Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-559-168/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-06-26
Bylos Nr.: I-559-168/2014
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas: UAB „Eitinit“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai: Giedrius Baziulis

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. T. (G. T.) ir advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eitinit“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Eitinit“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 6–11), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2013-03-06 sprendimą Nr. S-33(7-13/2013) „Dėl UAB „EITINIT“ 2012-12-31 skundo Nr. 140“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2012-12-03 sprendimą Nr. 69-198 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2012-08-29 sprendimą Nr. (4.65)-256-141.

Pareiškėja skunde teigia, kad Komisijos sprendimas prieštaringas, bendrovės darbuotojų vykdytos apklausos atliktos siekiant nubausti bendrovę bei sėkmingai užbaigti tyrimą. Tyrimas dėl mokesčių slėpimo atliktas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl visi ginčijami sprendimai turi būti pripažinti neteisėtais.

Nesutiko su Komisijos išvada, kad 16 pareiškėjos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo fiksuojamos tikrovės neatitinkančios pravaikštos ir mokamas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis. Pažymėjo, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad UAB „Eitinit“ kai kuriems darbuotojams fiksavo pravaikštas, tačiau nuo 2009 metų įmonėje nuolatos buvo prastovos dėl darbų trūkumo. Tai, kad įmonės administracija žymėjo žodį „pravaikšta“ vietoje žodžio „prastova“, turi būti vertinama ne kaip darbuotojų savavališkas neatvykimas į darbą, o kaip formalus administracijos suklydimas, neturintis įtakos vertinant, ar pareiškėja slėpė mokesčius. Beveik visi apklausti darbuotojai nurodė, kad kiek faktiškai dirba, tiek ir uždirba. Darbo sutartyse nustatyta, kad darbuotojams mokamas atlyginimas pagal išdirbį, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas, todėl jokio pažeidimo nėra, kad darbuotojams pagal išdirbį mokamas mažesnis negu minimalus mėnesio atlyginimas.

Nesutiko su Komisijos išvada dėl kritiškai vertintų 16 darbuotojų paaiškinimų. Pažymėjo, kad Komisija nevertino fakto, kad darbuotojai buvo apklausti praėjus keleriems metams po įvykių apie įmonę, kurioje dažnos prastovos dėl darbo trūkumo, darbas yra nepastovus ir nenormuotas, apklausa vykdyta paklausiant, ar 2009 metais buvo statyti tam tikri apklausos metu išvardyti objektai, ir akivaizdu, kad ne kiekvienas darbuotojas gali neatsiminti, ar jis objektą statė 2008, ar 2009 metais. Nesutiko ir su Komisijos teiginiu, kad pirminė asmens apklausa yra objektyvesnė. Statybų objektai statomi ne vienus metus su pertraukomis, todėl darbuotojas per apklausą gali susipainioti, kuris objektas jau yra pastatytas, o kuris dar statomas.

Nurodė, kad visi darbuotojai pirminiuose paaiškinimuose 2010 m. rugpjūčio 24–25 d. nurodė, kad objektai buvo statomi 2009 metais, nors iš tikrųjų buvo statomi 2008 metais (Santariškių kotedžai, Gerviškių seniūnija, Šalčininkų Sniadeckio gimnazija arba, kaip paaiškinimuose nurodyta, Šalčininkų lenkų mokykla). Be to, beveik visi darbuotojai pirminiuose paaiškinimuose 2010 m. rugpjūčio 24–25 d. nurodė, kad atlyginimas buvo pervedamas, nors faktiškai 2009 metais visas atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais per kasą. Duomenys pirminiuose darbuotojų parodymuose apie statytus objektus, kurių pavadinimus pacituoja ir Komisija, neatitinka tikrovės, nes statytų objektų pavadinimai yra supainioti su objektais, statytais 2008 metais. Tai patvirtina 2009 metais statytų objektų žiniaraštis, kurio duomenys nesutampa su Komisijos nurodytais 2009 metais statytais objektais, bei pažymos ir sutartys.

Komisija nevertino aplinkybės, kad darbuotojų pirminiuose ir antriniuose paaiškinimuose buvo nurodyta, kad jokio neoficialaus atlyginimo ar atlyginimo vokeliuose negaudavo. Komisija ir Inspekcija ignoravo parodymų prieštaringumą, kuris atsirado dėl nekompetentingai atliktos apklausos bei noro kuo greičiau užbaigti mokestinį tyrimą. Pabrėžė, kad Inspekcijos specialisto K. U. 2012-05-31 gauti darbuotojų paaiškinimai buvo surašyti painiojant darbuotojus, tai patvirtina ir R. R. 2012-07-27 paaiškinimas.

