Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-566-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-04-28Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
2A-566-302/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20934-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Akmas“
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-566-302/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20934-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 50.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmas“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos ir delspinigių iš nuomos teisinių santykių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Akmas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Š. 8 150 Lt už negrąžintus pastolius, 435,60 Lt skolos už nuomą, 9,24 Lt delspinigių ir 3 Lt palūkanų pagal įstatymą už pradelsimą mokėti nuomos mokestį, 1 222,50 Lt baudos už sutarties nutraukimą dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo, 12 225 Lt baudos už pastolių praradimą, 871,20 Lt negauto nuomos mokesčio.

Ieškovas nurodė, kad 2009-10-06 su atsakovu V. Š. pasirašė nuomos sutartį, kuria pastarajam išnuomojo pastolius 8 150 Lt vertės. 2009-10-06 perdavimo – priėmimo akto prie nuomos sutarties pagrindu 2009-11-05 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra 435,60 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti per 1 dieną nuo jos išrašymo dienos. Ieškovas savo pareigas įvykdė tinkamai, t.y. perdavė atsakovui laikinai už nuomos mokestį naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančius statybinius pastolius, tačiau atsakovas pažeidė prisiimtą įsipareigojimą tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bei grąžinti išnuomotus pastolius. Atsakovas į ieškovo 2009-11-05 ir 2009-11-13 pateiktas pretenzijas nereagavo. Tokiu būdu ieškovas pagal sudarytos sutarties nuostatas reikalauja iš atsakovo 0,05 proc. dydžio delspinigių (6.2 p.), 6 proc. dydžio metinių palūkanų pagal CK 6.210 str., 8 150 Lt už negrąžintus pastolius, 15 proc. dydžio baudos nuo bendros pastolių vertės, kas sudaro 1 222,50 Lt (6.3 p.), 150 proc. dydžio baudos nuo bendros pastolių vertės, kas sudaro 12 225 Lt (4.3.9 p.), negauto nuomos mokesčio pagal sutarties 6.1 p., kas sudaro 871,20 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Š. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal sudarytą sutartį atvežtus pastolius išsivežė D. ir A. (P.), su kuriais jis bendravo ieškodamas, kas gali atlikti stogo įrengimo darbus. Pastolius jie išsivežė, kai atsakovo nebuvo prie statomo namo. Apie šį faktą atsakovui pasakė tuo metu prie namo buvę asmenys: D. Ž. , S. S. , A. D. . Atsakovas, pasirašęs sutartį, sumokėjo ieškovui 400 Lt nuomos mokesčio ir 50 Lt už pastolių atvežimą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. Š. 435,60 Lt nuomos mokesčio, 9,24 Lt delspinigių už nesavalaikį prievolės vykdymą, 1 222,50 Lt baudos už sutarties nutraukimą dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo, 12 225 Lt baudos už pastolių praradimą (viso 13 892,34 Lt), 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (13 892,34 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-29 iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovo UAB ,,Akmas“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, vadovaudamasis tarp šalių sudarytos sutarties 5 d., 6.2 p. ir įstatymu (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.37 str. 1 d., 6.200 str., 6.256 str.), priteisė iš atsakovo ieškovui 435,60 Lt nuomos mokesčio ir 9,24 Lt delspinigių už pradelsimą mokėti nuomos mokestį nenustatęs, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 400 Lt, kad būtų apmokėjęs ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ar reaguotų į ieškovo jam 2009-11-05 rašytą pretenziją, priminimą dėl nuomos sumokėjimo.

Reikalavimą priteisti 3 Lt palūkanų dėl nesavalaikio atsiskaitymo, paskaičiuotų LR CK 6.210 str. 2 d. pagrindu, atmetė, kadangi teismas nustatė, jog šalys sutartimi numatė tam tikrą netesybų dėl nesavalaikio atsiskaitymo formą (LR CK 6.37 str. 1 d.), t.y. delspinigius (6.2 p.).

Vadovaudamasis sutarties 6.3 p., numatančia, kad nutraukus sutartį dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, nuomininkas privalo sumokėti baudą, lygią 15 proc. nuo bendros įrangos vertės, nurodytos perdavimo-priėmimo akte, teismas tenkino reikalavimą dėl 1 222,50 Lt pagal sutarties 6.3 p. priteisimo, nenustatęs, kad ši nuostata nuginčyta ar paneigta.

