieko nesakęs nuo jo pabėgo. Visi kiti, stovėję prie parduotuvės, prasidėjus muštynėms išsilakstė. Manau vaikinai buvo atvažiavę aiškintis santykių tarp M. I. ir D. U. (b.l. 30-31).
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2014-02-22, apie 17.30 val., jis su dviračiu atvažiavo prie vartotojų kooperatyvo parduotuvės, esančios Antakalnio kU. U. r. Atvažiavo apsipirkti. Tuo metu prie parduotuvės stovėjo M. I., A. I., A. M. ir kiti iš matymo pažįstami vyrai. Apsipirkęs parduotuvėje jis lauke kalbėjo su minėtais vyrais. Bekalbant prie parduotuvės privažiavo du automobiliai, iš jų išlipo 7- 8 vaikinai, kurie rankose laikė lazdas. Išlipę jie iš karto puolė prie jų. Kas jam sudavė į įvairias kūno vietas ir kiek kartų negali pasakyti, jis buvo parverstas į balą ir daužomas lazda. Kas mušė jis nežino. Jį ir A. M. vaikinai daužė apie 10 min., paskui sėdo į automobilį ir U. U. ligoninėje jam diagnozuoti daugybiniai viso kūno sumušimai (b. l. 32).
Nukentėjusysis A. A. papildomai parodė, kad įvykio dieną atvažiavo apsipirkti į Antakalnio kaimo parduotuvę, prie parduotuvės buvo visi iš matymo žinomi Antakalnio kaimo gyventojai. Tikrai žino, kad buvo A. M., M. I., A. I.. Apsipirkęs parduotuvėje jis pristojo prie tų vyrų, šnekučiavosi, užsirūkė cigaretę. Jei nebūtų užsirūkęs, tai mano, kad būtų sveikas ir į namus grįžęs. Atvažiavo du automobiliai, iš jų išlipo 7-8 vaikinai su lazdomis. Vaikinų jis tikrai nepažįsta, jie ne vietiniai. Tie vaikinai iš karto puolė prie jų. Vietiniai spruko kas kur. Iš karto prie jo, kiek jautė buvo du vaikinai, kurie jį talžė lazdomis, žino, kad jis dengėsi galvą. Buvo parverstas į balą, nes pirmą smūgį su lazda gavo iš už nugaros per kojas. Jį mušė gulintį. Girdėjo, kad kažkas iš vaikinų šaukė „tik neduokit į galvą“. Dėl ko buvo mušamas nežino. Žino, kad vėliau prie jį mušusių dviejų vaikinų prisijungė ir trečias, taip juto iš suduodamų smūgių. Jautė, kad vienas stovėjo jam prie galvos, o du iš šonų. Tačiau kokie vaikinai mušė, kur, kiek, kuris jam sudavė smūgių jis nežino, nematė, negali pasakyti. Jam buvo suduoti smūgiai į visą kairę pusę, mano gavo nemažiau dvidešimt smūgių. Galvojo tik vieną, kad kuo greičiau liautųsi mušę. Jis tik tada, kai jau vaikinai pabėgo pamatė, kad yra sumuštas ir A. M., kas tą vyrą mušė ir kad jis buvo mušamas jis nematė. Juos greitoji med. pagalba abu į ligoninę ir atvežė. Jį iki parduotuvės laiptų nutempė M. I., nes jis negalėjo pastatyti kairės kojos, ją labai skaudėjo. Nuo suduotų smūgių jam smarkiai skaudėjo visą kairę pusę. Kas matė įvykį jis nežino, gal pardavėjos, prieš pat uždarant parduotuvę buvo šis įvykis. Kiek jis žino, tai ir A. M. nežino kas jį mušė ir už ką jį mušė. Jis tikrai nežino dėl kokios priežasties buvau sumuštas, taip pat negali įvardinti ir kas jį sumušė. Į med. ekspertą jis nesikreipė, nes neturėjo su kuo nuvažiuoti, tik po įvykioU. U. ligoninėje jam buvo nustatyti daugybiniai kūno sumušimai, buvo kraujosruvos kairėje kojoje, kairiame šone, rankoje (b. l. 36).
Nukentėjusysis A. A. papildomai nurodė, kad tą dieną, kai buvo sumuštas, po įvykio neberado savo pirkinių „Ukmergės kooperatyvas“ baltos spalvos, mažesnio, polietileninio maišelio, kuriame buvo batonas „Pjautinis“ 1.80 Lt vertės, duonos „Kauno“ – 2.79 Lt vertės, 2 buteliai po 1 l talpos „Euro“ alaus, vieno butelio kaina 3,19 Lt, vieno pakelio cigarečių „LD 100“, 7,60 Lt vertės ir viskas, kas jį paėmė jis nežino. Kai buvo sumuštas ir išvežtas į ligoninę, jis liko prie parduotuvės ant turėklų, kur jis jį pasikabino išėjęs iš parduotuvės, kad nereiktų laikyti, kol rūko. Viso jam padaryta 18.57 litų turtinė žala. Jis taip pat pagalvojo ir dėl moralinės žalos, kadangi patyrė tikrai daug nepatogumų dėl savo sumušimo, skaudėjo ilgą laiką sumuštas kūno vietas, buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, sumuštas be jokios priežasties, dabar dar vis jaučia baimę eiti į viešas vietas, kad vėl nepatirtų to paties, bijo net į parduotuvę išeiti. Mano, kad jaunuoliai, kurie jį mušė turi atsakyti už visas jo atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Dėl patirto pažeminimo ir skausmo jis reiškia 3000 litų neturtinę žalą. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje prašo pripažinti civiliniu ieškovu 3018.57 litų sumai (b.l. 38).