Nesutiko ir su Komisijos teiginiu, kad neįtikėtina, kad UAB „Eitinit“ laikotarpiu, kai buvo vykdomas tyrimas, tokio darbo užmokesčio su mokesčiais procento nuo apyvartos nėra jokiame Lietuvos sektoriuje, kadangi jis neatitinka tikrovės. UAB „Eitinit“ už 2009 metus sumokėjo 100 535 Lt mokesčių „Sodrai“, tai sudaro 8,5 procento, už 2010 metus sumokėjo 61 415 Lt „Sodros“ mokesčių, tai sudaro 9 proc. Pačios stambiausios įmonės Šalčininkų rajone UAB „Eiresta“ ir UAB „Šalčininkų statyba“ „Sodros“ įmokų sumokėjo beveik dvigubai mažiau. Be to, specialistas K. U. po bendrovės darbuotojų apklausos nuvyko pas pareiškėjos konkurentą ir jos patikrinimų užsakovą UAB „Eiresta“ ir UAB „Eisiga“ direktorių R. P.. Teigia, kad tyrimas buvo atliktas neskaidriai, nesurinkus neginčytinų duomenų, todėl ir baudos remiantis šiuo tyrimu paskirtos nepagrįstai.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas G. T. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įmonė neturėjo pinigų, kad galėtų darbuotojams mokėti pinigus vokeliuose.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas G. Baziulis palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2008 m. pradžioje nebuvo krizės, buvo mokami atlyginimai, o 2008 m. pabaigoje situacija pasikeitė, užsakymų nebebuvo. Pažymėjo, kad nė vienas iš apklaustų liudytojų nekalba ir nerašo lietuvių kalba, sunkai skaito ir rašo rusų kalba. Teisme jie nepatvirtino to, ką rašė paaiškinimuose. Sutinka, kad pravaikštos buvo įformintos neteisingai. Jokių į apskaitą neįtrauktų lėšų nebuvo. Pareiškėjos gautas lėšas nesunku apskaičiuoti. 2009 m. įmonė visai neturėjo darbų, akcininkai sudėjo pinigus, kad galėtų sumokėti darbuotojams. 2009 m. buvo mokami Socialinės rūpybos skyriui pateiktose pažymose nurodyti mokėjimai.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 50–53) paaiškino, kad pareiškėja skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skųsdama Inspekcijos sprendimą.

Nurodė, kad Vilniaus AVMI atliko bendrovės patikrinimą ir 2009 metų laikotarpio mokesčių bazę nustatė pagal atliktą įvertinimą. Vilniaus AVMI patikrinimo metu pagal buvusių 16 bendrovės darbuotojų P. G. (P. G.), E. J. (E. J.), I. K. (I. K.), V. K. (V. K.), V. M. (V. M.), L. Z., J. J., R. R. (R. R.), A. U., M. B. (M. B.), V. M. (V. M.), V. J. (V. J.), G. K., S. A. (S. A.), G. S. (G. S.) ir D. M. (toliau – ir darbuotojų paaiškinimai) 2010 ir 2012 metais pateiktus paaiškinimus bei statistinius duomenis nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 bendrovė šešiolikai darbuotojų mokėjo didesnį darbo užmokestį, nei apskaičiavo dokumentuose ir registruose, t. y. mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kurio neapskaitė registruose ir nedeklaravo Vilniaus AVMI pateiktose laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų (FR0572) ir metinėje (FR053) deklaracijose, VSDFV Vilniaus skyriui pateiktose laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ataskaitose bei į deklaracijas ir ataskaitas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus), t. y. nevisus, duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį, išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį bei privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Vilniaus AVMI per patikrinimą įvertino įvairius informacijos šaltinius, t. y. bendrovės patikrinimui pateiktus dokumentus, bendrovėje dirbusių ir dirbančių darbuotojų rašytinius paaiškinimus (dėl gauto darbo užmokesčio priskaičiavimo, mokėjimo ir darbo laiko trukmės), mokestinio tyrimo ir patikrinimo metu surinktą informaciją bei Statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinį bruto darbo užmokestį statybų sektoriuje.

Be to, Patikrinimo akte nustatė, kad 2009 metų balandžio mėnesį bendrovėje dirbo 49 darbuotojai (be administracijos), iš kurių 43 darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra pažymėtos pravaikštos, kurių skaičius kelis kartus viršija faktiškai dirbtų dienų skaičių, tačiau bendrovė nesiėmė jokių veiksmų neva darbuotojų nuolat daromiems darbo drausmėms pažeidimams šalinti. Inspekcija teigia, kad nebuvo logiško ir ekonominio pagrindo bendrovei, kaip pelno siekiančiam juridiniam vienetui, nenutraukti darbo sutarčių su nuolat darbo drausmę pažeidžiančiais darbuotojais. Pažymėjo, kad Vilniaus AVMI išvados, kad neva padarytos pravaikštos neatitinka tikrovės ir kad parodydama neatitinkančias tikrovės pravaikštas bendrovė siekė neatvaizduoti minėtų darbuotojų dirbtų darbo dienų ir taip išvengti priskaičiuoti darbo užmokestį registruose ir nuo jo sumokėti mokesčius į biudžetą, yra pagrįstos.

Nurodė, kad darbuotojų 2010–2012 metais pateiktuose paaiškinimuose išvardyti objektai, kuriuose 2009 m. buvo vykdomos statybos, atitinka bendrovės dokumentuose bei registruose apskaitytus objektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad 13 darbuotojų, atsakydami į Vilniaus AVMI tarnautojų pateiktus klausimus, supainiojo 2009 m. vykdytas statybas su 2008 metais vykdytomis statybomis. Pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti pateiktų darbuotojų paaiškinimų autentiškumu, kad asmenų, nemokančių lietuvių kalbos, Vilniaus AVMI pateikti paaiškinimai buvo suklastoti ar pasirašyti juos pateikusiems asmenims nesupratus juose išdėstyto turinio ir esmės. Nurodė, kad kelia abejonių pareiškėjos su skundu Vilniaus AVMI bei pastabomis dėl Patikrinimo akto pateiktuose 16 darbuotojų paaiškinimuose nurodyta informacija ir juos pateikusių asmenų sąžiningumas. Darbuotojai juose neigia pirminiuose paaiškinimuose nurodytus faktus, tai vertina kaip gynybinę bendrovės poziciją.