Atsižvelgdamas į sutarties 4.3.4 p., 4.3.9. p., 4.3.10 p. teismas sprendė, kad atsakovui neinformavus ieškovo apie įrangos sugadinimą ar praradimą, nesiaiškinus aplinkybių, susijusių su tuo, ar pats ieškovas neatsiėmė įrangos, elgiantis nepakankamai rūpestingai, nors turint suprasti, jog pasirašius sutartį ir priėmus naudojimui pastolius faktiškai tapo už juos atsakingas, atsakomybė dėl įrangos dingimo (praradimo) kilo pačiam atsakovui, todėl ieškovo reikalavimą dėl 12 225 Lt už prarastą įrangą priteisimo laikė pagrįstu. Teismas nurodė, kad byloje apklausto liudytojo parodymais nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad pastolius atsiėmė pats ieškovas, taip pat liudytojo teiginiai nepaneigia sutartinės atsakomybės taikymo atsakovui pagrindo. Tokį prarasto turto kompensavimo mechanizmą, numatytą sutartyje, teismas laikė pakankamu ieškovo patirties nuostoliams atlyginti, tai yra tam tikra sankcija už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą sutartinės atsakomybės taikymo atveju, todėl papildomai reiškiamą reikalavimą dėl 8 150 Lt priteisimo įrangos vertei atlyginti netenkino (LR CK 1.5 str.).

Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl dvigubo nuomos mokesčio priteisimo sutarties 6.1 p. pagrindu, nes ieškovui 2009-11-13 (šiek tiek daugiau nei po mėnesio) nutraukus šalių pasirašytą sutartį, yra neprotinga skaičiuoti dvigubo dydžio nuomos mokestį (LR CK 1.5 str.).

Teismas tenkino reikalavimą dėl 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų priteisimo, nes tokio reikalavimo teisę ieškovas turi LR CK 6.38 str., 6.210 str. 1 d. pagrindu.

Šalies argumentai

Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, formaliai įvertino atsakovo paaiškinimus, nepriėmė S. S. parodymų ir visiškai nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo nurodytus liudytojus D. Ž. ir A. D. , kurie matė, kas 2009 m. lapkričio pradžioje išvežė ginčo pastolius. Statybinių pastolių išvežimo fakto nustatymas yra svarbus nagrinėjant šią bylą, nes nuo to priklauso ieškinio pagrįstumas. Neįvertinęs šio fakto teismas neatskleidė bylos esmės, kas turėjo įtakos teisiškai pagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus D. Ž. ir A. D. , buvo suvaržyta atsakovo teisė ginti savo teisės ir interesus, pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad jis nėra verslininkas, turi tik vidurinį išsilavinimą ir praktiškai nemoka lietuvių kalbos. Pasirašant sutartį, ieškovas jam sutarties į rusų kalbą neišvertė, tik paaiškino, kiek jis turi sumokėti už nuomą. Atsakovas sutarties pasirašymo metu, dalyvaujant vyriškiui vardu Dmitrij, perdavė ieškovo atstovui A. P. 400 Lt. O kai 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje atsakovas sužinojo, kad statybinius pastolius išvežė jų savininkas, jam nekilo įtarimo, kad pastolius pavogė, todėl nesikreipė į policiją.

Ieškovas UAB „Akmas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Atsakovas nesielgė rūpestingai, toks jo elgesys sąlygojo ieškovui atsiradusius nuostolius, todėl, atsakovas, buvęs įrangos praradimo metu teisėtu jos valdytoju, privalo atlyginti ieškovui kilusius nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Akmas“ ir atsakovas V. Š. 2009-10-06 pasirašė nuomos sutartį Nr. 20090149 (b.l. 17-18) ir įrangos priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 19), kuriais atsakovas iki 2009-12-31 išsinuomojo iš ieškovo 8 150 Lt vertės pastolius. 2009-11-05 ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūra dėl nuomos mokesčio sumokėjimo už 2009-10-06 - 2009-11-06 ir tą pačią dieną pretenziją dėl nurodyto nuomos mokesčio sumokėjimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos, o taip pat įspėjo, jog atsakovas privalo ne tik sumokėti nuomos mokestį, bet ir grąžinti išnuomotus pastolius bei sumokėti delspinigius, bei atlyginti kitus nuostolius. Atsakovui nesumokėjus nuomos mokesčio (sutarties 8.8 p.) 2009-11-13 pakartotina pretenzija ieškovas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo grąžinti pastolius, arba sumokėti jų vertę pinigine išraiška (b.l. 23). Nutraukus sutartį atsakovas negrąžino ieškovui išnuomotų pastolių.