Šiuos savo parodymus liudytojas A. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 44-45, 46-48).
Nukentėjusysis A. A. papildomai parodė, kad vaikinai – D. U., Š. M. ir G. I. jo asmeniškai atsiprašė, jis dėl savo sumušimo 2014-02-02 jiems jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Su vaikinais sutarė, kad jie jam iki 2015-01-01 atlygins neturtinę – 1000 litų žalą. Jis neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 43).
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2014-02-22 vakare, jis ėjo į Antakalnio kaimo parduotuvę. Prie kooperatyvo parduotuvės stovėjo A. I. su jaunesniu broliu. Jam einant link parduotuvės prie jos prilėkė du automobiliai, kurie atvažiavo nuo kapų pusės. Viena mašina buvo lyg „Peugeot“, kita „BMW“. Iš pirmos mašinos iššoko gal 5 vaikinai, matė, kad vaikinai su lazdomis. Pažiūrėjęs į brolių Ivanovų pusę pamatė, kad jie bėga nuo parduotuvės, jis taip pat norėjo bėgti, bet iš už nugaros gavo smūgį į galvą ir suklupo. Užsidengęs veidą rankomis matė tik kojas su šviesiais sportiniais bateliais, daugiau nieko neatsimena. Buvo praradęs sąmonę. Jį daužė su lazdomis. Atsipeikėjo namuose, kai persirenginėjo, kaip grįžo į namus neprisimena. Kas jį sumušė nematė, matė tik tai, kad vaikėzai. Atpažinti jų negalėtų (b. l. 54).
Nukentėjusysis A. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 57-58, 59-60).
Nukentėjusysis A. M. papildomai parodė, kad vaikinai – D. U., Š. M. ir G. I. jo asmeniškai atsiprašė, jis dėl savo sumušimo 2014-02-02, jiems jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Su vaikinais sutarė, kad jie jam iki 2015-03-01 atlygins neturtinę – 2500 litų žalą. Jis neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 56).
L. P. P. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį, apie 18-19 val. jis kartu su A. I., M. I., M. G. stovėjo Antakalnio k., prie kooperatyvo parduotuvės, paskui į parduotuvę apsipirkti atvažiavo A. M., jį atvežė jo sūnus su automobiliu lyg tai „Audi“, taip pat prie parduotuvės buvo ir A. A.. Bestovint pro parduotuvę pravažiavo automobilis „Pego 206“, kurį vairavo E. T., kartu važiavo ir D. U., su jais dar kažkas važiavo, bet kas jis neįsidėmėjo, jie pravažiavę parduotuvę tolėliau apsisuko ir vėl pro parduotuvę pravažiavo, tuo metu jis tik prieidinėjo prie parduotuvės. Jis nepastebėjo, kad kažkas prie parduotuvės stovinčių būtų kažką šaukę E. T. ar ką nors rankomis rodę ar moję. Prie parduotuvės E. T. tada nesustojo. Gal po dešimties minučių prie parduotuvės, prie autobusų stotelės vėl atvažiavo E. T. su savo automobiliu, o paskui jį atvažiavo ir BMW automobilis juodos spalvos. Iš E. T. automobilio tada išlipo D. U., Š. M., daugiau kitų jaunuolių nepažįsta, E. T. iš automobilio neišlipo. Iš BMW automobilio išlipo jaunimo, kurio jis nepažįsta. Su jais kartu buvo jam žinomas vaikinas E. D. iš Tulpiakiemio kaimo, kuris nevaldo vienos rankos po avarijos. Dauguma iš automobilių išlipusių jaunuolių buvo su lazdomis rankose. Tai pamatęs jis pradėjo bėgti link kapinių, kad tik pasprukti iš vietos, nes vaikinus pamatęs su pagaliais jis iš karto suprato, kad čia nieko gero nebus. Paskui jį bėgo A. A.. Jis spėjo pabėgti ir pasislėpti tarp namų. A. A. nespėjo pabėgti, jį mušė su pagaliais trise, kas mušė jis nematė. Žino, kad būdamas, slėpdamasis prie namų jis matė, kad E. T. savo automobiliu važinėjo pirmyn atgal, kad išvaikyt jo draugus, nes E. T. buvo nusiteikęs prieš juos, kurie stovėjo prie parduotuvės. Tada jis iš karto skambino savo mamai ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. Kas, ką mušė jis nematė. Viskas truko gal 10-15 minučių. Kai pajuto, kad viskas nurimo jis ėjo pasižiūrėti kas įvyko. Netoli parduotuvės, ten kur buvo mušamas A. M., jis rado vamzdį, jis buvo padarytas iš dviračio vairo, ištiesintas, šį vamzdį jis padėjo prie parduotuvės. A. M. buvo jau išvežtas į namus. Atvažiavo policijos pareigūnai. Draugų paliktas buvo Š. M., kuris atėjo kai atvažiavo greitoji med. pagalba. Š. M. buvo neblaivas. Jis pats nenukentėjo, spėjo pabėgti. Po šio įvykio, gal po valandos laiko, jam telefonu skambino E. T., kuris sakė, kad „aš nieko nepadariau, manęs paprašė atvežti, tai aš ir atvežiau, man užpylė benzino“, tai į tai jis E. T. pasakė, tai „kam tu juos vežei, jei bendrauji su mumis“. Nieko konkretaus E. T. tada apie muštynes nekalbėjo. Tada vėliau jam paskambino D. U., jis pasakė, kad „čia dar ne pabaiga“, bet tau nieko nebus, nes nieko neprisidirbai“, sakė „ko tu bėgai, mes tau nieko nebūtume darę“. Daugiau nieko D. nesakė. Jis mano, kad šių muštynių organizatoriai yra D. U. ir G. I.. Jis nieko iš kalbų nežino kas konkrečiai sumušė A. M. ir A. A.. Žino, kad A. I. kartu su pardavėja muštynių metu buvo užsirakinę parduotuvėje ir viską matė, kas vyko (b.l. 65-66).
