Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „(duomenys neskelbtini)“ prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje R.A., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaravęs „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - sugyventinei.

Tai yra, kaltinamasis R.A. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio žodinio konflikto metu vieną kartą delnu sudavė savo sugyventinei J.V., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), į kairiąją veido pusę, jai nugriuvus ant lovos, suėmė už džemperio ir penkis kartus tampė nuo savęs link savęs, tokiais savo veiksmais savo sugyventinei sumušė dešiniąją ranką ties petimi ir alkūne, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, du kartus sudavė delnu į lūpas, pradėjus iš lūpos bėgti kraujui, suėmė už džemperio gobtuvo, nukentėjusiąją atitempė į virtuvę, pasodino ant kėdės ir sudavė ne mažiau kaip penkis kartus delnu į veidą, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - sugyventinei J.V. ir sukėlė smurtinę gyvenamąją aplinką jos sūnui mažamečiui M.K..

Kaltinamasis R. A. su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato ir sutiko. Parodė, kad su sugyventine J.V. kartu gyvena apie „(duomenys neskelbtini)“ metus, veda bendrą ūkį ir augina jos „(duomenys neskelbtini)“ metų amžiaus vaiką M.K.. „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo namuose kartu su sugyventine ir mažamečiu jos vaiku. Tą dieną buvo vartojęs alkoholį, savo automobilyje gėrė degtinę vienas. Parėjo į namus išgėręs, kiek buvo valandų pasakyti negali, nes nepamena, galėjo būti laikotarpis „(duomenys neskelbtini)“ valandos. Parėjęs į kambarį pastebėjo, kad jo sugyventinė kalbasi per planšetę su drauge. Jis ant jos užpyko, nes nebuvo pagaminusi valgyti, kiek pamena, dar kažką kalbėjo apie pinigus su ja. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis norėjo iš jos atimti planšetę, kuri priklauso jam ir jie pradėjo stumdytis. Tada iš jos rankų išplėšė planšetę ir numetė ją ant grindų, sudaužė ją. Po to delnais jai sėdint lovoje, kiek pamena, keletą kartų trenkė į veidą, kiek tiksliai nepasakys, nes nepamena. Po to sugriebęs rankomis už drabužių, nusitempė ją į virtuvę, ji atsisėdo ant kėdės ir jis jai dar kartą delnu trenkė į galvą, vėliau pastebėjo, kad jai yra kruvina lūpa. Davė jai į rankas šlapią rankšluostį, kad pasivalytų. Po kažkiek laiko į namus atėjo jos dukra ir jis išėjo lauk iš namų. Kol tarp jų su sugyventine vyko konfliktas, vaikas tuo metu miegojo kambaryje lovoje, tačiau įvykusio konflikto tarp jų nematė, nebuvo net pabudęs. Labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, buvo neblaivus ir nesuprato ką daro. Ankščiau smurto atvejų tarp jų nėra buvę, nori jos atsiprašyti už tai ką padarė. Visų aplinkybių kaip kas tiksliai įvyko nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. „(duomenys neskelbtini)“ įtariamojo apklausos metu parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, ne viską tiksliai atsimena dėl girtumo, bet neneigia mušęs savo sugyventinę J.V.. Jis norėjo J.V. atsiprašyti, tačiau, kadangi jam paskirta kardomoji priemonė, kur nurodyta nesiartinti ir neieškoti ryšių, todėl jis jos neatsiprašė. Labai gailisi taip pasielgęs su savo sugyventine, kad jai sukėlė fizinį skausmą, išgąstį ir stresą. Sutinka būti nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 99-100, 102, 108, 110).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja J.V. pranešė apie tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ po darbo grįžo į namus, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Jos sugyventinis R.A., gimęs „(duomenys neskelbtini)“ metais, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą grįžęs išėjo atsigulti į lovą, abu bendravo normaliai, kalbėjosi apie tai, kad ji važiuos kurią dieną pas savo mamą į „(duomenys neskelbtini)“. Po kažkiek laiko jis išėjo iš namų ir vėl grįžo, taip buvo kelis kartus. Apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą namuose pastebėjo, kad sugyventinis yra išgėręs, kur gėrė nežino, galimai savo automobilyje. Parėjęs pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, po kiek laiko nurimdavo ir vėl keikdavo. Kažkokiu momentu ji susiskambino su drauge ir jos kalbėjosi per ,, „(duomenys neskelbtini)““ programėlę. Jai kalbantis, sugyventinis nuėjo į kambarį ir pradėjo trankyti spintos duris, ji jį