Pažymėjo, kad patikrinimo metu Vilniaus AVMI pagrįstai rėmėsi pirminiais bendrovės darbuotojų 2010 ir 2012 metais pateiktais paaiškinimais, pateiktais bendrovės mokestinio tyrimo ir / arba mokestinio patikrinimo metu, kurie leido daryti išvadas, kad bendrovė mokėdavo buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuodavo tikrovės neatitinkančias darbuotojų padarytas pravaikštas.

Paaiškino, kad bendrovės faktiškai išmokėtas darbo užmokestis patikrinimo akte perskaičiuotas remiantis darbo sutartyse nurodytomis darbo užmokesčio mokėjimo sąlygomis, t. y. „Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: pagal išdirbį, bet nemažiau nei LR nustatytas minimalus valandinis atlygis“. Vilniaus apskrities VMI pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrįstai nustatė, kad bendrovė 2009 metais buhalterinėje apskaitoje neapskaičiavo 237 168 Lt darbo užmokesčio, nuo kurio turėjo būti apskaičiuota 31 365 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 81 678 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, 14 362 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų ir 240 Lt įmokų į Garantinį fondą (toliau – GF). Teigia, kad Vilniaus apskrities VMI pagrįstai konstatavo, kad 16 bendrovės darbuotojų (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo fiksuojamos tikrovės neatitinkančios pravaikštos ir mokamas į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis. Mokesčių administratoriaus išvados dėl pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų (FR0572) ir metinėje (FR0573) deklaracijose, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ataskaitose įrašytų neteisingų (nepatikimų, prieštaringų) duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį laikytinos pagrįstomis.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad pagrindinis dokumentas yra 14 liudytojų paaiškinimai, kuriuose jie parašė „perskaičiau, surašyta teisingai“. Abejonių kelia nustatyti faktai, kad ilgai nedirbantys asmenys neturėjo kito pragyvenimo šaltinio, pvz., iš 28–29 Patikrinimo akto lapo matyti, kad M. B. 2009 m. sausio–rugsėjo mėnesiais negavo jokių pajamų. Neaišku, kodėl jis neišėjo iš darbo, juk turėjo galimybę gauti iš Darbo biržos po 800 Lt per mėnesį, bet tuo nesinaudojo. Todėl nesuprantama, iš ko jis gyveno ir kaip galėjo būti tiek pravaikštų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jo netenkinti ir nurodė, kad palaiko Inspekcijos atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs mokestinis ginčas dėl to, ar pareiškėjai pagrįstai apskaičiuotas 31 365 Lt GPM, 81 678 Lt VSD įmokų, 14 362 Lt PSD įmokų, 240 Lt įmokų į GF ir su jomis susijusių baudų ir delspinigių. Pareiškėja iš esmės nesutinka su Inspekcijos išvada, kad ji mokėjo darbuotojams į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad patikrinimas atliktas vykdant 2011-11-10 pavedimą tikrinti Nr. 83-195. Tikrintas laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31. Vilniaus AVMI 2012-06-26 patikrinimo akte Nr. (4.65)-08-77-9 bendrovei papildomai apskaičiuota 129 638,52 Lt, iš jų: mokesčių įstatymų nustatyta tvarka – 753 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 188,04 Lt PSD įmokų, 3,09 Lt įmokų į GF, 1 049,35 Lt VSD įmokų, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) 70 str. 1 d. nuostatomis, – 31 364,52 Lt GPM, 81678,47 Lt VSD įmokų, 14 361,55 Lt PSD įmokų ir 240,50 Lt įmokų į GF (Komisijos byla, t. 1, l. 98–120). Patikrinimo akte nurodė, kad Inspekcija pagal 16 bendrovės darbuotojų Vilniaus AVMI pateiktus paaiškinimus apie faktiškai iš bendrovės gautą darbo užmokestį nustatė, kad ji mokėjo darbo užmokestį, kurio neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose bei nedeklaravo Vilniaus AVMI pateiktose laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų (FR0572) deklaracijose bei 2009 m. metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio (FR0573) deklaracijoje ir VSDFV Vilniaus skyriui pateiktose 2009 m. I–IV ketvirčio ataskaitose įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus), t. y. nevisus, duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą GPM bei VSD įmokas. Nurodė, kad bendrovė pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., t. y. netvarkė apskaitos taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, bei 12 str. 1 dalies (nesurašė apskaitos dokumentų ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus) ir 16 str. 1 dalies (ūkinių operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose) nuostatas. Atsižvelgusi į tai, nurodė, kad patikrinimo metu iš dalies nebuvo galimybės nustatyti bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio. Be to, Patikrinimo akte nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 d., taip pat VMI 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4, 4.1, 4.3 punktais, bendrovės mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, įmokos į Garantinį fondą ir valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą remiantis 16 darbuotojų, t. y. P. G., E. J., I. K., V. K., V. M., L. Z., J. J., R. R., A. U., M. B., V. M., V. J., G. K., S. A., G. S. ir D. M., paaiškinimais apie faktiškai gautą didesnį darbo užmokestį, o ne apie tokį, koks apskaitytas bendrovės apskaitos registruose. Mokestinio tyrimo metu į Vilniaus AVMI atvyko ir paaiškinimus pateikė 14 darbuotojų: M. D. (M. D.), T. G. (T. G.), P. G., L. J., E. J., V. K., S. K., I. K., D. M., V. M., J. N., G. S., A. U. ir L. Z., kuriuose nurodė, kad atlyginimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 gavo į banko kortelę bei pasirašinėdavo žiniaraščiuose. Dalies bendrovės darbuotojų paaiškinimuose nurodytos darbo užmokesčio sumos gerokai skyrėsi nuo bendrovės darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose apskaičiuotų ir išmokėtų sumų. 2011-04-18 atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo išanalizuota ir įvertinta minėto atlikto 2010-08-26 mokestinio tyrimo metu surinkta 2009-01-01–2009-12-31 laikotarpio informacija apie bendrovės išmokėtą bei buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius.

