Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo D. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-607-210/2015 pagal atsakovo D. D. atstovo advokato M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylos sustabdymo, bei ieškovės J. D. atstovo advokato D. P. prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymui, atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui ir rūsiui, esantiems adresu (duomenys nekselbtini), nustatant, kad butu naudojasi ieškovė, kuri moka visus su butu ir rūsiu susijusius komunalinius mokesčius bei kompensaciją atsakovui. Be to, buvo prašoma sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civiline tvarka nagrinėjama byla Nr. e2-1243-650/2015, kurioje šalims kreditorinius reikalavimus yra pareiškęs trečiasis asmuo G. D.. Ieškovė pateikė prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2-84-841/2015, ir Nr. e2-1243-650/2015, sujungimo, nes viename procese tarp šalių kilęs ginčas būtų išnagrinėtas visapusiškai ir daug greičiau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė J. D. viena naudojasi butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;

Ieškovė J. D. viena moka visus, su butu ir rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), susijusius komunalinius mokesčius;

Ieškovė J. D. moka atsakovui D. D. 80 Eur piniginę kompensaciją už naudojimąsi D. D. priklausančia buto su rūsiu dalimi.

Atsakovas yra įsitikinęs, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Pačios ieškovės pripažinta, jog ji buvo įspėta administracine tvarka dėl savavaldžiavimo, kadangi pakeitė spyną ir atsakovas nebegali patekti į savo butą. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog atsakovui sudaromos kliūtys naudotis savo turtu. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje prašo butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti jam. Teismui atsakovo priešieškinį patenkinus, atsakovas visą laiką būtų mokėjęs už šio buto komunalines paslaugas, nors šiame bute gyvena ieškovė ir atsakovas faktiškai negali naudotis šiuo turtu. Apeliantas įsitikinęs, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Tai taip pat sukeltų naujas bylas dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl nutarties dalyje, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – laikino naudojimosi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiui, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CK 3.65 str. 2 d. 3 p. numatyta viena iš šeimos bylose taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – vieno sutuoktinio įpareigojimas netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Nors apeliantas yra nurodęs, jog ieškovė yra pakeitusi buto spyną, dėl ko jis netenka galimybės patekti į butą, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovas nekelia klausimo dėl CK 3.65 str. 2 d. 3 p. įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra vertinama galimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, taip pat grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str.).

Teismas turi teisę taikyti ir kitas, įstatyme nenumatytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tačiau atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, niekaip nesusiję su būsimo sprendimo įvykdymo galimumu, byloje nėra duomenų, jog nenustačius atsakovo prašomos buto naudojimosi tvarkos, gali kilti reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nuostatą, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.

Šiuo konkrečiu atveju ginčo dalykas yra šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto – buto išlaikymas, kuomet apeliantas nesinaudoja savo turto dalimi. Kadangi butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šio turto teisinis rėžiamas sąlygoja tai, kad šalių teisės ir pareigos šio turto atžvilgiu yra bendros, tad abu sutuoktiniai turi teisę butu ir rūsiu naudotis bendrai, bei pareigą bendrai mokėti už jų išlaikymą. Dėl pasakyto, teismo vertinimu, apelianto nuogąstavimai dėl galimybės ateityje permokėti buto išlaikymo mokesčius, jam nesinaudojant turtu, yra nepagrįsti ir negali būti priežastimi taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.