patraukė, kad netrankytų. Tada jis supyko ir jai stovint kambaryje, pradėjo ją stumdyti. Ji baigė pokalbį su drauge, nes išsigando. Jis supykęs vieną kartą trenkė jai ranka į galvą, pajuto stiprų skausmą kairėje ausyje. Po suduoto smūgio nukrito ant lovos ir jai gulint lovoje, jis rankomis daugybę kartų trenkė į įvairias kūno vietas ir paėmęs už drabužių tampė lovoje. Gulint lovoje pajuto, kad iš viršutinės lūpos pradėjo bėgti kraujas. Atsitraukęs nuo jos sugyventinis numetė planšetę ant grindų ir ją sudaužė, kuri priklauso jam. Po to gulinčiai lovoje suėmė rankomis už drabužių, nutempė į virtuvę, pasodino ant kėdės ir toliau rankomis trankė jai į galvą. Tokiais veiksmais jos sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi buvo labai išsigandusi, bijojo skambinti policijai, paskambino mamai ir paprašė, kad paskambintų jos dukrai K.V., gimusiai „(duomenys neskelbtini)“ metais, kad ji ateitų pas ją, nes negerai jautėsi ir bijojo būti su savo sugyventiniu. Po kažkiek laiko atėjusi dukra pas ją, pamatė ją išsigandusią ir kruviną, sakė kviesti GMP ir policiją, tačiau ji ją atkalbėjo, sakydama, kad viskas bus gerai, praeis. Ji paprašė sugyventinio, kad išeitų iš namų ir čia nebebūtų. Pasiėmęs kelis daiktus išėjo, o ji su o dukra pasiliko namuose. „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrėjusi savo kūną pastebėjo, kad ant rankų matosi mėlynės, paraudimas, nubrozdinimas, sutinusi lūpa. Paskambino į policiją ir pranešė apie vakarykštį įvykį. Su sugyventiniu gyvena apie „(duomenys neskelbtini)“ metus, kartu veda bendrą ūkį, kartu su jais gyvena ir jos mažametis vaikas M.K., gimęs „(duomenys neskelbtini)“ metais, kuris konflikto metu namuose nebuvo, nes buvo pas tetą. Ankščiau smurto atvejų tarp jų nėra buvę. Kur šiuo metu yra jos sugyventinis, pasakyti negali, nes nežino. Nebenori su juo kartu gyventi, nori, kad jis prie jos daugiau nesiartintų, nes jo bijo. Kitos aplinkybės: įvykio vieta, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Kairėje kelio pusėje stovi „(duomenys neskelbtini)“ namas. Įėjimas į namą yra šiaurės kryptimi. Prie namo įėjimo yra „(duomenys neskelbtini)“ su turėklais. Į namą patenkama pro „(duomenys neskelbtini)“, jas praėjus patenkama į bendro naudojimo koridorių. Juo einama tiesiai šiek tiek dešiniau, priekyje matomos medinės rudas durys. Pro jas užeinama į butą. Užėjus į butą yra siauras prieangis, pro kurį patenkama į virtuvės patalpą, tiesiai prie lango yra pastatyta medinė kėdė, prie kėdės yra virtuvinė spintelė. Įėjus į virtuvę, dešinėje pusėje yra anga, pro kurią patenkama į miegamąjį kambarį. Įėjus į miegamą kambarį, kairėje pusėje prie sienos kampe yra sofa-lova, kur ir yra pirminė įvykio vieta, antrinė įvykio vieta yra virtuvėje prie lango. Įvykio vietos aplinka tvarkinga, daiktai, nesuversti, girtavimo požymių nesimato. Butas nestebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Priedas: fotolentelė (b. l. 7-10, 12, 13, 16, 17-21).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ asmens apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelės) nustatyta, kad asmens sutikimu apžiūrimi J.V. išoriniai sužalojimai. Apžiūros atlikimo eiga - apžiūrint J. V. matosi išoriniai sužalojimai. Veide patinusi ir paraudusi viršutinė lūpa, ant kairiojo ausies kaušelio matosi paraudimas, patinimas, kraujosruvos, ant dešinės rankos žasto matomos kraujosruvos, ant kairės ir dešinės rankos, dilbio srityje matomi nubrozdinimai, įbrėžimai (b. l. 23, 25-28).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad ROIK: „(duomenys neskelbtini)“; įvykio tipas: smurtas artimoje aplinkoje; informacijos gavimo data ir laikas: „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. Vietos adresas: „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybės: „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandą gauta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“, sugyventinis „(duomenys neskelbtini)“ vakare sumušė savo sugyventinę. Patikslinus aplinkybes nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, R.A., gimęs „(duomenys neskelbtini)“ metais, rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas sugyventinei J.V., gimusiai „(duomenys neskelbtini)“ metais, gyvenančiai „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tampė paėmęs už drabužių, tokiais veiksmais R. A. sukėlė savo sugyventinei J. V. (L.) fizinį skausmą (b. l. 34).