Vilniaus AVMI 2012-08-29 sprendimu Nr. (4.65)-256-141 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, vadovaudamasi MAĮ 132 str. 2 dalies 5 punktu, pakeitė Patikrinimo aktą ir jame vietoje papildomai apskaičiuotų įstatymų nustatyta tvarka 753 Lt GPM, 188,04 PSD įmokų, 3,09 Lt įmokų į GF, 1 049,35 Lt VSD įmokų ir pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą – 31 364,52 Lt GPM, 81 678,47 Lt VSD įmokų, 14 361,55 Lt PSD įmokų ir 240,50 Lt įmokų į GF, apskaičiavo įstatymo nustatyta tvarka 309 Lt GPM, 188,04 PSD įmokų, 3,09 Lt įmokų į GF, 1 049,35 Lt VSD įmokų ir pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą – 31 364,52 Lt GPM, 81 678,47 Lt VSD įmokų, 14 361,55 Lt PSD įmokų ir 240,50 Lt įmokų į GF. Nuo įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtinų mokesčių sumų apskaičiavo 117 Lt GPM delspinigių, 72 Lt PSD įmokų delspinigių ir 1 Lt įmokų į GF delspinigių bei skyrė 31 Lt GPM baudą, 19 Lt PSD įmokų baudą ir 525 Lt VSD įmoką baudą; nuo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiuotų mokėtinų mokesčių sumą apskaičiuota 11 918 Lt GPM delspinigių, 5 514 Lt PSD įmokų delspinigių ir 27 Lt įmokų į GF delspinigių, skirta 9 409 Lt GPM bauda, 4 308 Lt PSD įmokų bauda, 72 Lt įmokų į GF bauda ir 40 839 Lt VSD įmokų bauda (Komisijos byla, l. 172–177).

Inspekcija 2012-12-03 sprendimu Nr. 69-198, vadovaudamasi MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nusprendė patvirtinti Vilniaus AVMI 2012-08-29 sprendimo Nr. (4.65)-256-41 dalį, kurioje UAB „Eitinit“ nurodyta sumokėti 31 365 Lt GPM, 11 918 Lt GPM delspinigių, 9 409 Lt GPM baudą, 81 678 Lt VSD įmokų, 40 839 Lt VSD įmokų baudą, 14 362 Lt PSD įmokų, 5 514 Lt PSD įmokų delspinigių, 4 308 Lt PSD įmokų baudą, 240 Lt įmokų į GF, 27 Lt įmokų į GF delspinigius ir 72 Lt įmokų į GF baudą (Komisijos byla, t. 1, l. 172–177).

Šiame sprendime Inspekcija, įvertinusi bendrovės mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu buvusių ir esamų bendrovės darbuotojų Vilniaus AVMI pateiktuose pirminiuose paaiškinimuose nurodytą informaciją ir palyginusi ją su bendrovės mokestiniam patikrinimui pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, padarė išvadą, kad Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad 16 bendrovės darbuotojų (P. G., E. J., I. K., V. K., V. M., L. Z., J. J., R. R., A. U., M. B.,V. M., V. J., G. K., S. A., G. S. ir D. M.) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo fiksuojamos tikrovės neatitinkančios pravaikštos ir mokamas į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis. Konstatavo, kad Vilniaus AVMI išvados dėl pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų (FR0572) ir metinėje (FR0573) deklaracijose, VSDFV Vilniaus skyriui laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ataskaitose įrašytų neteisingų (nepatikimų, prieštaringų) duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį laikytinos pagrįstomis.