Liudytoja D. V. parodė, kad 2014 m. gali būti vasario mėnesio pabaigoje, ji dirbo Antakalnio kaimo parduotuvėje, kuri priklauso vartotojų kooperatyvui. Parduotuvė dirba iki 19 val., buvo šeštadienis. Kažkiek po 18 val. į parduotuvę įbėgo A. I. ir V., kurį vadina „Šereikiuku“, jo pavardė kita, jos ji nežino, jie įbėgę užrakino iš vidaus parduotuvę. Tuo metu daugiau jokių parduotuvėje žmonių nebuvo. Nesenai iš parduotuvės buvo išėjęs A. M.. A. A. į parduotuvę buvo atėjęs daug anksčiau. Matomai jie abu, tai ir A. M. ir A. A. dar prie parduotuvės stoviniavo su kažkuo šnekėjosi. Vaikinams užrakinus parduotuvės duris ji ant jų pradėjo rėkti, sakydama „ką Jūs čia išsidirbinėjate“. Ji neatsimena ar vaikinai ką atsakė. Matė, kad A. I. su V. buvo išsigandę, jei jau jie įbėgo į parduotuvę, tai matyt kažkas vyko, ji girdėjo, kad kažkas patraukė parduotuvės duris, bet jos jau buvo užrakintos, bet ten niekas už durų nešaukė. Tada kažkas nuėjo prie sandėlio durų, kaip mano, tikėjosi, kad tos durys bus atidarytos ir pro ten pateks į parduotuvės vidų, bet sandėlio durys buvo užrakintos. Tada kažkas nudaužė lempą prie parduotuvės, prie sandėlio, gal užtrumpino elektra, tada dingo elektra visoje parduotuvėje ir ji su tais vaikinais buvau tamsoje. Kas nudaužė tą lempą ji nematė. Ji pro parduotuvės langą nieko nematė, o langas tik vienas, į tą pusę, kurioje vyko veiksmas ir yra parduotuvėje. Šis parduotuvės langas yra užstatytas šaldytuvu, kuriame yra alus, paskui pastatyta lentyna, kurioje yra sudėti gaivieji gėrimai, o tada kita lentyna su prekėmis, prie pat to lango parduotuvėje ir negalima prieiti. Jai svarbiau buvo žiūrėti ne kas vyksta už lango, o ji stebėjo I. ir V., kad jie tamsoje iš parduotuvės nieko nenugvelbtų. V. su A. I. stebėjo kas vyksta už lango, nes jiems gal daugiau buvo aktualu kas vyksta už lango nei jai. Ką jie kalbėjo tarpusavyje ji nežino. Kiek girdėjo iš kalbų, tai visi, kas buvo prie parduotuvės išsilakstė, o kas liko, tas ir gavo, taip ji suprato. Keli asmenys, kokie asmenys ir kokiu transportu atvažiavo prie parduotuvės ir ką darė ji nematė. Viduje elektros saugikliai iššauti nebuvo, jie išsijungę buvo pagrindiniame stulpe, lauke. Kai išgirdo, kad mašinos nuvažinėja, viskas vyko nedaugiau 10 minučių, ji išėjo į lauką prie elektros stulpo, kad įjungti elektrą, ji gi taip parduotuvės be elektros negali palikti. Tada į lauką išėjo ir V. su A. I., ji užrakino parduotuvę ir nuėjusi prie elektros stulpo įspaudė saugiklius ir tada įėjusi į parduotuvę užsirakino, kad paruošti ataskaitą, sutvarkyti parduotuvę ir pan.. Išėjusi į lauką ji nei sumuštų žmonių, nei kokių besimušančių asmenų nematė. Matė, kad prie parduotuvės stovėjo A. I., V., ant laiptų sėdėjo A. A., matė, kad jam koja sumušta, kaip suprato jis laukė greitosios med. pagalbos. A. M. ji tuo metu, kai išėjo, nematė. Tada greitai atvažiavo greitoji med. pagalba ir policija. Ji matė, kad netoli parduotuvės yra klanas kraujo, kaip sužinojo iš žmonių kalbų, tai toje vietoje, kur buvo matomas kraujas, buvo sumuštas A. M.. Atvažiavus pareigūnams ji pasakė, tai kas nutiko, kad parduotuvėje buvo sudaužyta lempa ir viskas, uždariusi parduotuvę ji išvyko namo. Jos žiniomis kooperatyvas atsisakė dėl sudaužytos lempos rašyti pareiškimą, pakeitė lempą ir tiek. Kas sumušė A. M. ir A. A. ji nežino, tie, kas atvažiavo, o kas atvažiavo ji nematė (b. l. 67).
