Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. rugsėjo 1 d. veikos) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims ) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. rugsėjo 11 d. veikos) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. spalio 27 d. veikos) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. rugsėjo 11 d. veikos), subendrintos apėmimo būdu ir D. T. paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, už likusius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo principu ir D. T. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. skirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. T. jai priteista 5000 Eur nusikaltimais padarytai neturtinei žalai ir 1319,38 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. T. šiai įstaigai priteista 134,25 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš D. T. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista 142,52 Eur už nukentėjusiajai I. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodant, kad nuteistajam D. T. įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. T. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis ne mažiau 15 kartų suduodamas smūgius I. V., padarė jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į skruostą, dešinio žando srityje, kairiojo žando srityje, kaklo srityje, krūtinėje, abiejų krūtų srityse, nugaroje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio dilbio srityje, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinės krūtinės ląstos pusės IV-V-VI šonkaulių priekinių galų lūžimą, kairės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių priekinių galų lūžimą, dalinį kairės pusės viršutinio žandikaulio 3-čio danties nuskėlimą, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau 20 kartų rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajai I. V. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, D. T. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 11 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš virtuvinės spintelės stalčiaus paėmęs virtuvinį peilį, laikė jį priglaudęs prie nukentėjusiosios I. V. kaklo, grasino ją papjauti, esant nukentėjusiajai pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai yra realūs ir gali būti įgyvendinti tuoj pat, tokiu būdu pagrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą bei tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje, apie 23 val. 30 min., ne mažiau 10 kartų kojomis ir rankomis sudavė nukentėjusiajai I. V. smūgius į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, D. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 27 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suėmęs rankomis I. V. už kaklo, ją smaugė, po to sportiniais batais ne mažiau penkis kartus trenkė jai per veidą ir ne mažiau keturis kartus trenkė per kojas, po to kojomis ne mažiau dešimt kartų spyrė nukentėjusiajai I. V. į galvą ir tokiu būdu sukėlėjai fizinį skausmą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. prašo jam paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, taip pat į bausmės laiką įskaityti jo nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. (15 dienų) suėmime Kauno tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką. Skundo autoriaus nuomone, jam buvo paskirta per griežta bausmė, neatsižvelgiant į tai, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo ir dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė D. T. apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams ir prašė skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir į bausmę įskaityti nuteistojo suėmime išbūtą laiką, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę, taip pat ar teisingai išspręstas suėmime išbūto laiko įskaitymo klausimas.

Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Taip pat parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, privalo būti skiriamas deramas dėmesys nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnyje, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. T. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų subendrino tarpusavyje. Taip pat visiškai pagrįstai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį, šią aplinkybę pripažįstant D. T. atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu. Todėl nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo tomis pačiomis aplinkybėmis bausmę švelninti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir vertindamas D. T. asmenybę, taip pat pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dvi iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat tinkamai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad D. T. anksčiau eilę kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas Lietuvoje. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas yra teistas ir užsienio valstybėje. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, priešingai, antivisuomeninės nuostatos apeliantui buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Apygardos teismo vertinimu, D. T. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje (trys nusikaltimai) ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nesunkių nusikaltimų padarymą paskirtos sankcijose numatytos minimalaus dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmės, ir už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą taipogi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą paskirta šios bausmės vidurkiui artima bausmė, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, o paskirta galutinė trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti D. T., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tuo užtikrinant ir tinkamą nukentėjusiosios interesų apsaugą.

Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Byloje aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų D. T. teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatyta. Tačiau apygardos teismas, tikrindamas skundžiamą nuosprendį dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su suėmime išbūto laiko įskaitymu į paskirtąją bausmę, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Kaip minėta, apeliaciniame skunde D. T. prašo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką įskaityti jo nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. (15 dienų) suėmime Kauno tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką.

Baudžiamojoje byloje esantis 2012 m. rugsėjo 12 d. laikino sulaikymo protokolas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis patvirtina, kad D. T. buvo laikomas suimtas 15 (penkiolika) dienų nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki rugsėjo 27 d. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, D. T. suėmime išbūtas laikas privalo būti įskaitytas į jam paskirtą bausmę.

Kauno apylinkės teismas, gavęs nuteistojo apeliacinį skundą dėl minėto prašymo priėmė 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria, vadovaudamasis BPK 308¹, 361 straipsnių nuostatomis, ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse, nuteistajam D. T. įskaitydamas suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki rugsėjo 27 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, neturėjo teisės priimti tokios nutarties, nes apskųstajame teismo nuosprendyje padarytas ne rašymo apsirikimas atliekant suėmime išbūto laiko įskaitymą į bausmę, o padaryta klaida (BPK 308¹ straipsnis), kuri keičia nuosprendžio esmę. Pastebėtina, kad minėtoje nutartyje nurodyta, kad teismas vadovaujasi ir BPK 361 straipsnio nuostatomis, kurios numato suėmime išbūto laiko įskaitymą, jei teismo nuosprendžiu jis nebuvo įskaitytas, tačiau minėtos nuostatos taikomos tik nuosprendžio vykdymo procese.

Dėl išdėstytų priežasčių 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis naikinama ir atitinkamai keičiamas skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, į paskirtąją bausmę įskaitant nuteistojo suėmime išbūtą laiką (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. T., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 73,30 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. T. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo D. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d., tai yra 15 (penkiolika) dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse dėl D. T. suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtąją bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.