Komisija 2013-03-06 sprendimu Nr. S-33(7-13/2013) „Dėl UAB „EITINIT“ 2012-12-31 skundo Nr. 140“, vadovaudamasi MAĮ 155 straipsnio 4 dalimi, patvirtino Inspekcijos 2012-12-03 sprendimo Nr. 69-198 nurodymus pareiškėjai sumokėti 31 365 Lt GPM, 11 918 Lt GPM delspinigių, 81 678 Lt VSD įmokų, 40 839 Lt VSD įmokų baudą, 14 362 Lt PSD įmokas, 5 514 Lt PSD įmokų delspinigius, 240 Lt įmokas į GF, 27 Lt įmokų į GF delspinigius, o vietoje nurodymų sumokėti 30 proc. dydžio 9 409 Lt GPM baudą, 4 308 Lt PSD įmokų baudą ir 72 Lt įmokų į GF baudą nurodoma sumokėti 10 proc. dydžio 3 136 Lt GPM baudą, 1 436 Lt PSD įmokų baudą ir 24 Lt įmokų į GF baudą (b. l. 13–25). Komisija sprendime sutiko su Inspekcijos išvada, kad pareiškėjos kartu su skundais mokesčių administratoriams pateikti paaiškinimai (be datų) 16 darbuotojų, iš kurių 14 dienos tikslumu nurodė tokius pat kaip ir pareiškėjos darbo apskaitos žiniaraščiuose įregistruotus 2009 metais dirbtų dienų ir pravaikštų skaičius, taip pat sutartinai nurodė, kad darbo užmokestį gaudavo pagal žiniaraštį už faktiškai atidirbtą darbo laiką, t. y. „kiek uždirbo, tiek ir gavo“, o 13 darbuotojų nurodė, kad sumaišė 2008 metus su 2009 metais, tiek turiniu, tiek stilistika yra panašūs (manytina, rašyti pagal pareiškėjos pateiktą pavyzdį), todėl juos vertino kritiškai. Be to, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jiems įtakos nedarė nei laikas, nei kitos aplinkybės (2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2009-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-695/2009). Taip pat Komisija šiame sprendime nurodė, kad mokesčių administratorius pagrįstai 16 (šešiolikai) darbuotojų 2009 metais pareiškėjos išmokėtą darbo užmokestį perskaičiavo atsižvelgusi į minėtų asmenų mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose nurodytas iš pareiškėjos 2009 metais gauto mėnesinio darbo užmokesčio sumas. Komisijos nuomone, Inspekcija pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrįstai nustatė, kad pareiškėja 2009 metais buhalterinėje apskaitoje neapskaičiavo 237 168 Lt darbo užmokesčio, nuo kurio privalėjo apskaičiuoti ir mokėti GPM, PSD, VSD įmokas, įmokas į GF. Komisija nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestinę bazę, nesilaikė protingumo ir teisingumo kriterijų, o tik pateikė teorinius samprotavimus.

Pareiškėja nesutiko su ginčijamais sprendimais. Neigė, kad bendrovės darbuotojams mokėjo nelegalias pajamas. Kaip minėta, Patikrinimo akte ir vėlesniuose mokesčių administratorių bei Komisijos ginčijamuose sprendimuose padaryta išvada, kad, remiantis 16 bendrovės darbuotojų paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėja 2009 metais buhalterinėje apskaitoje neapskaičiavo 237 168 Lt darbo užmokesčio, nuo kurio turėjo būti apskaičiuoti su tuo susiję kiti mokėtini mokesčiai. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad mokestinis tyrimas buvo grindžiamas iš esmės liudytojų parodymais.

Vertintina, ar liudytojų parodymai, kuriais buvo grindžiamas mokestinis patikrinimas, buvo gauti leistinu būdu ir ar jais remiantis pagrįstai pareiškėjai priskaičiuoti mokėtini mokesčiai. Vilniaus AVMI mokestinio patikrinimo metu rėmėsi 2010 m. ir 2012 m. buvusių bendrovės darbuotojų paaiškinimais.

Vilniaus AVMI pateikti paaiškinimai, užpildyti FR0295 formoje, patvirtintoje Inspekcijos 2002-05-06 įsakymu Nr. 116, pakeistu 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 „Dėl patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų bei patikrinimo rezultatų įforminimo duomenų formų užpildymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 86–94 punktuose nustatyta, kaip turi būti rašomi paaiškinimai, t. y. „86. Jei kyla pagrįstas įtarimas, kad yra pažeidžiami teisės aktai, pareigūnas gali paprašyti įtarimą dėl pažeidimo padarymo keliantį asmenį ar kitą asmenį parašyti paaiškinimą, t. y. užpildyti paaiškinimo FR0295 formą (toliau – paaiškinimas). Jeigu dėl tam tikrų aplinkybių jis to padaryti negali, pagal to asmens pasakojimą pareigūnas gali paaiškinimą surašyti pats. Asmeniui teikiant paaiškinimą gali dalyvauti kitų tarnybų pareigūnai (pvz., ekspertai, metrologai ar pan.). 87. Prieš surašant paaiškinimą, pagal paaiškinimą teikiančio asmens dokumentą su nuotrauka nustatoma to asmens tapatybė. 88. Paaiškinime nurodomas paaiškinimą teikiančio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, darbovietės pavadinimas, pareigų pavadinimas ir kiti duomenys pagal paaiškinimo formos punktus. 89. Jeigu už asmenį paaiškinimą užrašo pareigūnas, jis privalo: 89.1. pasiūlyti paaiškinimą teikiančiam asmeniui žodžiu pateikti informaciją apie inspekciją dominančius faktus, poelgių motyvaciją ir užrašyti juos paaiškinime; 89.2. supažindinti paaiškinimą teikiantį asmenį su parašytu paaiškinimu ir paprašyti, kad paaiškinimo pabaigoje savo ranka parašytų „Perskaičiau, surašyta teisingai“ arba „Perskaičiau, noriu papildyti..., patikslinti..., pataisyti...“ ir nurodytų, ką jis papildo, patikslina ar pataiso; 89.3. paaiškinimo pabaigoje užrašyti savo pareigybę, vardą, pavardę, datą ir pasirašyti, taip pat paprašyti paaiškinimą teikiančio asmens užrašyti savo vardą, pavardę, datą bei pasirašyti. 90. Jeigu paaiškinimą užrašo pats paaiškinimą teikiantis asmuo, jo paprašoma parašyti „Paaiškinimą surašiau pats (-i)“, nurodyti savo vardą, pavardę, datą ir pasirašyti. 91. Dokumentą surašęs asmuo paaiškinimui skirtas neužpildytas eilutes turi perbraukti. 92. Pareigūnai privalo paaiškinimą teikiančiam asmeniui suteikti galimybę paaiškinime išvardyti, jo manymu, reikšmingus raštiškus bei daiktinius įrodymus. 93. Paaiškinimą paėmęs pareigūnas ir paaiškinimo surašyme dalyvavę asmenys paaiškinimo pabaigoje privalo užrašyti savo darbovietę, pareigų pavadinimus, vardus, pavardes ir pasirašyti bei paprašyti paaiškinimą teikiančio asmens pasirašyti paaiškinimo pirmo lapo pabaigoje. 94. Jeigu paaiškinimą teikiantis asmuo atsisako rašyti paaiškinimą ar paaiškinti žodžiu, apie tai būtina nurodyti dokumente, kuriuo įforminamas patikrinimas.“

Tokie paaiškinimai duodami pareigūnams atliekant jiems suteiktas funkcijas įgyvendinant viešojo administravimo funkcijas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ar kiti suinteresuoti asmenys nemoka ar nesupranta lietuvių kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje turi dalyvauti vertėjas, o 3 dalyje nustatyta, kad vertėją pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas arba asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, savo iniciatyva. Taigi, nagrinėjamu atveju Vilniaus AVMI pareigūnai, priėmę pareiškėjos 16 darbuotojų 2010 ir 2012 m. paaiškinimus, laikytini viešojo administravimo subjektais, mokestinio patikrinimo metu vykdančiais dalį administracinės procedūros.

Pareiškėjos darbuotojų paaiškinimai užfiksuoti Komisijos bylos I tome. Vilniaus AVMI pateikti paaiškinimai: P. G. 2010-08-24 paaiškinimas surašytas paties lietuvių kalba (l. 55), 2010-08-24 E. J. surašytas paties, prie atsakymų nurodyti skaičiai (l. 57), I. K. 2010-08-25 surašytas paties rusų kalba (l. 59), 2012-04-05 paaiškinimas su atsakymais į klausimus lietuvių kalba (l. 60) ir 2010-08-24 V. K. surašytas rusų kalba paties (l. 61), V. M. (l. 62) 2010-08-25 rusų kalba (l. 63), 2012-05-31 L. Z. (nurodyti klausimai ir atsakymai į juos bei nurodyta, kad į rusų kalbą išversta, dalyvavusio vertėjo nėra nurodyta (l. 64–65), L. Z. 2010-08-24 rusų kalba pačios surašytas paaiškinimas (nurodyti atsakymai be klausimų (l. 66), J. J. 2012-05-31 (klausimai nurodyti ir atsakymai užfiksuoti (l. 67–68), R. R. 2012-05-31 klausimai ir atsakymai (l. 69–70), 2012-05-31 A. U. 2012-05-31 nurodyti klausimai ir atsakymai, nurodyta, kad į rusų kalbą išversta, tik nenurodyta, kad dalyvavo vertėjas (l. 71–72), A. U. 2010-08-25 pačios rusų kalba surašytas, klausimų nėra (l. 73), M. B., V. M., V. J., G. K., S. A. ir G. S. 2012-05-31 paaiškinimuose nurodyti klausimai ir atsakymai, nurodyta, kad jiems išversta į suprantamą kalbą, nenurodyta, koks vertėjas dalyvavo (l. 74–85), G. S. 2010-08-24 surašytas paties paaiškinimas rusų kalba, nurodyti atsakymai su numeriais (l. 86), D. M. 2012-05-31 paaiškinimas su klausimais ir atsakymais, nurodyta, kad išversta į jai suprantamą kalbą (l. 87–88), 2010-08-24 D. M. paaiškinimas surašytas pačios rusų kalba, prie atsakymų nurodyti numeriai (l. 89), 2010-08-25 S. K. surašytas paties paaiškinimas rusų kalba, be klausimų ir atsakymų (l. 90), I. N. 2010-08-25 surašytas paties rusų kalba, be klausimų (l. 91), L. J. 2010-09-25 paaiškinimas surašytas paties be klausimų ir atsakymų (l. 92), T. G. 2010-08-24 paaiškinimas surašytas paties rusų kalba, prie atsakymų nurodyti numeriai (l. 93), M. D. 2014-04-17 paaiškinime nurodyti atsakymai į klausimus, klausimų nenurodyta (l. 94), M. D. 2010-08-25 paaiškinimas surašytas paties rusų kalba, prie atsakymų nurodyti skaičiai (l. 96).

Be to, teismo posėdyje buvo apklausti kaip liudytojai tiek Vilniaus AVMI pareigūnai, tiek ir buvę bendrovės darbuotojai.

2013-09-30 teismo posėdyje kaip liudytojai buvo apklausti Vilniaus AVMI pareigūnai J. G. ir K. U.. J. G. parodė, kad liudytojai pirmą kartą patys rašė paaiškinimus, o antrą kartą ji paaiškinimus užrašė pati ir pagal poreikį pateiktus klausimus išvertė į rusų kalbą. Visi pateiktus klausimus suprato, klausimai nebuvo užrašyti, išvertė ji pati, nors pareigybės aprašyme nėra nustatyta, kad ji gali versti. K. U. parodė, kad buvusių pareiškėjos darbuotojų paaiškinimus paėmė ne Inspekcijos patalpose, jis buvo pas tuos žmones nuvykęs, pats bendravo su jais rusų kalba, pats jiems išversdavo ir užrašydavo paaiškinimus lietuvių kalba. Su V. U. bendravo rusų kalba. Liudytojas buvęs UAB „Eitinit“ darbuotojas. M. B. parodė, kad paaiškinimų neskaitė, pats teikė atsakymus į klausimus. Taip pat nurodė, kad jam atlyginimas buvo mokamas pavedimu, pinigų vokeliuose negaudavo. Liudytojas V. M. parodė, kad baigė mokyklą rusų kalba, lietuvių kalba rašyti nemoka. Darbo užmokestį gaudavo grynaisiais pinigais, tačiau ne vokeliuose. Liudytojas V. U. parodė, kad yra baigęs 7 klases, moka tik rusų kalbą, nurodė, kad pinigų vokeliuose negaudavo.