Liudytojas A. J. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje, šeštadienį, apie 19 val., jis važiuodamas iš darbo užsuko pas savo tėvukus, gyvenančius Antakalnio kaimeU. U. r., su valdišku automobiliu. Važiuodamas jis matė, kad prie parduotuvės stovi vietinis jaunimėlis, tačiau jokio sambrūzdžio dar nebuvo, viskas buvo ramu. Pas tėvukus buvo paliktas jo nuosavas automobilis, kadangi jam jį reikėjo patraukti jis nuėjo į kambarį pasiimti raktų nuo savo automobilio. Išėjęs į kiemą gal po penkių minučių, jis pamatė, kad pro valdiškos parduotuvės kampą, pro jo tėvukų kiemą link tėvukų ūkinio pastato prabėgo keli asmenys, tikrai nematė kas prabėgo ir keli asmenys prabėgo, jie gal ką ir pašūkavo „bėgam ar varom“, bet jis į tai nesigilino. Kažkaip pamanė, kad prabėgo vietiniai asmenys, pamanė gal bėga nuo policijos, gal gėrė prie parduotuvės ir nenorėdami būti nubausti už viešosios tvarkos pažeidimą asmenys ir bėga. Kad bėgantys asmenys turi kokius pagalius jis nematė, kad ten jie tamsoje bėgo, jis matė tik šešėlius asmenų. Atidaręs savo automobilio dureles jis pamatė, kad pažįstama moteris L. Š. sustojusi prie parduotuvės su savo automobiliu šaukė „greitąją reikia kviesti“ ir kiek matė skambino, kaip supranta med. pagalbai. Tada jis nuėjo prie jos, prie parduotuvės pasižiūrėti kas vyksta. Jo tėvukai gal 10 m atstumu nuo tos parduotuvės gyvena. Netoli parduotuvės tokioje, kaip aikštelėje, vos ne po parduotuvės langais, jis pamatė gulintį žmogų, priėjęs arčiau jis pažino, kad tai A. M.. A. M. gulėjo kraujo klane, jis nieko nesakė, prieš tai jis girdėjo dideliu greičiu nuvažiuojančią mašiną, kurios nepamatė, tai galvojo, kad jį ta mašina ir partrenkė. Tada jis Liudos paklausė kas čia buvo, ji atsakė, kad nieko nežino, nes ką tik sustojo prie parduotuvės. Kitų jokių asmenų jis nematė. Žino, kad A. M. pradėjo judėti, jis jam liepė nejudėti. Tada prie jų priėjo tėvukų kaimynė H. L. ir A. M. žentas, kurį jis žino tik iš matymo. T. H. su tuo žentu A. M. suėmė už parankių ir nusivedė pas tą H. į kiemą laukti greitosios med. pagalbos. Paskui, kol jis buvo ant kelio iš už parduotuvės išlindo vienas asmuo kaip ir su beisbolo lazda rankose, jis jo nepažįsta, tamsoje jo kaip ir nelabai įžiūrėjo, jis kažkam dar šaukė „chebra čia“, tada iš už parduotuvės išlindo dar gal trys tikrai nedidelio ūgio vaikinai, kurie buvo su kapišonais ant galvų, jis kaip suprato tikrai nevietiniai, jų apibūdinti negali, jie turėjo vamzdžius, lazdas rankose. Žino, kad gal vienas jų užsimojo su lazda prieš jį, bet jis atšokau nuo jo į griovį ir tas jaunimas pasišalino, jokių smūgių nesudavė. Kai tas man nepažįstamas jaunimas ėjo link jo, dideliu greičiu atvažiavusi apsisuko maža tokia mašina, markės negali nurodyti, lyg sidabrinės spalvos, kuri tik apsisuko ir vėl dideliu greičiu nuvažiavo. Į šią mašiną, tie vaikinai, kurie ir prieš jį užsimojo su lazdomis neįsėdo. Kaip jis paskui girdėjau iš vietinių, tai šių vaikinų laukė tolėliau stovinti mašina. Viskas jis tada nuėjo pas tėvukus į kiemą, kur ne užilgo atėjo kaimynas D. S., kuris pasakė, kad reikia padėti pavesti žmogų. Jis tada su juo nuėjo prie tėvukų šiltnamio, esančio už ūkinio pastato, kur rado gulintį A. A., kurį jis su D. pakėlė ir nuvedė prie parduotuvės laiptų, kad jis sulauktų greitosios med. pagalbos. A. pasakė, kad atvažiavo jaunimas su dviem mašinomis, kurių viena sustojo prie parduotuvės, kita prie stotelės, ir iš kurių iššoko jaunimas su pagaliais ir puolė mušti. A. sakė, kad jis bandė pabėgti, bet jį prie jo tėvukų šiltnamio pagavo ir sumušė. Kiek jis suprato, tai tuo metu, kai jis pamatė tuos nubėgančius šešėlius, tai tada tą A. ir nusivijo asmenys, kurį jie ir sumušė. Dėl ko įvyko šios muštynės, kas sumušė A. su A. jis nematė (b.l. 68).