Teismui iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus dėl sutartinių prievolių vykdymo, apeliantas skundu prašo ieškinį visiškai atmesti bei nurodo, jog teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, neapklausė prašomų liudytojų, nevertino atsakovo nurodytų argumentų dėl sutarties supratimo, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįvykdė prisiimtos sutartimi prievolės grąžinti išnuomotą statybinę įrangą (pastolius) ieškovui. To iš esmės neginčija ir pats atsakovas, tik nurodo, jog išnuomotus pastolius ieškovas pasiėmė pats, jam nedalyvaujant. Tokią išvadą jis padarė iš pas jį dirbusių namo statyboje asmenų S. S. , D. Ž. ir A. D. pasakymų jam, jog asmenys vardu D. ir A. išvežė pastolius 2009 m. lapkričio pradžioje. Teisme apklaustas liudytoju S. S. patvirtino šią atsakovo nurodytą aplinkybę, nurodęs, kad būtent atsakovo atstovas dalyvavęs teismo posėdyje su D. išsivežė pastolius atsakovo nurodytu laiku, tačiau teismas pagrįstai šių atsakovo ir liudytojo nurodytų aplinkybių pagrindu nelaikė tinkamą pastolių grąžinimą ieškovui, nes pagal sutarties sąlygas (4.3.7 p.) ne kas kitas, o atsakovas privalėjo grąžinti įrangą ieškovui pagal priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas net jeigu ir ieškovas būtų išsivežęs išnuomotą įrangą, turėjo pareigą pagal sutartį pasirūpinti, jog būtų pasirašytas įrangos grąžinimo aktas, nes tokią prievolę prisiėmė pagal sutartį. Atsakovo veiksmai, jog jis nereagavo į neva jam praneštą dirbančiųjų žinią, apie išnuomotos įrangos išvežimą, taip pat nereagavo į ieškovo pretenziją dėl įrangos grąžinimo (b.l. 23-24), rodo jo aplaidų elgesį, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas dėl įrangos išsaugojimo ir grąžinimo nuomotojui. Kaip teisingai teismas nurodė sprendime, netgi ir tada, kai atsakovas gavo ieškovo pretenziją dėl pastolių grąžinimo, jis nereagavo, nesiėmė jokių priemonių, kad pastolius atgautų ir grąžintų juos ieškovui, nors turėjo suvokti, kad esant pastoliams pas ieškovą, šis nereikalautų jų grąžinti. Tačiau sprendžiant atsakomybės kilusios iš sutarties bei jos apimties teismas tinkamai neįvertino šalių santykių.

Ginčas tarp šalių yra kilęs iš nuomos santykių, kuriuose ieškovas yra verslininkas užsiimantis statybinės įrangos nuomos verslu, o iš kitos pusės atsakovas – vartotojas, kuris naudojosi ieškovo paslaugomis statant individualų namą - įgyvendinant savo asmeninius poreikius. Tokiu būdu aiškinant šalių sudarytą nuomos sutartį turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002). Ieškovo surašytą ir atsakovui pasiūlytą sutarties tekstą atsakovas pasirašė neįvertinęs ir neaptaręs sutarties sąlygų, nes ieškovas nenuneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog sutarties tekstą surašė ieškovas, o atsakovas jį pasirašė, nors nesuprasdamas lietuvių kalbos negalėjo jo tinkamai įvertinti ir aptarti sutarties sąlygas, pasitikėjo ieškovu, nes jį rekomendavo bendras pažįstamas, todėl pasirašė sutarties tekstą. Šalių pasirašyta sutartis teismo turėjo būti vertinama CK 6.188 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo kriterijų plotmėje. Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas. Vertinant sutarties sąlygos sąžiningumą neapsiribojama vien tipinių (standartinių) sutarčių sąlygų kontrole, įstatyme vartojama sąvoka „individualiai neaptarta sutarties sąlyga“ yra platesnė nei „standartinė sutarties sąlyga“ ir apima visas sutarčių sąlygas, kurios buvo vienašališkai įtvirtintos, nesant tarp sutarties šalių tinkamų derybų, net jei jos panaudotos tik vienoje sutartyje. Taigi į CK 6.188 straipsnio reguliavimo apimtį patenka standartinės sutartys, standartinės sutarčių sąlygos, taip pat kitos sutarčių sąlygos, jeigu vartotojas neturėjo realių galimybių daryti įtakos jų turiniui ir jos nebuvo individualiai suderėtos.