2013-11-11 teismo posėdyje kaip liudytojai buvo apklausti buvę UAB „Eitinit“ darbuotojai ir davė tokius parodymus: A. U. parodė, kad lietuvių kalbos nesupranta, 2010-08-25 paaiškinimą rašė pati, o 2012-05-31 nurodė, kad nežino, kas tame paaiškinime parašyta, pasitikėjo tuo, kas parašyta, jai išversdavo iš lietuvių kalbos į rusų. Parodė, kad gaudavo atlyginimą grynaisiais pinigais arba pavedimu, tačiau pinigų vokeliuose nemokėdavo; liudytoja D. M. lietuvių kalbos nesupranta, parodė, kad 2010 m. paaiškinimą surašė pati, Vilniaus AVMI inspektorius jai vertė tekstą žodžiu, vertėjo nebuvo, nežino, kas vertė tekstą, pareigūnas kalbėjo rusų kalba, bet rašė lietuviškai, nurodė, kad kai darbo būdavo – dirbdavo, per dieną net 30 Lt neuždirbdavo; J. M. parodė, kad vykdė techninės priežiūros darbus, 2009 m. antroje pusėje jokių darbų nebuvo atlikta, atsiskaitymai vykdavo pagal atliktų darbų aktą; V. K. parodė, kad 2010-08-24 paaiškinimą rašė pats. Jam tekstą vertė Vilniaus AVMI pareigūnė, vertėjo nebuvo, klausimus užduodavo rusų kalba, o atsakymai buvo išversti į lietuvių kalbą. Taip pat parodė, kad mokėdavo atlyginimą arba per buhalteriją, arba pavedimu, tačiau neapskaitytų pinigų nemokėjo. Minėti liudytojai teismo posėdyje buvo apklausti dalyvaujant vertėjai.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Taigi, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, kad mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokestį ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Iš mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius ir Komisija nustatytas aplinkybes grindė iš esmės bendrovės darbuotojų paaiškinimais. Kaip minėta, dalis liudytojų buvo apklausti teismo posėdyje ir iš jų parodymų matyti, kad 2010 ir 2012 metais jie buvo apklausti Vilniaus AVMI pareigūnų, neužtikrinant asmens, nemokančio ar prastai mokančio lietuvių kalbą, apklausos reikalavimų, t. y buvo apklausti nedalyvaujant vertėjui. Nors paaiškinimuose L. Z. (l. 64–65), A. U., (l. 71–72), V. J. (l. 78–79), G. S. (l. 84–85) ir D. M. (l. 87–88) nurodė, kad išversta į jiems suprantamą kalbą, ir paaiškinimuose pasirašė, kad suprato paaiškinimą ir jį perskaitė, tačiau teisme nurodė, kad pasirašė neskaitę paaiškinimų, nes pasitikėjo apklaususiu pareigūnu, apklausose vertėjas nedalyvavo. Iš Kontrolės departamento Pažeidimo vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybių aprašymų, su kuriais susipažinęs K. U., ir iš Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Šalčininkų poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, su kuriuo susipažinusi J. G. (t. 1, b. l. 157–162), t. y. pareigūnai priėmę paaiškinimus, kurių parodymais grindžiami ginčijami sprendimai, matyti, kad minėtiems pareigūnams nesuteikta teisė atlikti vertimus. Šiuo atveju rusų kalbos mokėjimo lygis nesuteikia teisės atlikti tų funkcijų, kurios jiems nepriskirtos pagal pareigybės parašymą. K. U. pagal pareigybės aprašymo 7.3 punktą turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka iš inspekcijos padalinių, teisėsaugos institucijų, fizinių ir juridinių asmenų surinkti dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą nusikalstamos veiklos ar teisės aktų pažeidimų požymiams patvirtinti (t. 1, b. l. 158), o J. G. pagal pareigybės aprašymo 7.5 punktą atlieka ar dalyvauja atliekant kontrolės veiksmus, prevencinius vizitus pas mokesčių mokėtoją, nustačiusi pažeidimą, taiko teisės aktuose nustatytą atsakomybę, pagal 7.6 punktą, vykdo kitus vienkartinio pobūdžio poskyrio vedėjo pavedimus, siekdama įgyvendinti strateginius tikslus (t. 1, b. l. 160).

Buvę pareiškėjos darbuotojai Vilniaus AVMI davė paaiškinimus nedalyvaujant vertėjui, o Vilniaus AVMI pareigūnams nesuteikta teisė atlikti vertimo. Taigi, tokie įrodymai, kuriais remiantis priimti skundžiami sprendimai, Vilniaus AVMI surinkti pažeidžiant nustatytą tvarką ir negali būti laikomi tinkamais. Be to, pažymėtina (tai teismo posėdyje patvirtino ir pats K. U.), kad liudytojai, kuriuos apklausė K. U., buvo apklausti ne inspekcijos patalpose, tai galimai turėjo įtakos jų suvokimui apie teikiamą oficialų paaiškinimą. 2010 m. pateiktuose paaiškinimuose nėra nurodyta, į kokius klausimus apklausiami asmenys atsakė. Nesant galimybės patikrinti, kokie klausimai apklausiamiems asmenims buvo suformuluoti, neaišku, ar teisingai jie buvo suprasti ir ar nurodyti atsakymai atitinka suformuluotus klausimus. Tai, kad nebuvo užrašyti ar kitu būdu prie apklausos pateikti kausimai, rodo, kad minėti asmenys, kurie ne tik nemokėjo arba prastai mokėjo lietuvių kalbą ir davė paaiškinimus nedalyvaujant vertėjui, galimai netiksliai suprato, į kokius klausimus atsakinėja. Tai, kad apklausti asmenys pasirašė, kad susipažino su paaiškinimų turiniu, negali patvirtinti, kad tokių asmenų apklausa yra išsami, objektyvi ir kad ja gali būti grindžiami sprendimai, kuriais pareiškėjai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai. Pažymėtina ir tai, kad asmenų, davusių parodymus 2010 m. rugpjūčio mėn., parodymai buvo užfiksuoti FR0295 formoje, patvirtintoje 2004-09-08 įsakymu Nr. VA-162, kuris neteko galios 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 (nuo 2009 02 01, Žin., 2009, Nr. 5-135), t. y. kai buvo paimti paaiškinimai, minėtas įsakymas buvo negaliojantis.

Netinkamai atlikta apklausa verčia abejoti ir pačių paaiškinimų turiniu, nes teisme, priešingai, nei Vilniaus AVMI pateiktuose paaiškinimuose, liudytojai neparodė, kad būtų gavę pinigus vokeliuose ar kokia nors kitokia forma būtų gavę neoficialų atlyginimą. Pažymėtina, kad teismo posėdyje liudytojai, duodami parodymus, buvo įspėti pagal Baudžiamojo kodekso 293 straipsnį, nustatantį atsakomybę už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje vertėjas dalyvavo. Be to, akcentuotina ir tai, kad praėjus keleriems metams nuo tiriamo laikotarpio liudytojų parodymuose galimi netikslumai, be to, jie buvo apklausiami ne apie išskirtinius įvykius, o apie kasdienę darbinę veiklą, statytus objektus, atlyginimą ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė mokestiniu laikotarpiu būtų tyrusi ar kitaip tikrinusi kitus pareiškėjos veiklos rodiklius, galinčius pagrįsti Akte nustatytus faktus, pvz., ar įmonė tuo metu turėjo tokių pajamų, kad galima būtų daryti išvadą, kad ji galėjo mokėti didesnį darbo užmokestį, nei nurodyta. Pareiškėja teigia, kad, prasidėjus krizei 2008 m. pabaigoje – 2009 m., negavo mokėjimų už objektus, todėl neturėjo jokių galimybių nelegaliai mokėti darbuotojams didesnio darbo užmokesčio. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Pareiškėja teismui pateikė papildomus duomenis, t. y. mokestinio tikrinimo laikotarpiu jos teiktas pažymas Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriui apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas jos darbuotojams (t. 2, b. l. 124–148). Pabrėžtina, kad daryti vienareikšmes išvadas, paremtas tik darbuotojų prieš kelerius metus darytomis apklausomis, bei darant prielaidas, kad esant prastovoms (ar pravaikštoms) vienintelis jų pajamų šaltinis – iš pareiškėjos neoficialiai gaunamas atlygis, nepakanka. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjos teismui pateiktų pažymų matyti, kad buvo kreiptasi dėl socialinės paramos gavimo dėl buvusių prastovų (pravaikštų). Pareiškėja neginčijo nustatytų aplinkybių dėl prastovų (pravaikštų), tačiau tai gali ištirti ir įvertinti mokesčių administratorius, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą.

Atsakovė nei mokestinio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų teismui nepateikė. Konstatuoti tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis surinktų įrodymų visuma. Turi būti įvertintas jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju teismas išsamiai nevertina liudytojų parodymų turinio, kadangi nustatė, kad jie gauti pažeidus pagrindines administracines procedūras. Taigi ginčijami sprendimai negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.

Akcentuotina, kad tiek teritorinis, tiek centrinis mokesčių administratorius yra viešojo administravimo subjektai, kurie, be kita ko, turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais, inter alia, įstatymų viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis (MAĮ 32 str.). Be to, priimami sprendimai turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-851-11).

Šiuo atveju ginčijami sprendimai nepakankamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o grindžiami bendrovės buvusių darbuotojų apklausų duomenimis, kurie gauti pažeidžiat nustatytą tvarką. Taip pat nei Vilniaus AVMI, nei Inspekcija, nei Komisija nemotyvavo pareiškėjos skundo kitų argumentų atmetimo priežasčių, nenurodė faktų, objektyvių duomenų, kodėl neatsižvelgiama į pareiškėjos skundo argumentus. Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, ginčijami sprendimai naikinami dėl to, kad priimant juos buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Vilniaus AVMI, iš naujo atlikdama pareiškėjos mokestinį patikrinimą, turi atsižvelgti į šiame sprendimą pateiktus išaiškinimus ir sprendimą grįsti tik leistinais įrodymais, o procedūrą atlikti nepažeisdama pagrindinių procedūros reikalavimų, užtikrinančių priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

UAB „Eitinit“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2013-03-06 sprendimą Nr. S-33(7-13/2013) „Dėl UAB „EITINIT“ 2012-12-31 skundo Nr. 140“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-12-03 sprendimą Nr. 69-198, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-08-29 sprendimą Nr. (4.65)-256-141 ir perduoti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš naujo atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Sušinskienė