Liudytojas A. I. parodėm kad 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje, apie 17 val. jis atėjo į Antakalnio kaimo parduotuvę, čia apsipirko ir išėjęs iš parduotuvės, prie jos sutiko kelis draugus, tai M. G., P. P., V. Š., K. P. ir dar buvo jo brolis M. I.. Visi stovėjo, šnekėjosi, jis buvo blaivas. Jiems bestovint, pro parduotuvę pravažiavo automobilis „Peugeot 206“, kurį vairavo E. T.. Su E. T. kažkas važiavo, buvo pilna mašina, bet kas važiavo jis nematė. Jie stovėjo ramiai, jie pravažiavo, gal po dešimties minučių jie su automobiliu atgal vėl pro juos pravažiavo. Jie į tą automobilį nereagavom. Gal po dešimties minučių, gal anksčiau link parduotuvės atvažiavo jau du automobiliai, lyg pirmas atvažiavo E. T. automobilis „Peugeot“, jis sustojo prie pat parduotuvės ant kelio, o paskui jį atvažiavo sidabrinės spalvos „BMW. „BMW“ automobilis tikrai ne vietinis. Iš abiejų automobilių iššoko apie 8-9 asmenis. Iš jų jis atpažino savo pusbrolį G. I., D. U., Š. M., matė, kad E. T. liko sėdėti savo automobilyje, kiti asmenys jam nematyti iš vis. Visi asmenys iššokę iš automobilių buvo su geležiniais strypais rankose. Jie visi kas sau pradėjo bėgti tai pamatę. Jis su V. Š. iš karto įbėgo į parduotuvės vidų. Tik įbėgęs jis užrakino parduotuvės duris, kažkas dar pačiupo už parduotuvės rankenos ir bandė duris atidaryti, bet jis spėjo užrakinti jas. Tada jis su V. Š. visą veiksmą stebėjo pro langą. V. Š. nelabai asmenis pažįsta, nes jis yra iš Vilniaus rajono. Stovėdamas jis matė, kad tie visi asmenys nubėgo su mantiruotėmis už parduotuvės, nusivijo visus tuos jo išvardintus draugus, stovėjusius prie parduotuvės. Ką jie ten darė, nubėgę už parduotuvės jis nematė, nes ten nėra lango. Gal po kelių minučių jis prie parduotuvės pamatė gulintį A. M., kaip jis čia atsirado jis net nepastebėjo, bet jis jau tada buvo sumuštas. A. M. gulėjo kraujo klane, net nebesikėlė, tai dėl to jis sprendė, kad jis jau buvo sumuštas, bet kaip jis buvo mušamas jis nematė, tada tik pamatė, kad prie jo su mantiruote rankose atėjo Š. M., kuris gulinčiam A. M., per kojas, nugarą su ta mantiruote sudavė tikrai ne mažiau kaip penkis smūgius. Sudavęs smūgius Š. M. vėl nuėjo už parduotuvės, kur jis jau jo nebegalėjo matyti. E. T. niekur nevažiavo, jis laukė savo draugų automobilyje. Praėjus kelioms minutėms, nes tikrai viskas vyko greitai, visas jaunimas atbėgo ir vėl sušoko į abu automobilius ir tepė slides, t.y. pabėgo. Ar kas sėdėjo už „BMW“ automobilio vairo, kai vyko visas veiksmas jis nematė, nes jis stovėjo šiek tiek tolėliau, prie parduotuvės ant kelio. Kai automobiliai išvažiavo jis atrakino parduotuvės duris ir išėjo su V. Š. į lauką. Prie parduotuvės kampo jis pamatė visiškai girtą Š. M., jis ant kojų nepastovėjo, bet rankose turėjo mantiruotę, tada jis atėmė iš jo tą mantiruotę ir kelis kartus su ja per nugarą ir kojas sudavė tam Š. M. už tai, kad jis su mantiruote mušė gulintį A. M.. Kažkas prie parduotuvės atvedė dar A. A. iš toliau, ir jis buvo sumuštas, bet kas jį mušė jis nematė. Šie du žmonės, tai A. A. ir A. M. tai iš viso už nieką buvo sumušti, atvažiavo žmonės apsipirkti į parduotuvę ir buvo sumušti. Tik įbėgus į parduotuvę ir joje užsirakinus, kažkuris iš tų asmenų prabėgdamas išdaužė parduotuvės lauke esančią lempą, dėl to dingo parduotuvėje elektra. Toje vietoje, kur stovėjo automobiliai „Peugeot 206“ ir „BMW“ buvo pakankamai šviesu. Jo brolis M. I. buvo susipykęs su D. U., šiaip, žodžiais tik, tai jis mano, kad dėl to čia D. U. ir atvežė savo draugelius, norėdamas atsiskaityti su Mariumi (b.l. 69-70).
L. V. Š. 2014-04-14 apklausoje pilnai patvirtino A. I. parodymus (b.l. 71).
L. M. G. parodė, kad 2014 m. gali būti vasario mėnesį, buvo šeštadienis, apie 17 val. jis atėjo prie Antakalnio kaimo parduotuvės, kur laukė prasidėsiančių šokių. Su juo buvo broliai A. ir M. I., V. Š., P. P. su tėvu K. P.. Eidamas prie parduotuvės, kaimu jis matė, kad pro jį pravažiavo automobilis „Peugeot 206“, jį vairavo E. T., matė, kad su juo kartu važiavo D., Š. ir G., jų pavardžių nežino. Bestovint prie parduotuvės apie 18 val., atvažiavo du automobiliai, tai E. T. automobilis „Peugeot 206“ ir „BMW“ automobilis lyg juodos spalvos. Pirmas atvažiavo E. T.. Abu automobiliai sustojo prie parduotuvės, ant kelio, ten, kur jie visi stovėjo. Iš mašinų pradėjo lipti asmenys su mantiruotėmis rankose, todėl jis kartu su M. I. nubėgo pas L. H. į namus. Ar juos bėgančius kas vijosi jis nepastebėjo. H. L. klausė kas nutiko, tai jie pasakė, kad atvažiavo dvi mašinos ir vyksta muštynės. Kur pabėgo kiti jo draugai jis nematė. Gal po 6 minučių jis išėjo į lauką, ant kiemo pas H. L. ir iš lėto ėjo link parduotuvės, manė, kad jau visi bus išsiskirstę. Eidamas link parduotuvės pamatė, kaip trys asmenys netoli parduotuvės muša A. A.. Toje vietoje buvo tamsu, todėl jis nematė kas jį muša, matė tik tris šešėlius ir viskas. Tie šešėliai buvo gal apie 188 cm ūgio, gal vienas buvo mažesnis. A. šaukė „vyrai, baikit, nemuškit“. Tada tie asmenys pamatė jį ateinantį ir užsivijo jį, jis tada vėl pradėjo bėgti per žmonių kiemus, tai jie jo nebesivijo. Tie asmenys jam lyg šaukė ką, bet ką jis nebegirdėjo. Jis nematė kas jį vijosi, o iš balsų nieko nepažino. Gal po 10 minučių jis vėl sugrįžo prie parduotuvės, čia jau tų asmenų nebebuvo. Čia jis pamatė jau tik sėdintį ant laiptų sumuštą A. Jis paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą, ten jau buvo prisirinkę ir daugiau kaimo gyventojų. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo, jis net nežino dėl ko visa tai vyko (b.l. 72).
Liudytojas E. P. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje, apie 19 val., jis ėjo apsipirkti į Antakalnio kaime esančią vartotojų kooperatyvo parduotuvę. Priėjęs arčiau jis pamatė pažįstamus, tai A. J. ir L. Š., tada pamatė kelis jam nepažįstamus asmenis, jauno amžiaus ir mažo ūgio, vienas iš jų užsimojo su pagaliu prieš A. J., tai jis pabėgo, kitas su perbalusiomis akimis šoko prieš jį, pabandė su pagaliu mojuoti prieš jį, tai jis jam pasakė „eik iš čia“, todėl tas pats jaunuolis su kitoje rankoje laikytu balionėliu jam į akis papurškė dujų. Daugiau niekaip šio jaunuolio apibūdinti negali, kad jam ten jie visi vienodi, be to nebuvo ten ir šviesu, prieš jį šokęs jaunuolis vilkėjo raudonai baltą striukę, jei jis neklysta. Viskas, kai jam papurškė dujų, jam pradėjo graužti akis, jis atsitraukė į tamsą ir prie jo daugiau niekas nekibo. Jau tada jaunuoliai šaukė „greičiau, važiuojam, važiuojam“, tada jis išgirdo, kad kažkur netoli parduotuvės greitai atvažiavo automobilis, kurio jis nematė, bet visi kalba, kad Talačkiukas ir tada ant prakasų tas automobilis greitai išvažiavo. Išvažiavus jaunuoliams prie parduotuvės pradėjo rinktis žmonės. Paties A. M. jis net nematė, bet girdėjo, kad tą dieną jis buvo sumuštas. Jis matė tik A. A., kuris skundėsi, kad skauda šonkaulius, koją. Jis niekam jokių pretenzijų dėl į akis papurkštų dujų neturi (b.l. 73).
Liudytoja L. B. parodė, kad 2014 m. pas ją namuose buvo draugė R. M.. Maždaug apie 18 val. pas ją į namus įbėgo jos pažįstami M. I. ir M. G., jie buvo blaivūs, abu šaukė, kad vyksta muštynės, kad reikia kviesti policiją. Nieko daugiau jie nepasakė, kad viskas vyko kažkaip labai greitai. Tada ji su savo drauge R. išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta. Lauke buvo tamsu, šiaip gatvėje šviesos dega tik žiemą, tuo metu, kai čia jau viskas vyko, lempos jau nebedegė, kiek žino prie parduotuvės turėjo degti šviesa, tačiau tuo metu nedegė. Ji su R. priėjo tik prie parduotuvės sandėlio kampo, girdėjo šaukiant „važiuojam, važiuojam“, tačiau iš balsų nieko nepažino. Ji labai su R. išsigando, todėl R. per pievą nubėgo link jos namų, o ji stovėjo pasimetusi ir nebežinojo ką toliau daryti, bet netrukus keliu nubėgo pas kaimynę A. į kiemą, pas ją kieme nieko nebuvo. Ji kieme pas A. pastovėjo gal 10 minučių, stovėjo viena, girdėjo tik „važiuojam, važiuojam“ ir viskas nieko daugiau, girdėjo nuvažiuojant automobilius, bet vis tiek bijojo išeiti pažiūrėti į kelią kas vyksta. Kai prisirinko prie parduotuvės daugiau žmonių ji parėjo namo, tada ji su mama nuėjo prie parduotuvės, čia jau buvo atvažiavusi policija ir tada mama liepė eiti namo, ką ji ir padarė. Būdama lauke iš visų šūkavimų ji nei vieno asmens nepažino (b.l. 76).
Liudytoja H. L. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį, ji buvo savo namuose. Tą vakarą, kai vyko konfliktas pagrindinėje gatvėje buvo tamsu. Apie 18 val. pas ją į namus atbėgo M. I. ir M. G., kurie pasakė, kad lauke vyksta muštynės, rakinkit duris, ji jiems pasakė kad užrakinus duris, pro langus pas ją į namus sulėks. Ji tiems vaikinams dar pasakė „jūs prisidirbot, eikit į lauką ir aiškinkitės, ir pas mane čia nevaikščiokit“. Tada tie vaikinai iš jos namų išėjo. Atbėgus šiems vaikinams ji išsigando, kad kiti subėgs pas ją į namus išdaužys namų langus ir mašiną sudaužys. Tada ji pati išėjo į kiemą. Kieme išgirdo šauksmą, pagal kurį supratau, kad kaimynų J. arimuose yra mušamas A. A., kurį ji atpažino iš balso, jis šaukė „vyrai nemuškit“. Pačių muštynių ji nematė, tik girdėjo suduodamus garsus, kaip suprato kažkokiais pagaliais, toks garsas buvo, kad jai atrodė, kad pagaliais A. buvo mušamas. Kas ir keli asmenys mušė ji nematė. Ji sušuko „svolačiai, ką darot?“, į tai jai buvo atsakyta „ateik, gaidy, ir tu gausi“, daugiau ji nieko jiems nesakė iš karto skambino policijai, pati buvau labai išsigandusi, drebėjo rankos, kojos, bijojo, kad niekas neatbėgtų pas ją į kiemą. Iš balsų, kas jai šaukė ji nieko neatpažino. Paskambinusi į policiją ji atėjo pas save į namus, kur jau rado sėdintį visą kruviną A. M., kuriuo metu jis pas ją į namus atėjo ji nežino, nematė, skambindama policijai vis ėjo aplink namus pasižiūrėti. A. M. pasakė, „atvažiavau į parduotuvę apsipirkti ir iš niekur nieko gavau į galvą“. Gal po dešimties minučių atėjo ir A. M. žentas D. V., tada jie abu išvažiavo namo (b.l. 77).
L. R. M. parodė, kad 2014 m. galėjo būti vasario mėnuo, ji buvo pas savo draugę L. B. namuose. Apie 18 val. pas L. į namus atbėgo M. I. ir M. G., jie abu buvo blaivūs. Ant vaikinų jokių sumušimo žymių nesimatė, vaikinai buvo įsitempę, jie šaukė „rakinkit duris, kvieskit policiją, nes muštynės vyksta“. Tada tie vaikinai liko pas L. namuose, o ji su L. nubėgo pažiūrėti prie parduotuvės, kas ten vyksta. Jos manė, kad ten nieko rimto nėra. Abi su L. nubėgo prie parduotuvės sandėlio, buvo tamsu, gatvėje šviesos nedegė, prie parduotuvės taip pat šviesa nedegė, nes kaip vėliau, po visko matė, tai buvo išdaužta parduotuvės lauko lempa. Būdamos prie sandėlio ji su L. išgirdo šaukiant „važiuojam, važiuojam“, ji su L. išsigando, todėl ji parbėgau atgal pas L. į namus, o L. nubėgo pas kaimynę A. į kiemą, kodėl net nežino, kažkaip bėgdamos susikirto ir ji nubėgo tiesiai pas kaimynę. Būdamos prie sandėlio nieko iš balsų neatpažino ir nematė nei kas ką muša, nei kur kas ką muša. Į namus L. parėjo gal po dešimties minučių. Tada jau išėjome į lauką ir pamatė, kad prie parduotuvės jau yra prisirinkusių žmonių ir kad yra atvažiavusi policija, todėl ir ji su L. nuėjo pasižiūrėti kas ten vyksta. Matė, kad vienas žmogus - A. A. yra sužeistas, bet tada L. mama liepė eiti namo, tai jos ir išėjo (b.l. 80).
Liudytojas E. K. parodė, kad 2014 m. gali būti vasario mėnesio pabaiga, jis buvo namuose, kai vakare, jau buvo vėlokai, atvažiavo draugai D. U. su broliu G. I., Š. M. ir E., kuris vairavo mašiną „Pegeut 306“. Kieme jie išgėrė alaus, begeriant D. užsiminė, kad iš vakaro gavo nuo Antakalnio kaimo jaunimo lupti, t.y. mušti ir užsiminė, kad dabar reikia važiuoti atkeršyti jiems, kvietė ir jį važiuoti. Jis iš karto jiems pasakė, kad jis nenori lįsti į tokius dalykus, nes ir taip su policija visokių problemų turi, bet paskui jį visi įkalbėjo, kad važiuoti, bent dėl skaičiaus, kad visų jų daugiau atrodytų. Jis iš karto pasakė, kad jis pats tikrai niekur nelįs ir su niekuo nesimuš. Visi jau buvo gerokai apsvaigę. Nei vienas iš atvažiavusių draugų neminėjo nuo ko iš vakaro gavo į galvą ir ką dabar reikia konkrečiai primušti. Kieme, visi, t.y. ir D., ir G., ir Š., ir E. rodė bagažinėje, kad turi pagalius, tai buvo paprasti kažkokie pagaliai, jie sakė, kad su tais pagaliais pagąsdins antakalniečius, su pagaliais bus drąsiau. Vakare, gal apie 18 val. jie nuvažiavo prie Antakalnio kaimo, tada D. paskambino kažkokiam savo draugui, tokiu kaimišku, senovišku vardu ar tai „Juozas ar tai Jurgis“. D. tam draugui sakė, kad jam reikia daugiau žmonių antakalniečiams prilupti ir kvietė jį atvažiuoti. Prie kaimo jie palaukė tikrai neilgai, gal 10 minučių ir tada prie jų atvažiavo „BMW“ automobilis juodos spalvos, jame buvo trys, jam visiškai nepažįstami vyrai, jau gal apie 25-35 metų amžiaus, tik tas lyg Juozas buvo jaunesnis, gal 25 metų amžiaus. Tie vyrai sakė savo vardus, bet jis tikrai jų neįsiminė. Iš kur te vyrai jis nežino. Už BMW vairo sėdėjo vyras apie 25-35 metų amžiaus, nedidelio, t.y. apie 1,76 m ūgio, normalaus kūno sudėjimo, gal kokių 75 kg, tokio tamsesnio gymio, trumpai kirptais tamsiais plaukais, kažkokių ypatingų žymių nepastebėjo, buvo padoriai apsirengęs, t.y. buvo su džinsais ir lyg marškiniais. Kitas vaikinas buvo šviesiais plaukais, stamboko kūno sudėjimo, toks rembo, vadinamas trikampis, t.y. pasportavęs, iš pečių platus toks, gal apie 1,95 m ūgio, buvo su treninginiu kostiumu. T. E. su „BMW“ vairuotoju susitarė, kad visus išleis prie parduotuvės ir tada galės visi muštis. Sustojus visi pasiėmė iš mašinų bagažinių pagalius ir