Įvertinus nuomos paslaugų teikimo sutarties sąlygas, vienu iš pagrindų pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis laikytina aplinkybė, kad atsakovas (vartotojas) neturėjo tinkamos galimybės susipažinti sutarties sąlygomis. Ieškovui, kaip paslaugų tiekėjui, buvo suteikta galimybė vienašališkai nustatinėti netesybų dydį atsakovui netinkamai vykdant sutarties sąlygas (sutarties 6.1 p., 6.2 p., 6. 3 p.), kurios yra nesąžiningai didelės. Pagal sutarties 6.1 p. atsakovas ne laiku ir/ar netinkamai grąžinus/negrąžinus išnuomotą įrangą už kiekvieną uždelstą dieną moka ne tik dvigubą nuomos mokestį, bet dar atlygina ir visus kitus dėl to patirtus nuostolius. Šalia šiame punkte esančios sąlygos, kur yra numatyta atsakomybė už įrangos negrąžinimą, ieškovas numatė dar vieną atsakomybę atsakovui už įrangos praradimą ar sunaikinimą (tai ne kas kitas kaip įrangos negražinimas) – baudą 150 % nuo išnuomotos įrangos vertės bei atlyginti kitus dėl nuomotojo patirtus nuostolius (sutarties 4.3.9 p.). Tokiomis sąlygomis verslininkas sudarė sau itin palankias sąlygas, kurios negali būti pripažįstamos sąžiningomis ieškovo, kaip vartotojo atžvilgiu, nes šiomis sąlygomis ieškovas siekė turėti galimybę į nepagrįstai dideles netesybas.

Nors pirmos instancijos teismas ir netenkino iš dalies ieškinio, t.y. nepriteisė 8 150 Lt išnuomoto ir negrąžinto turto vertę, spręsdamas, kad sutartyje numatytas prarasto turto kompensavimo mechanizmas yra ir taip pakankamas nuostoliams atlyginti, tačiau nepasisakė dėl šalių santykiams taikytinų vartotojo teisių gynimo būdų, taikant CK 6.188 straipsnio nuostatas, todėl kolegija sprendžia, kad būtent nurodytos sutarties sąlygos yra nesąžiningos atsakovo atžvilgiu ir jos negali būti taikomos atsakovui. Tokiu būdu teismui nustačius, kad atsakovas negrąžino ieškovui išnuomotų pastolių, iš atsakovo priteistina šių pastolių vertė, t.y. 8 150 Lt, kurios šalys neginčijo, netenkinant reikalavimų dėl baudų už pastolių praradimą priteisimo, kolegijai pripažinus jas nesąžiningomis sutarties sąlygomis.