Nukentėjusioji J.V. prie anksčiau duotų parodymų papildė, kad butas adresu „(duomenys neskelbtini)“, priklauso jai ir jame ji gyveno su sugyventiniu R.A. apie „(duomenys neskelbtini)“ metų. Anksčiau jos sugyventinis R.A. smurto prieš ją niekada nenaudojo. Jos bute gyveno trise - ji, jos sūnus M.K. ir sugyventinis R.A., o vyresnė dukra K.V. gyveno atskirai, ne su jais. Kas atsitiko „(duomenys neskelbtini)“ dieną jos sugyventiniui R.A. ji pasakyti negali, buvo labai agresyvus ir piktas kaip niekada. Jai sugyventinis žodinio konflikto metu miegamojo kambaryje vieną kartą delnu sudavė į kairę veido pusę. Jai nugriuvus miegamajame ant lovos R.A., suėmęs jai už džemperio pradėjo tampyti nuo savęs lik savęs, taip tampė penkis kartus. Sugyventinis R. A. jai sumušė dešinę ranką ties petimi, ties alkūne skauda visa ranka, kaista. Po to du kartus sudavė delnu į lūpas. Pradėjus iš lūpos bėgti kraujui, R.A. jai suėmė už džemperio gobtuvo ir atitempė į virtuvę. Virtuvės kambaryje pasodino ant kėdės ir sudavė ne mažiau kaip penkis kartus delnu į veidą. Taip jos sugyventinis R.A. jai sukėlė fizinį skausmą, jai skauda ranką bei galvą, sukėlė emocinį šoką, nes ji to nesitikėjo. Šiuo metu ji gyvena bijodama, nes labai bijo buvusio sugyventinio R.A.. Ji į medikus kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“ dieną, medikai jai konstatavo veido bei dešinės rankos sumušimus, išleido gydytis ambulatoriškai. Šiuo metu ji su R.A. gyvena atskirai. Nori, kad R.A. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka bei paliktų ją ramybėje ir leistų jai bei jos vaikui M.K. ramiai gyventi. Daugiau nieko ji iš savo buvusio sugyventinio nenori. Ji nori, kad jos buvęs sugyventinis R.A. nekaltintų jos neteisingai vaikų teisių skyriaus specialistėms dėl savo vaiko sumušimo. Ji savo vaiką M.K. labai myli, jo nemuša, užaugino dukrą K.V. nemušdama. Ji mano, kad jos buvęs sugyventinis R.A. dėl to, kad ji jį paskundė policijai, dabar taip bando su ja susidoroti (b. l. 44-45, 47, 48).

Liudytoja K.V. parodė, jog ji gyvena atskirai nuo mamos J.V.. Dirba „(duomenys neskelbtini)“, šventėms su draugu grįžo į „(duomenys neskelbtini)“. Jie gyvena adresu „(duomenys neskelbtini)“. Draugas išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, ji dar liko „(duomenys neskelbtini)“, todėl dažniau ateina pas mamą bei brolį jų aplankyti. „(duomenys neskelbtini)“ dieną jai paskambino mamos draugė R.G. ir paprašė nueiti pas mamą, nes joms kalbantis priėjo mamos sugyventinis R.A., kuris galimai trenkė jos mamai ir tada dingo ryšys, nebėjo priskambinti. Ji nieko nelaukusi po „(duomenys neskelbtini)“ valandos nuėjo pas mamą J.V.. Buto duris atidarė išsigandusi mama, visa drebėjo, virpėjo, buvo sutinusiomis, prakirstomis lūpomis, iš kurių bėgo kraujas, veidas, džemperis ir plaukai buvo kruvini. Ji labai išsigando, nežinojo ką daryti, mamai sakė skambinti į policiją. Mama sakė, kad bijo, ko ji bijojo, jai nesakė. Ji mamos paklausė, kur yra jos brolis. Ji atsakė, kad yra svečiuose pas tetą K.G., gyvenančią „(duomenys neskelbtini)“, ir kad jo namuose nėra. Jai su mama užėjus į butą, mamos sugyventinis R.A. sėdėjo virtuvėje. R. A. buvo išsigandęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus už ką sumušė mamą, R.A. nieko nesakė. Po to pradėjo ant jos šaukti, sakydamas, kad nieko nedarė, ko ji nusišneka. Ji ir mama bandė R.A. išprašyti lauk, kad jis išeitų, ją ir mamą paliktų ramybėje. R.A. prašė daiktų, kokių negali pasakyti. Joms prašant išeiti iš mamos buto, R. A. išėjo, kur pasakyti negali. Ji tą naktį pas mamą pasiliko miegoti, kad ji viena nebijotų būti namuose. Kiek žino, anksčiau R.A. prieš mamą jokio smurto nėra naudojęs. Tą dieną, kai buvo smurtas, jos brolio M.K. namuose nebuvo. Šiuo metu ji yra pas mamą, kad ji nebijotų būti viena. Kodėl taip su jos mama J.V. pasielgė R.A. ji nesupranta, kodėl ją taip sumušė. Paskutiniu metu buvęs sugyventinis grasina jos mamai, kad iš jos atims jos brolį M.K., skambina vaikų teisių apsaugos specialistėms, pranešdamas, kad jos mama muša jos brolį, bet mama brolį M.K. besąlygiškai myli, kaip ir ją. Ji mamos sugyventiniui R.A. jokių pretenzijų neturi, nori, kad būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka, nes jos mamai sukėlė fizinį skausmą, išgąstį ir stresą (b. l. 69-70, 72).

„(duomenys neskelbtini)“ BIRT -ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad - ROIK „(duomenys neskelbtini)“ - įvykio tipai- neklasifikuoti - įregistravimo data ir laikas - „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valanda - „(duomenys neskelbtini)“ - vietos adresas - „(duomenys neskelbtini)“. Papildoma informacija apie patikrinimą - atvykus į „(duomenys neskelbtini)“, pasitiko ten gyvenanti J.V., gimusi „(duomenys neskelbtini)“ metais, kuri paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą ryte matė, kaip pro jos namą „(duomenys neskelbtini)“ lėtai pravažiavo buvęs sugyventinis R.A., gimęs „(duomenys neskelbtini)“ metais, kuriam byloje dėl smurto yra uždrausta prie jos artintis. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą išgirdo, kad prie lauko durų kažkas yra ir pajudinusi durų rankeną, pajuto, kad ant durų rankenos yra kažkas pakabinta. Išsigandusi, kad buvo atvykęs R.A. iškvietė policijos pagalbą. Apžiūrėjus duris, už durų rankenos matėsi užkišta gėlių puokštė. Kiemas nefilmuojamas. J.V. asmens užkišusio gėlių puokštę nematė, tačiau mano, kad tai padarė R. A., kuriam uždrausta prie jos artintis. Pareiškimo negauta, J. V. darbo metu kreipsis į tyrėją tiriančią bylą dėl R. A. smurtavimo. Filmuota „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybės - pranešėja prašo atvykti pareigūnus, nes ant durų rankenos iš laukos pusės yra pakabintas kažkoks daiktas. Yra įsitikinusi, kad pakabino buvęs sugyventinis, kuriam yra draudžiama lankytis. Pranešėja išsigandusi, bijo išeiti į kiemą. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: „(duomenys neskelbtini)“ BPCID=„(duomenys neskelbtini)“. Pranešėja - privatus fizinis asmuo – J.V. (b. l. 73-75).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijos nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandą J. (L.) V. buvo blaivi (0,00 promilių), „(duomenys neskelbtini)“ valandą R.A. nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilės girtumas (b. l. 78-80, 31-33).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. A. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę, su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos (partnerystės), sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, dirbantis, „(duomenys neskelbtini)“, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 116-119), per paskutinius vienerius metus „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 114). Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: bausmės laikotarpiu nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl R. A. skirtinas įpareigojimas dalyvauti tokiose programose, kurias privalo išklausyti per 6 mėnesius.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo „(duomenys neskelbtini)“ valandos iki „(duomenys neskelbtini)“ valandos, todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (b. l. 76, 88, 103) (BK 66 straipsnis).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111-112) - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R.A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi jo laikinojo sulaikymo dienas - „(duomenys neskelbtini)“, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti R.A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 6 mėnesius.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R.A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškintina, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokias kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.