nubėgo link parduotuvės, prie kaimo parduotuvės buvę asmenys, kurių jis nei vieno nepažįsta, pradėjo bėgti už parduotuvės, o jo draugai bėgo paskui juos, jis liko stovėti prie „Peugeot“ automobilio ir kas ten kur, ką mušė jam nesimatė, jis pats nieko nemušė. Į muštynes nebėgo jis, E. ir BMW vairuotojas. Gal po kokių penkių minučių, gal greičiau BMW vairuotojas sušuko „važiuojam“ ir tada visi subėgo ir susėdo į automobilius ir jie išvažiavo. Visi jo draugai subėgo su pagaliais, įsėdo į automobilį su pagaliais. Į E. mašiną įsėdo G., D., o Š. liko, nes jį kažkas primušė. Iš karto jis galvojo, kad Š. įsėdo į BMW automobilį, bet paskui pamatė, kad jo nėra. D. ir G. sakė, kad sudavė smūgius, bet kam, kiek kartų jie nieko nesakė, kad jie ir patys nelabai žino kam sudavė. Tada jie dar kažkokiame kaime atsigėrė alaus, gėrė visi kas buvo su E. mašina ir kas buvo su BMW mašina. Kiek jis iš visko suprato, tai tuos su BMW automobiliu buvusius asmenis pažinojo visi, nes apsikabino, sveikinosi ir pan., jis ten vienintelis jų nepažinojo. Tame kaime atsigėrus alaus, jie visi, t.y. jis, G., D. su E. dar važiavo baliavoti į Deltuvą, o tie vyrai su BMW išvažiavo savo keliais. K. A. kaime sumušė kokius asmenis jis nematė, jis, E. ir tas nepažįstamas BMW vairuotojas nieko nemušė (b.l. 81-82).
Iš specialisto išvados Nr. G 3839/14(01) matyti, kad A. A. padaryta kairio kelio ir blauzdos sumušimas, paveikus kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir būdu (2014-02-22). Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tokio pobūdžio sužalojimas sugyja per 10 d. (b. l. 53).
Iš specialisto išvados Nr. G 49/14(14) matyti, kad A. M. padarytas nubrozdinimas kairėje alkūnėje; muštinės žaizdos kaktoje ir dvi pakaušyje; kraujosruvos kaktoje, kairės metės srityje, dvi kairėje pomentinėje srityje, krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairėje apatinėje dalyje, dvi juosmens kairėje, dešinėje pomentinėje srityje, dvi juosmens dešinėje, krūtinės ląstos dešiniame šone, dešiniųjų VIII-IX šonkaulių lūžimai, galėjo būti padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Muštinės žaizdos ir juostų pavidalo kraujosruvos galėjo būti padarytos lazdomis. Sužalojimai padaryti prieš 2-5 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti keturiolikos trauminių poveikių rezultate. A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniųjų VIII-IX šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi likusieji sužalojimai A. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 62-64).
K. Š. M. veiksmai pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamojo D. U. veiksmai pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Sunkinančiomis aplinkybėmis abiejų kaltinamųjų atžvilgiu laikytina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.
K. Š. M. ir D. U. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jiems siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 190, 191). Kadangi Vilniaus teritorinei ligoni kasai kaltinamieji padarytą turtinę žalą atlygino, su nukentėjusiaisiais susitarė dėl žalos atlyginimo, abu kaltinamieji Š. M. ir D. U. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybę, į tai, kad jie anksčiau teisti nebuvo, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamiesiems yra paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis.
Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamieji visiškai prisipažino esantys kalti, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., Š. M. ir D. U. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: įvykio vietos apžiūros metu 2014-02-22, U. U. vartotojų kooperatyvo parduotuvės, adresu Antakalnio k., Pabaisko senU. U. r., rastas ir paimtas metalinis strypas, kuris apžiūrėtas ir priduotas saugoti į Vilniaus aps. U. U. r. PK spec. saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, sunaikintinas; su byla pateikiamas kompaktinis diskas, kuriame nepilnametės L. B. liudytojo apklausos vaizdo įrašas (1 vnt.) ir kompaktinis diskas, kuriame nepilnametės R. M. liudytojo apklausos vaizdo įrašas (1 vnt.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini toliau saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)422 str. str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Š. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti mokslus; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti Š. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti mokslus; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Š. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tęsti darbą UAB „Ukmergės remontas“ arba užsiregistruoti darbo biržoje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti D. U. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą UAB „Ukmergės remontas“ arba užsiregistruoti darbo biržoje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
D. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: metalinį strypą, laikinai saugomą Vilniaus aps. U. U. r. PK spec. saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, sunaikinti; kompaktinius diskus, pateiktus kartu su bylos medžiaga, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti ir toliau saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.