Apelianto skundo motyvai, jog jis sumokėjo nuomos mokestį už pirmą nuomos mėnesį atmestini. Teismas pagrįstai sprendė, kad tokių įrodymų patvirtinančių atsakovo paaiškinimus nepateikta. Nors atsakovas nurodė, kad jis pinigus sandėlyje perdavė ieškovo direktoriui tačiau tokio pinigų perdavimo nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovas pastolius nuomojo ne iš fizinio asmens ieškovo direktoriaus, o iš uždarosios akcinės bendrovės „Akmas“, todėl pinigus pagal sutartį jis turėjo mokėti šiai bendrovei. Nuomos mokestis 435 Lt iš atsakovo priteistas pagrįstai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo pareiga sumokėti nuomos mokestį pagal sutarties sąlygas atsiranda nuo PVM sąskaitos-faktūros dėl nuomos mokesčio sumokėjimo išrašymo, ji ieškovo išrašyta 2009-11-05, ketvirtadienį, joje nurodyta, kad atsakovas turi sumokėti nuompinigius per 5 darbo dienas, t.y. iki 2009-11-12 imtinai, tokiu būdu sutartyje numatytus delspinigius ieškovas galėjo skaičiuoti tik nuo 2009-11-13, o ne nuo 2009-11-06, todėl priteisti delspinigiai mažintini iki 7,70 Lt (už 35 dienas), atsižvelgiant į tai jog ieškovas nurodė, kad delspinigius skaičiuoja iki 2009-12-18 (b.l. 76).

Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais dėl 1 122,50 Lt baudos priteisimo už vienašališką sutarties nutraukimą sutarties 8.8 p. pagrindu. Atsakovas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, o pagal sutarties sąlygas ši aplinkybė suteikė teisę ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį. Pagal sutarties 6.3 p. atsakovui atsirado pareiga sumokėti 15 % baudą nuo išnuomotos įrangos vertės, kuri šiuo atveju šalių laikoma jų minimaliais nuostoliais, atsiradusiais dėl sutarties nutraukimo. Šių sutarties sąlygų laikyti pažeidžiančiomis atsakovo, kaip vartotojo teises ar interesus, nėra pagrindo, jų negalima laikyti nesąžiningomis nei dėl baudos dydžio, nei dėl paskirties.

Aukščiau nurodytais motyvais sprendimas keistinas (CPK326 straipsnio 1 d. 3 p.)

Kolegija nesutinka, jog teismas neapklausęs atsakovo prašomo liudytojo, kuris atvyko į posėdį be asmens tapatybę pateisinančių dokumentų, o taip pat neatidėjęs bylos nagrinėjimo dėl to, jog atsakovas dar norėjo kviesti kitą liudytoją, pažeidė procesinės teisės normas. Teismas pasirengimą nagrinėti bylą paskyrė paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl pagal Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 2 d. šalys įrodymus, taip pat ir prašymus iškvieti ir apklausti asmenis liudytojais turėjo pateikti su parengiamaisiais dokumentais, aiškiai nurodyti jų pavardes, buvimo vietą, bei kokias bylos aplinkybes jie gali paliudyti CPK 190 str.). Kadangi atsakovas nebuvo nurodęs apie prašomo kviesti liudytojo visų duomenų parengiamuosiuose dokumentuose, o prašė jį kviesti bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu, todėl teismas netenkinęs šio prašymo, įstatymo nepažeidė. Taip pat teismas neturėjo galimybės apklausti ir į posėdį atėjusį asmenį D. Ž. , nes jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir teismas negalėjo nustatyti jo asmenybės (CPK 192 str. 3 d.).

Dėl nurodyto tenkinti apelianto skundą dalyje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo dėl to, jog pažeidus nurodytas procesinės teisės normas neatskleista bylos esmė, nėra pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundą. (CPK 93 str.), sumažinant jį iki 294,24 Lt (9 808,10 Lt x 3%).

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 113), dalis - 122 Lt (patenkintų reikalavimų 4070 Lt sumai). Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 11,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį dėl 12 225 Lt baudos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti;

priteisti iš atsakovo V. Š. 8 150 Lt už negrąžintą įrangą ieškovo UAB „Akmas“ naudai;

priteistus iš V. Š. 9,24 Lt delspinigius ieškovo UAB „Akmas“ naudai sumažinti iki 7,70 Lt;

priteistas iš atsakovo V. Š. 5 % metines procesines palūkanas ieškovo UAB „Akmas“ naudai skaičiuoti nuo priteistos 9 808,10 Lt sumos;

priteistą iš atsakovo V. Š. 417 Lt žyminį mokestį ieškovo UAB „Akmas“ naudai sumažinti iki 294,24 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Akmas“ 122 Lt bylinėjimosi išlaidų V. Š. bei 5,90 Lt valstybei; priteisti iš V. Š. 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski